Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-278-380/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-03
Bylos Nr.: AN2-278-380/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-10-3-00088-2021-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas: D. A.
Institucija: BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-278-380/2021Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00088-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. (D. A.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) tyrėjos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-975-2021 D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. sausio 23 d., 11.40 val., karantino metu, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimo) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartimi D. A. skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismas pakeitė Institucijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-975-2021 ir vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi D. A. paskirtą 500 Eur dydžio baudą sumažino iki 250 Eur.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį; 2) panaikinti Institucijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-975-2021 ir jam paskirtą baudą kaip nepagrįstą, nes policijos pareigūnas D. M., neleisdamas D. A. sugrįžti į savo savivaldybę, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir „surašydamas pažeidimą, skatindamas judėjimą į didesnius atstumus sudarė pavojų“ išplisti COVID-19 infekcijai; 3) pripažinti, kad policijos pareigūno D. M. veiksmai „prasilenkia su protingumo ir racionalumo kriterijumi“, pažeidžia įvairius įstatymus.

3.1. Apeliantas kategoriškai nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, kad bauda jam apskritai turėjo būti panaikinta. Apeliaciniame skunde dėstomi analogiški argumentai, kurie jau buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. sausio 23 d. su šeima važiavo apsipirkti į artimiausią parduotuvę. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini)), o artimiausia parduotuvė yra Palangoje. Teigia, kad visa jo šeima yra persirgusi COVID-19 liga, todėl negali nieko užkrėsti. Įvykio dieną apeliantas jį ir jo šeimą sustabdžiusiam pareigūnui D. M. bandė paaiškinti šias aplinkybes, tačiau pareigūnas elgėsi arogantiškai, neprisistatė ir tik paklausęs, kur jie važiuoja, tuoj pat „surašė pažeidimą“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visą karantino laikotarpį važinėjo apsipirkti būtent į Palangą ir juos stabdę policijos pareigūnai, vadovaudamiesi protingumo principu, praleisdavo juos važiuoti į Palangos miesto parduotuvę. Formaliai vadovaujantis įstatymo raide jiems reikėtų važiuoti į Gargždus, o tai net kelis kartus prailgintų kelionės atstumą ir laiką, ir padidintų galimybę platinti COVID-19 infekciją.

3.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nekvietė į posėdį jo žmonos kaip liudytojos, o rėmėsi tik policijos pareigūno šališkai surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta priežastimi, kad įvykio dieną D. A. vyko pasivaikščioti. Toliau apeliaciniame skunde pažodžiui cituojami iš esmės visi skundžiamoje nutartyje išdėstyti teismo motyvai, apeliantas su jais nesutinka. Nurodo, jog karantino laikotarpį vieną kartą per savaitę važiuodavo į artimiausią Palangoje esančią parduotuvę. Apeliantas taip pat pateikia savo subjektyvią administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios Nutarimo 2.1.7. papunkčio redakcijoje išdėstytų nuostatų interpretaciją. Mano, kad pagal tuo metu galiojančią Nutarimo redakciją judėjimas tarp savivaldybių buvo tik ribojamas, o ne draudžiamas. Teigia, jog tą dieną važiavo ne dėl patogumo apsipirkti kitoje savivaldybėje, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o siekdamas mažinti judėjimo atstumą, kad būtų sumažinta infekcijos plitimo grėsmė. Apeliantui, kaip medikui ir Universiteto dėstytojui, kuris dėsto apie užkrečiamąsias ligas, yra tiesiog juokinga, kad jo važiavimą buvo bandoma paaiškinti „patogumu“. Jo manymu, tai parodo tiek teisėjos, tiek policijos pareigūnų nesupratimą apie užkrečiamąsias ligas ir jų prevenciją, nes bandymas priversti važiuoti 77 km iki parduotuvės apelianto savivaldybėje vietoje 22 km gretimoje, prilygsta infekcijos platinimo skatinimui ir turi būti baudžiamas.

3.3. Skunde teigiama, kad karantino atsiradimo priežastis yra „sudaryti sąlygas sumažinti užkrečiamu atvejų kieki“. Viena iš pagrindinių karantino priemonių – žmonių judėjimo atstumų mažinimas. Tai vienas iš pagrindinių užkrečiamųjų ligų epidemiologijos dėsnių, kitaip karantinas praranda savo prasmę. Apelianto manymu epidemiologijos dėsniai logiški ir suprantami medikams, bet „sunkiai įkandami politikams ir kai kuriems policininkams bei teisėjams“, nes jie mano, jog važiuoti į parduotuvę už 77 km savo savivaldybėje ir taip skatinti infekcijos plitimą yra geriau, nei į vos už 22 km esančią gretimą savivaldybę.

