Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.), atstovaujančio neveiksnaus tam tikrose srityse asmens R. G. interesus, prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globotino asmens vardu, suinteresuotas asmuo T. S., išvadą teikianti institucija VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo T. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo S. G. tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina R. G. ir tėvas A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad R. G. vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas, įgytas R. G. ir A. G. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. R. G. ir A. G. 2016-08-02 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą, esantį mirties momentu palieka pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldės jų sūnus S. G.. Po sutuoktinio A. G. mirties R. G. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8663-1149/2021 R. G. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas S. G..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai (banko sąskaitų išrašai ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad R. G. po sutuoktinio A. G. mirties toliau naudojosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), šį turtą prižiūrėjo, išlaikė, juo rūpinosi, padedama pareiškėjo ir jo šeimos. R. G. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo sutuoktinio mirties. Pažymėtina, kad R. G. veiksnumas po sutuoktinio A. G. mirties nebuvo apribotas.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas dalyje tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. G. priėmė po savo sutuoktinio A. G. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas taip pat prašo išduoti teismo leidimą pareiškėjui globotinės R. G. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8663-1149/2021 R. G. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, tarp kurių ir paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), ir asmeninių neturtinių santykių srityse; jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo globotinė (motina) nebuvo pripažinta neveiksnia; teismas šiuo sprendimu nustatė, jog R. G. pati priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra savarankiški palikimo priėmimo būdai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui papildomai išduoti leidimą priimti palikimą globotinės vardu nėra pagrindo. Toks leidimas būtų reikalingas, jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir būtų siekęs priimti palikimą globotinės vardu paduodant pareiškimą notarui. Nors CK 5.56 straipsnis numato, kad neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai, tačiau, kaip minėta, šiuo sprendimu konstatuota, kad R. G. priėmė palikimą faktiniu valdymu dar nesant priimto sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia šioje srityje, t. y. palikimo priėmimo metu jos veiksnumas nebuvo apribotas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Įstatymas nenumato, kad būtų reikalingas teismo leidimas gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, jog pareiškėjas, būdamas teismo paskirtu R. G. globėju ir turto administratoriumi, gali veikti neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintos globotinės vardu, siekdamas įgyvendinti jos teises ir pareigas, atsiradusias po to, kai ji buvo pripažinta neveiksnia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas dalyje dėl teismo leidimo išdavimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.