- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- I-5738-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05367-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- Ž. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Ž. G. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad Lukiškių TI-K 2010-10-25–2014-11-27 laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose Nr. 272, Nr. 400, Nr. 399, kurios būdavo perpildytos. Keturiese su kitais asmenimis pareiškėjas turėjo gyventi 8 kv. m kameroje, kurios plotą papildomai ribojo įrengtos dvi dviaukštės lovos. Langai buvo nešvarūs, stiklas neskaidrus ir praleisdavo apie 10 lx natūralios dienos šviesos, dėl grotų lango nebuvo galima nuvalyti. Kamerą apšviesdavo viena 25 vatų elektros lemputė, tačiau šviesa išjungiama nuo 9.30 val. iki 16 val. Kiti asmenys kamerose rūkydavo, surūkydavo apie 10-15 cigarečių per dieną, keldavosi rūkyti ir naktį, nerūkantiems asmenims patalpų administracija nesuteikė. Pasivaikščiojimų kiemelių plotas apie 10 kv. m, vienu metu juo gali naudotis 4 asmenys. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika yra per trumpa. Kadangi tiesiai į kameras yra tiekiamas maistas, jos, pažeidžiant Higienos normas, priskiriamos prie maitinimo patalpų. Praustuvo paviršius buvo surūdijęs, nebuvo karšto vandens. Sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, atskiros ventiliacijos nebuvo, visa patalpa buvo vėdinama pro langą. Klozeto nebuvo, žemėje buvo įrengta skylė. Vienam mėnesiui asmeniui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus rulonas. Popieriaus kokybė buvo labai prasta. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę – 15 min, nebuvo užtikrinamos sąlygos asmens higienai. Vėdinimas kamerose vyko pro langą, lango aukštis 110 cm, tačiau dėl grotų, jis atsidarė tik 0,5 cm. Dėl pastato išorinių sienų aukščio ir landšafto, prie lango beveik nebuvo vėjo, maksimaliai atvertas langas praleido 0,2 kub. m oro per valandą. Nesant tinkamo vėdinimo, kameroje nuolat buvo drėgna, vidutinis drėgnumas siekdavo apie 80 procentų, neišdžiūvę rūbai imdavo pūti. Kameroje ir patalynėje buvo parazitų ir kenkėjų, todėl pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Lukiškių TI-K, buvo draudžiama turėti kompiuterius ir šiltas antklodes. Maisto energetinė vertė buvo 1300-1500 kcal, iš laisvės maisto nebuvo galima perduoti. Izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, todėl pareiškėjo socialinė integracija tapo dar sudėtingesnė. Daugelis pareigūnų elgėsi sadistiškai, pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos tyčia. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nebegali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, t. y., patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 11-16) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2008-09-18 iki 2014-11-27, tačiau 2008-09-23–2011-02-23, 2011-02-24–2011-03-10, 2011-03-15–2011-04-08, 2011-04-14–2011-04-28, 2011-05-02–2011-05-18, 2011-05-19–2011-05-26, 2011-05-30–2011-06-15, 2011-06-16–2011-07-14, 2011-07-18–2011-07-26, 2011-07-28–2011-09-08, 2011-09-12–2011-09-23, 2011-09-29–2011-10-27, 2011-11-02–2011-12-15, 2011-12-22–2012-01-05, 2012-01-09–2012-01-19, 2012-01-26–2012-03-15, 2012-03-19–2012-03-29, 2012-04-05–2012-04-19, 2012-04-23–2012-06-05, 2012-06-07–2012-09-13, 2012-09-17–2012-10-02, 2012-10-04–2012-10-11, 2012-10-15–2012-10-23, 2012-10-25–2012-11-08, 2012-11-12–2013-01-03, 2013-01-07–2013-02-07, 2013-02-11–2013-03-21, 2013-03-26–2013-05-16, 2013-05-20–2013-08-01, 2013-08-05–2013-09-12, 2013-09-16–2013-12-05, 2013-12-10–2013-12-18, 2013-12-19–2014-09-25, 2014-09-30–2014-10-07, 2014-10-23–2014-11-13 laikotarpiais jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus 2008-09-18 vakare, 2008-09-19 ryte, 2011-03-11–2011-03-14, 2011-04-11 ryte, 2011-04-12, 2011-04-13 ryte, 2011-04-28–2011-05-01, 2011-05-27, 2011-05-28 ryte, 2011-07-15 –2011-07-17, 2011-07-27, 2011-09-09, 2011-09-10 ryte, 2011-09-24 ryte, 2011-10-28–2011-11-01, 2011-12-16–2011-12-21, 2012-01-06 ryte, 2012-01-25, 2012-03-16 ryte, 2012-03-29 vakare, 2012-03-30–2012-04-04, 2012-04-20 ryte, 2012-06-06, 2012-09-14–2012-09-16, 2012-10-03, 2012-10-12, 2012-10-13 ryte, 2012-10-24, 2012-11-09–2012-11-11, 2013-01-04–2013-01-06, 2013-02-08–2013-02-10, 2013-03-22 ryte, 2013-05-17, 2013-05-18 ryte, 2013-08-01–2013-08-02, 2013-09-12, 2013-09-14–2013-09-15, 2013-12-06–2013-12-09, 2013-12-18, 2014-09-25–2014-09-29, 2014-10-07–2014-10-22, 2014-11-13, 2014-11-25 laikotarpiais. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes valandą laiko pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) išduodamas į kameras. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas” muilas ir tualetinis popierius vyrams yra išduodami du kartus per mėnesį. Atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas užpildė Asmenų, atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pirmą kartą, apklausos anketą Nr. 93-3477, kurioje nurodė, kad pageidauja būti laikomas su rūkančiais asmenimis. Į įstaigos administraciją pareiškėjas dėl laikymo kartu su rūkančiais/nerūkančiais asmenimis nesikreipė. Lukiškių TI-K valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo pakankamai neilgą laikotarpį, o tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2010-10-25–2014-11-27 laikotarpiu.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2014-12-10 (t. 1, b. l. 1-2). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, laikytina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui, apimančiam 2010-10-25–2011-12-09 laikotarpį, pareikšti.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 7), pareiškėjas įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimui, apimančiam 2010-10-25–2011-12-09 laikotarpį, taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodyti Lukiškių TI-K pažeidimai bei suėmimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2011-12-10– 2014-11-27 laikotarpį.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Dėl per mažo gyvenamojo ploto.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas nenumato, kad asmeniui tenkantis plotas turi būti skaičiuojamas iš kameros ploto atimant sanitarinio mazgo, baldų ar kitų įrenginių užimamą plotą.
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 7-17) nurodytų duomenų apie jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, o teismas neturi pagrindo jais abejoti. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2008-09-18 iki 2014-11-27. Laikotarpiu nuo 2011-12-10 iki 2014-11-27 pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 109, 400, 124, 122, 316, 399, 110, 108, 111, 386, 119, 118, 117, 398, 116, 254, 107, 404, 115, 123, 121, 120, 272. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2011-12-15 vakare, 2012-01-05, 2012-01-06 vakare, 2012-01-07–2012-01-08, 2012-01-19 vakare, 2012-01-20–2012-01-24, 2012-03-15, 2012-03-16 vakare, 2012-03-17–2012-03-18, 2012-04-19 vakare, 2012-04-20 vakare, 2012-04-21–2012-04-22, 2012-06-05 vakare, 2012-09-13 vakare, 2012-10-02 vakare, 2012-10-11 vakare, 2012-10-13 vakare, 2012-10-14, 2012-10-23 vakare, 2012-11-08 vakare, 2013-01-03 vakare, 2013-02-07 vakare, 2013-03-21 vakare, 2013-03-22 vakare, 2013-03-23–2013-03-25, 2013-05-16 vakare, 2013-05-18 vakare, 2013-05-19, 2013-08-03–2013-08-04, 2013-09-13, 2013-12-05, 2014-11-14–2014-11-24, 2014-11-26, viso 33 paras ir 19 nepilnų parų. Tai patvirtina pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo itin mažai vietos, t. y. pareiškėjui kameroje nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas ir tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad gyvenamosiose kamerose būdavo labai drėgna ir prastas vėdinimas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas), santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35–65 proc. proc., šaltuoju – 35–65 (26 punktas).
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 52-54, 74-76, 111-112, 119-121, 122-124, 128-129, 136-138, 168-169, 170-172), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimo protokolų (t. 1, b. l. 79-80, 113-114, 126-127, 139, 175-176) matyti, kad buvo tiriama kamerų Nr. 111, 400, 117, 254 ir 123, kuriose pareiškėjas buvo laikomas tikrinimui aktualiu laikotarpiu, būklė ir jose esančios gyvenimo sąlygos. Patikrinimų metu nustatyta, kad langai vėdinimui buvo pritaikyti, santykinės oro drėgmės pažeidimų iš esmės nenustatyta, išskyrus 2012-11-08 patikrinimo metu kameroje Nr. 119 (pareiškėjas buvo laikomas 2012-10-11) konstatuotą santykinės oro drėgmės normos reikalavimų viršijimą (70 proc.) ir per žemą oro temperatūrą (17,8 ⁰C). Duomenų apie santykinės oro drėgmės ir vėdinimo sąlygų kitose kamerose atitikimą HN 76:2010 reikalavimams byloje nėra pateikta, tačiau pareiškėjas, teigdamas apie nurodytų pažeidimų egzistavimą, jų papildomai nekonkretizavo, nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis ir kuriose kamerose buvo pažeista jo teisė į HN 76:2010 nustatytus santykinės oro drėgmės ar vėdinimo reikalavimus, todėl teismas pareiškėjo teisių pažeidimą konstatuoja tik tuo pagrindu, kad kameroje Nr. 119 jam nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė.
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamose patalpose buvo netinkamas apšvietimas. Pagal HN 76:2010 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentų. Vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėtina, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamą dieninį apšvietimą, įrengimas kamerose yra susijęs su rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpį, matyti, kad kamerose Nr. 400, 117, 110, 117, 254, 123 langai yra, dirbtinio dieninio apšvietimo normų pažeidimų iš esmės nenustatyta (t. 1, b. l. 52-54, 109-110, 119-121, 122-124, 136-138, 143-144, 170-172), išskyrus 2011-12-30 patikrinimo metu kameroje Nr. 400 (pareiškėjas buvo laikomas 2011-12-15–2011-12-21 laikotarpiu) ir 2012-11-08 patikrinimo metu kameroje Nr. 119 (pareiškėjas buvo laikomas 2012-10-11). Teismas neturi duomenų apie dirbtinio apšvietimo atitikimą HN 76:2010 reikalavimams kitose kamerose, pareiškėjas šių nusiskundimų taip pat nekonkretizavo, tačiau tinkamo dieninio apšvietimo neužtikrinimas kamerose Nr. 400 ir Nr. 119 yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės, nebuvo klozetų ir atskiro vėdinimo, į kameras tiekiamas tik šaltas vanduo. HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Iš 2012-10-10 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (b. l. 88-89) matyti, kad kameroje Nr. 386 sanitarinis mazgas buvo atitvertas pertvara su medinėmis durimis. Apie sanitarinių įrenginių įrengimą kitose kamerose teismui informacija nebuvo pateikta, atsiliepime į skundą atsakovas jokių argumentų dėl šių pareiškėjo nusiskundimų nenurodė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.), todėl nesant duomenų, kad pareiškėjui visuomet buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais bei nesant visišką privatumą užtikrinančio teisinio reglamentavimo, laikytina, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.
Atsižvelgiant į tai, kad atskirų sanitarinių mazgų su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema įrengimas reikalauja rekonstrukcijos darbų atlikimo, tokio reikalavimo nesilaikymas negali būti vertinamas kaip HN 76:2010 21 punkto pažeidimas. Pareiškėjo nusiskundimai dėl klozetų kamerose nebuvimo yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, skunde nenurodyta nei konkretūs kamerų numeriai, nei šio pažeidimo laikotarpiai. Iš 2013-09-03 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (t. 1, b. l. 168-169) matyti, kad kameroje Nr. 123 klozetas buvo įrengtas, todėl pareiškėjo argumentai, kad visose kamerose nebuvo įrengti klozetai yra nepagrįstas. Šilto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra nustatytas HN 76:2010 21 punkte. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinus šilto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras, neįrengus klozetų ar atskiro sanitarinio mazgo vėdinimo.
Pareiškėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, suteikiant vieną valandą pasivaikščiojimui kiemelyje.
Skunde nurodoma, kad maistą tiekiant į gyvenamąsias kameras, jos priskiriamos prie maitinimo patalpų, todėl yra pažeidžiamos Higienos normos, be to, maisto energetinė vertė buvo tik 1300–1500 kcal. Pažymėtina, kad maisto tiekimas suimtiesiems nėra reglamentuotas HN 76:2010, išskyrus tai, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas (8 punktas). Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 24 punkte nustatyta, kad kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas pristatomas į kameras arba specialias gamybines patalpas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pristatant maistą pareiškėjui į kamerą.
Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2298 kcal. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2014-01-13 tyrimų protokolą Nr. 9749Ch (t. 1, b. l. 26), kuriame nurodyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinys – 2,380 kg, 100 g. energetinė vertė – 120 kcal, todėl bendra asmeniui tenkančio maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal. Tai atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, teigdamas, kad jam tenkančio maisto energetinė vertė buvo 1300–1500 kcal, šio argumento nepagrindė, nenurodė, kaip apskaičiavo maisto energetinę vertę, todėl šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
Pareiškėjas nurodo, kad būdavo laikomas rūkančių asmenų kamerose, administracija nereagavo į prašymus perkelti į nerūkančiųjų kameras. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Kaip matyti iš pareiškėjo užpildytų asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketų (t. 1, b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24), pareiškėjas visais atvejais išreiškė pageidavimą gyventi rūkančių asmenų kameroje, be to, 2010-11-19 rašytiniu prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas paskirti jį į kamerą, kurioje yra rūkantys asmenys (t. 1, b. l. 25). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas pats pageidavo gyventi rūkančių asmenų kamerose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, apgyvendindamas rūkančių asmenų kamerose.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K per mėnesį buvo išduodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, kuris yra nekokybiškas, dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę, nebuvo sąlygų laikytis asmens higienos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad vyrui per mėnesį yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Išduodamo tualetinio popieriaus kokybės reikalavimai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl šio pareiškėjo argumento.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aprūpinimo normoje nustatyta, kad suimtiesiems išduodami 2 vnt. rankšluosčių, kas mėnesį – 100 g. tualetinio muilo, dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pareiškėjas papildomai nekonkretizavo nusiskundimo dėl galimybės rūpintis asmens higiena neužtikrinimo, nenurodė, kokios sąlygos nebuvo užtikrintos ar kokios priemonės nebuvo išduotos, priešingai, iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė kartą per savaitę 15 min. pasinaudoti dušu. Duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, buvusių pažeidimų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K buvo pažeistos pareiškėjo teisės rūpintis asmens higiena.
Skunde nurodoma, kad kamerose, patalynėje ir čiužiniuose būdavo parazitų ir kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją). Byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) (t. 1, b. l. 189-200, t. 2, 1-7), Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (t. 1, b. l. 88-89, 119-121, 122-124, 130-135, 168-169, 189-200) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl to suprastėjo jo socialinė integracija. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalimi, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nenumatyta galimybė turėti ilgalaikius pasimatymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad nežymūs gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sąlyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, pareiškėjas nebegali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, pablogėjo sveikata. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, jo teiginys, susijęs su sveikatos pablogėjimu, yra nepagrįstas įrodymais ir pernelyg abstraktus. Pareiškėjas nenurodė nei sutrikimų pobūdžio, nei kaip jie pasireiškė, nenurodė ar kreipėsi dėl to medicininės pagalbos, todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, jog suėmimo sąlygos ypač neigiamai paveikė jo sveikatą.
Sprendžiant dėl Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu padarytų pažeidimo masto ir intensyvumo atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas ilgais laikotarpiais. Duomenų, kad pareiškėją Lukiškių TI-K buvo siekiama išskirti iš kitų asmenų byloje nėra, priešingai, iš atsakovo pateiktų duomenų apie kamerose buvusių asmenų skaičių matyti, kad pareiškėjo teisės į minimalų plotą dažniausiai buvo pažeidžiamos dalį paros, tai patvirtina atsakovo argumentus, kad, esant galimybei, suimti asmenys yra perkeliami į kameras, atitinkančias jose laikomų asmenų skaičių. Kita vertus, tai, kad pareiškėjas 33 paras ir 19 nepilnų parų buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, teismo vertinimu, galėjo įtakoti pareiškėjo nurodytų neigiamų išgyvenimų atsiradimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamo ploto kamerose. Pareiškėjo neigiamus išgyvenimus įtakojo ir tai, kad kameroje Nr. 119 nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė, kamerose Nr. 400 ir 119 nebuvo užtikrintas reikalavimus atitinkantis apšvietimas, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismo vertinimu, byloje konstatuotų Lukiškių TI-K pažeidimų mastas ir pobūdis buvo tokio intensyvumo, kad yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertinti pinigais.
Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas neadekvačiu pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas su skundais ir prašymais dėl skunde nurodytų Lukiškių TI-K pažeidimų į administraciją nesikreipė, tai patvirtina, kad savo aktyviais veiksmai nesiekė šių pažeidimų pašalinimo ir nevertino jų kaip darančių itin didelę žalą. Be to, teismų praktikoje paprastai priteisiamos žymiai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas 1 159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; byloje Nr. A575-622/2014 buvo priteista 8 900 Lt suma už laikymą 500 parų perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už pareiškėjo laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras. Pagal laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisia žymiai mažesnes sumas – Nr. A858-142/2015 pareiškėjui priteistas 340 EUR neturtinės žalos atlyginimas, kai jis buvo laikomas 60 parų; byloje Nr. A575-1633/2014 priteista 200 Lt neturtinės žalos, 31 parą neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų ir pan.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 300 EUR sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti Ž. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.