3.4. Apeliantas teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas numato galimybę vykti į kitą savivaldybę dėl pagrįstų, neatidėliotinų priežasčių, tačiau teismas nepagrįstai nemano, jog maisto tiekimas mažamečiams nėra būtinoji priežastis. Apeliantui tai sunkiai suvokiama ir jis su tuo nesutinka, cituoja Lietuvos Respublikos ratifikuotą Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir nurodo, jog joje badavimas prilyginamas kankinimui. Apeliantui kyla klausimas, ar teismas suvokia, kad tokia jo formuluotė prilygsta leidimui kankinti mažamečius vaikus.

3.5. Apeliantas mano, jog atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios leidžia administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jam buvo galima išvis neskirti administracinės nuobaudos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė E. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir Institucijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad D. A. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad skundžiama nutartis bei Institucijos nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, siekiama, kad ši nuobauda (250 Eur dydžio bauda) D. A. apskritai nebūtų skiriama. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl D. A. kaltės nepagrįstai rėmėsi vien tik 2021 m. sausio 23 d. tarnybiniu Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininko D. M. pranešimu, kuriame buvo nurodyta, jog įvykio dieną jis iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę vyko pasivaikščioti, taip pat nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė D. A. žmonos. Tačiau, iš skundžiamos nutarties turinio ir apygardos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį pakvietė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kuris šiame posėdyje dalyvavo, turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl aptariamo administracinio nusižengimo aplinkybių ir būti išklausytas, ir šia galimybe pasinaudojo (b. l. 24), todėl jo teisės nebuvo pažeistos ar nepagrįstai suvaržytos. Nėra pagrindo sutikti su D. A. argumentu, jog apylinkės teismas privalėjo į teismo posėdį kviesti ir apklausti kaip liudytoją jo žmoną. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei savo skunde dėl Institucijos nutarimo, nei teismo posėdyje neprašė apylinkės teismo apklausti jo žmonos. Taip pat iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, apie kokias bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes jo žmona būtų galėjusi paliudyti, nes tai, kad 2021 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog D. A. policijos pareigūnui nurodė vykęs į Palangą pasivaikščioti, o D. A. teigia iš tiesų pareigūnui nurodęs, kad vyksta apsipirkti į artimiausią Palangoje esančią parduotuvę, šiuo atveju negali turėti įtakos jo patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Abi šios priežastys (tiek pasivaikščiojimas, tiek apsipirkimas parduotuvėje) negali būti pripažįstamos patenkančiomis tarp objektyviai pagrįstų neatidėliotinų administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos Nutarimo 2.1.7. papunktyje nurodytų priežasčių, dėl kurių galima judėti tarp savivaldybių. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas, spręsdamas D. A. kaltės klausimą, dėl visų įrodymų argumentuotai pasisakė, nė vieniems iš jų nesuteikė nepagrįsto pranašumo, todėl ANK 569 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog 2021 m. sausio 23 d. tarnybinį pranešimą dėl D. A. veiksmų surašęs policijos pareigūnas D. M. pats atliko įvairius neteisėtus veiksmus (neprisistatęs arogantiškai bendravo su D. A., nesiklausė jo paaiškinimų, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė įvairius teisės aktus, šališkai surašė tarnybinį pranešimą, sudarė sąlygas plisti COVID-19 virusui), todėl turėtų būti už tai nubaustas, tačiau šie argumentai laikytini deklaratyviais, nes akivaizdu, jog policijos pareigūno veiksmų neteisėtumą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės sieja su D. M. tarnybos metu atliktais teisėtais veiksmais – neleidimu įvykio dieną apeliantui vykti iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę ir minėto tarnybinio pranešimo surašymu. Pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad policijos pareigūnas D. M. būtų viršijęs įgaliojimus ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, tokių duomenų, išskyrus savo subjektyvią nuomonę, nenurodė ir apeliantas. Be to, šioje byloje yra sprendžiamas ne pareigūno atliktų veiksmų teisėtumo, o D. A. administracinės atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį klausimas. Taip pat byloje nėra ir jokių duomenų apie pareigūnui pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jo pareigų vykdymo, įgaliojimų viršijimo ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog D. A. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl D. A. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir objektyvų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo neteisingai interpretuoti teisės aktai, padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. A. kaltė, padarius ANK 45 straipsnio straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

10. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu (2021 m. sausio 23 d.) galiojusioje Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

