Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 9 d. nutarimu 110 Eur bauda nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 460 straipsnio 1 dalį už tai, kad jo, kaip UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statybos“ vadovo nurodymu, laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 18 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo ir nuo minėto namo iki (duomenys neskelbtini) esančio pastato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kasinėjimo ir požeminių komunikacijų klojimo darbus kelio apsaugos zonoje, prieš tai nesuderinus nustatyta tvarka su (duomenys neskelbtini) seniūnija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriumi, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tokiais veiksmais A. N. pažeidė Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. N. skundu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarimu A. N. skundas buvo patenkintas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena A. N. nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarimą ir palikti galioti Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2021 m. kovo 9 d. nutarimą. Teigia, kad teismas išsamiai neįvertino administracinio tyrimo metu nustatytų nusižengimo aplinkybių Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio, Specialiosios žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 2-3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 7 punkto, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių 299.2 papunkčio nuostatų kontekste ir nutarimą priėmė tinkamai neįsigilinęs į galiojantį teisės aktuose numatytą leidimų žemės (grunto) kasimo darbams kelio apsaugos zonoje išdavimo teisinį reglamentavimą. Minėtuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytas draudimas be kelio savininko (valdytojo) leidimo vykdyti žemės (grunto) kasimo darbus kelio apsaugos zonoje ir šis draudimas taikomas be išimčių t. y. kelio savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) reikalingas atliekant bet kokius žemės (grunto) kasimo darbus kelio apsaugos zonoje. Toks reikalavimas nustatytas siekiant valstybinės reikšmės keliuose sudaryti saugias eismo sąlygas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. N. nurodymu šalinant interneto sutrikimo priežastis (keičiant kabelį), t. y. vykdant žemės (grunto) kasimo darbus valstybinės reikšmės kelio apsaugos zonoje be kelio valdytojo pritarimo (derinimo) Kelių direkcija negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatymuose nustatytų funkcijų, tame tarpe ir užtikrinti saugų eismą. Dėl to mano, kad teismo nutarimu paneigiamos įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytos valstybinės reikšmės kelių valdytojo teisės ir pareigos. Teigia, kad teismas, išnagrinėjęs bylos dokumentus ir A. N. paaiškinimus, nepagrįstai rėmėsi vien tik Specialiosios žemės naudojimo sąlygų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir nutarė, kad A. N. vadovaujama įmonė, atlikdama pažeisto kabelio keitimo (kabelio avarijos šalinimo), o ne požeminių komunikacijų klojimo darbus, nurodyto teisinio reglamentavimo nepažeidė. Teigia, kad, nors byloje neįrodyta, kad buvo atlikti požeminių komunikacijų klojimo darbai, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog A. N. atliko žemės (grunto) kasimo darbus valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonoje nepaisydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų – be Kelių direkcijos pritarimo (derinimo).

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. N. prašo palikti galioti teismo nutarimą. Teigia, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos interesai nebuvo pažeisti, nes kelio apsaugos zonoje kasimo darbai nevyko. Pastebi, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo ir pozicijos nebuvo išsakęs.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir sutinka su skundo argumentais. Pažymi, kad teismas nevisiškai atsižvelgė į teisės aktų hierarchiją, vadovavosi vien A. N. teigimu, jog jis nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo ir vykdė avarijos likvidavimo darbus, kurių atlikimą pagrindinė vietiniu savivaldos institucijų teisės aktu, kuris įstatymų atžvilgiu yra žemiausios hierarchijos teisės aktas ir šiuo metu iš viso yra nebegaliojantis. Taip pat nurodo, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi 5-6 valandas, o po minėtų žemės kasimo ir kabelių tiesimo darbų nebuvo sutvarkyta aplinkinė kelio danga, todėl teigia, kad buvo atlikti ne avarijos likvidavimo darbai, o žemės kasinėjimo darbai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

9. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. N. nubaustas pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį už tai, kad jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymu, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo ir nuo minėto namo iki (duomenys neskelbtini) esančio pastato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kasinėjimo ir požeminių komunikacijų klojimo darbus kelio apsaugos zonoje, prieš tai nesuderinus nustatyta tvarka su (duomenys neskelbtini) seniūnija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriumi, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

10. ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tam, kas vykdo antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimą, kasinėjimo ir bet kokius statybos darbus, automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimą, medžiagų ir krovinių sandėliavimą, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėja kelio šlaitais, gadina griovius, niokoja želdinius, verčia šiukšles ir sniegą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, leidžia kanalizaciją ar pramoninį, melioracinį vandenį į kelių vandens nutekėjimo sistemas, aria žemę kelio juostose.

10.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad 2020 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko avarijos šalinimo darbus, o ne kasinėjimo ir inžinerinių tinklų (interneto kabelio) tiesimo darbus. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina byloje surinkti ir ištirti duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 1 d. sudaryta ilgalaikė Rangos sutartis Nr. 18-5-1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) patvirtina darbų atlikimo pagal suderintą sąmatą aplinkybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2021 m. vasario 24 d., patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamo įvykio metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetu, kuris tiekiamas adresu (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 18 d. surašė darbų atlikimo ir medžiagų panaudojimo aktą, kuriame nurodyta, jog buvo vykdomi pažeisto kabelio keitimo darbai; 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 210129-03 nurodyta, jog darbų rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šviesolaidinio tinklo gedimo šalinimo darbus – (duomenys neskelbtini), atliktus darbus priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus avarijos šalinimo darbus. Taigi paminėti duomenys patvirtintina, kad tiriamo nusižengimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 metų naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetu, tiekiamu adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 18 d. atliko avarijos šalinimo darbus. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis padarė pagrįstą išvadą dėl atliktų darbų pobūdžio, tačiau neįvertino to, kad atliekant remonto darbus buvo kasinėjama, ką pripažino ir pats A. N.. Taigi, skundžiamame nutarime teismas argumentuotai neįvertino, ar A. N. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. kasinėjimo darbus.

10.2. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad A. N., atlikdamas kasinėjimo ir požeminių komunikacijų klojimo darbus kelio apsaugos zonoje, prieš tai nesuderinus nustatyta tvarka su (duomenys neskelbtini) seniūnija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrium, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija ir VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, pažeidė Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pastebėtina, kad nei A. N. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, kuriuo A. N. nubaustas pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį, nekonkretizuota, kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuluoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių punkto reikalavimą A. N. pažeidė. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad A. N. nesilaikė taisyklių 7 punkto trečios pastraipos reikalavimo. Minėto 7 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad „Kai planuojamų tiesti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirs žemės sklypų ribas, turi būti pateikiamas šių žemės sklypų savininkų arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo. Šis reikalavimas netaikomas miestų ir miestelių teritorijose tiesiant Taisyklių 5.3 ir 5.4 papunkčiuose nurodytus komunalinius centralizuotus inžinerinius tinklus, kai inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirs daugiau nei 20-ies žemės sklypų ribas. Tokiu atveju Sutikimo formoje (Taisyklių 1 priedas) nurodoma, kad išduotas sutikimas galioja gavus visų žemės sklypų, kuriems būtų taikomos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, savininkų sutikimus dėl šių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo”. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus.

10.3. Taigi, minėto įstatymo ir taisyklių nuostatose kalbama, kad sutikimas (pritarimas) reikalingas tiesiant susisiekimo komunikacijų, inžinerinius tinklus, tačiau visiškai šiose nuostatose nepasisakyta apie tokių tinklų remonto darbus. Be to, pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2020 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus teritorijoje (šiuo atveju gatvėje), kuri patenka į Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zoną, ar, kad darbai buvo atlikti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonoje. Nors skunde apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis teigia, kad A. N. nurodymu atlikti darbai buvo atlikti kelio apsaugos zonose, tačiau apeliantas nei nusižengimo tyrimo metu, nei teisme bei prie apeliacinio skundo nepateikė tokį teiginį patvirtinančių duomenų. A. N. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad darbai buvo atlikti iki valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 155 „(duomenys neskelbtini)“ didesniu kaip 250 m atstumu, o nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1007 „(duomenys neskelbtini)“ – didesniu kaip 300 metrų atstumu. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio nuostatas krašto kelių apsaugos zona yra po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, o rajoninių kelių apsaugos zona – po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Taigi, nesurinkta byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atlikti darbai, t. y. remontuojant paklotus tinklus (šalinant avariją, gedimą) (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo atlikti kelio apsaugos zonose.

10.4. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad teismas, nustatęs, kad A. N. nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko remonto darbus, tokių darbų atlikimo teisėtumą grindė Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu Nr. 1T-153, kurio 8 punkte numatyta, kad žemės kasimo darbai likviduojant avarijas požeminėse komunikacijose gali būti vykdomi be pritarimo, tačiau apie tai pranešama seniūnijai, kurioje yra likviduojama požeminių komunikacijų avarija. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti teiseną, A. N. veikos neįvertino pagal Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu, 299.2 papunktį, kuris numato, kad kasti duobes, tranšėjas ir iškasas, reikalingas viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai remontuoti elektroninių ryšių infrastruktūros savininkui viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose leidžiam tik suderinus su žemės valdytojais (naudotojais), kelių savininkais (naudotojais). Taigi, Institucija protokole nenurėdė akto, kuris tiesiogiai reglamentuoja remonto darbų atlikimo tvarką ir kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas. Dėl to konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimus, ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme, ribojantys apelianto teisę į gynybą. Be to, pastebėtina, kad pagal šių taisyklių nuostatą leidimą darbams turi gauti ne darbus atliekantis asmuo, o elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas. Objektyvių duomenų, kad A. N. tiriamo įvykio metu buvo remontuotų elektroninių ryšių infrastruktūros tinklų savininkas byloje, nėra.

10.5. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.

2. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad kasimo (remonto) darbai buvo atliekami kelio apsaugos zonose, valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje, kaip nurodyta suformuluotame kaltinime, kad nėra duomenų, jog A. N. yra remontuotos elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas, kad suformuluotame kaltinime nenurodytos pažeistų norminių aktų nuostatos, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, daroma išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, išsamiai neįvertinęs A. N. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo ydingumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nors nutarime pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei Institucijos nutarimas turi trūkumų, tačiau šių trūkumų neištaisė, nurodydamas, kad netikslinga bylą grąžinti Institucijai nutarimo trūkumams pašalinti, nes byloje neįrodyta, kad apskritai buvo atlikinėjami požeminių komunikacijų klojimo darbai, todėl nėra pagrindo nustatinėti, kokie buvo pažeisti taisyklių, kurios nustato Sutikimų tiesti susisiekimo, inžinerinius tinklus, gavimo tvarką, punktų reikalavimai. Įvertinus tai, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, ar A. N. veikoje yra jam inkriminuoto nusižengimo požymių, apylinkės teismas šių trūkumų neištaisė, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo 2021 m. kovo 9 d. nutarimas panaikinamas ir A. N. byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui atlikti (ANK 567, 569, 593 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 9 d. nutarimą ir A. N. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.