11. D. A. neginčija, jog 2021 m. sausio 23 d., 11.40 val., karantino metu, paskelbto Nutarimo galiojimo laikotarpiu, vyko iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tačiau pateikdamas savo subjektyvią susiklosčiusios situacijos ir teisės aktų interpretaciją, neigia, jog vyko neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo, taip pat neigia, kad tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. 2021 m. sausio 23 d. tarnybiniame Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininko D. M. pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 23 d. 11.40 val., dirbant kartu su VS tyrėja A. V., (duomenys neskelbtini) blokposte buvo sustabdytas automobilis „Nissan“, kurio vairuotojas D. A. pažeidė karantino reikalavimus, t. y. judėjimo tarp savivaldybių taisykles. D. A. nurodė, kad į Palangą atvyko pasivaikščioti, todėl asmeniui buvo paaiškinta ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė dėl karantino reikalavimo taisyklių pažeidimo (b. l. 12). Apylinkės teismo posėdyje D. A. parodė, kad 2021 m. sausio 23 d. vyko apsipirkti į artimiausią parduotuvę Palangoje, į kurią apsipirkti važiuodavo viso karantino laikotarpiu, policininkai visada tai suprasdavo ir praleisdavo, nes formaliai jis turėtų važiuoti į parduotuvę į Gargždus, nors yra registruotas (duomenys neskelbtini). Be to, jo visa šeima yra persirgusi COVID-19, o D. A., kaip gydytoją, testuodavo kas dvi savaites (b. l. 24).

12. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinio nusižengimo padarymo metu judėjimo ribojimai, priešingai, nei nurodo apeliantas, nebuvo rekomendacinio pobūdžio. Iš pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos Nutarimo 2.1.7. papunkčio formuluotės galima daryti neabejotiną išvadą, kad yra nustatomas judėjimo ribojimas tarp savivaldybių, išskyrus jame nurodytas išimtis. Akivaizdu, jog apelianto vykimas apsipirkti (taip pat, kaip ir pasivaikščioti) į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę (nors ir esančią arti) šiuo atveju negali būti pripažįstamas objektyviai pagrįsta neatidėliotina priežastimi, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Tokios išvados nepaneigia ir D. A. plačiai dėstomos savitos šio teisės akto nuostatų interpretacijos.

13. Atmestini emocingi apeliacinio skundo argumentai, jog D. A. vykimas apsipirkti į Palangoje esančią artimiausią parduotuvę (nupirkti maisto savo mažamečiams vaikams) patenka tarp objektyviai pagrįstų neatidėliotinų administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos Nutarimo 2.1.7. papunktyje nurodytų priežasčių, dėl kurių galima judėti tarp savivaldybių, o draudimas tai daryti (tiekti maistą vaikams) gali lemti vaikų badą ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatų dėl kankinimo pažeidimą. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog Klaipėdos rajono savivaldybė yra pakankamai didelė, joje yra ne vienas didelis prekybos centras, ne tik esantis Gargždų mieste, todėl D. A. turėjo pasirinkti tokią apsipirkimo vietą, kad nepažeistų įvestų judėjimo ribojimų, nepaisant to, kad jam tektų nuvažiuoti didesnį atstumą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka, kad toks jo elgesys sukėlė pavojų išplisti COVID-19 virusui, kadangi jis ir jo šeima jau persirgo COVID-19 ir nieko negali užkrėsti, tačiau D. A. inkriminuojamas nusižengimas yra formalus, todėl veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pakanka nustatyti, jog asmuo nesilaikė administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo galėjo užkrėsti kitus COVID-19 virusu, ar ne. Taip pat atmestini ir su medicininio pobūdžio teoriniais pasvarstymais susiję apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog vykdamas iš Klaipėdos rajono savivaldybės į gretimą Palangos miesto savivaldybę (kuri yra arčiau) apeliantas siekė mažinti nuvažiuojamą atstumą ir taip užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ribojimas judėti tarp savivaldybių nėra susijęs su asmenų nuvažiuotais kilometrais, o buvo įvestas būtent tam, kad asmenys, vykdami į traukos centrus, esančius kitose nei jų gyvenamosios vietos savivaldybėse (net ir tose, kurios yra arti jų gyvenamosios vietos) nesitelktų (nesibūriuotų) vien tam tikrose, jiems patogesnėse, dažniau lankomose vietose (prekybos centruose, parduotuvėse, paslaugų centruose ir pan.) ir tokiu būdu nesudarytų sąlygų COVID-19 virusui plisti.

14. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda (250 Eur dydžio bauda), mano, jog teismas turėjo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir jam visai neskirti administracinės nuobaudos.

15. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-48-719/2020).

16. Pažymėtina, kad Institucija D. A. už ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimą buvo paskyrusi minimalią šio straipsnio sankcijoje asmenims numatytą 500 Eur dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, baudos dydį sumažino iki 250 Eur, t. y. iki pusės minimalaus ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje asmenims nustatyto dydžio. Tokį baudos sumažinimą pirmosios instancijos teismas atliko atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į D. A. asmenybę (asmuo dirba, už tokio pobūdžio nusižengimus nebaustas, augina tris vaikus), nurodytą vykimo priežastį, aplinkybę, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsisukti ir grįžti į savo savivaldybę, tai pat į D. A. klaidingą vadovavimąsi nebegaliojančia Vyriausybės nutarimo redakcija. Apygardos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažindamas baudos dydį už ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą. Šioje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių dar kartą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinės nuobaudos išvis neskirti.

17. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė