- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-106-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32595-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS skyrių, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. T., kuriuo prašo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui T. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki vaiko pilnametystės; 3) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; 5) priteisti ieškovei 6 300,00 Eur kompensaciją iš atsakovo, kuri yra lygi pusei kreditoriui išmokėtos sumos (už 44 mėn.); 6) pripažinti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS skyrių, pagal 2016 m. vasario 9 d. kredito sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė; 7) transporto priemonę HONDA CBR 1000RR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 8) priteisti ieškovei 13 111 Eur kompensaciją; 9) po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko T. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 10) po santuokos nutraukimo nustatyti, kad šalys turi lygias teises ir pareigas bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime; 11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 12) nustatyti uzufruktą ir leisti ieškovei su nepilnamečiu šalių sūnumi gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki ieškovė gaus paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; 13) priteisti iš atsakovo išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pajamos yra didelės, tačiau vaiko išlaikymui jis skiria tik po 200 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, toks išlaikymo dydis vaiko poreikius tenkina tik iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės J. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinybės. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje patvirtino, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokėdamas po 200 Eur kas mėnesį. Jokių aplinkybių, kad atsakovas šiuo metu vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką, dėl ko kyla grėsmė teisėtiems vaiko interesams gauti išlaikymą, ir yra būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė teismui nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje bylos stadijoje nėra duomenų, jog atsakovas nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovė J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemonės - priteisti iš atsakovo T. T. nepilnamečiui vaikui T. T. laikiną išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiomis piniginėmis lėšomis paskirti disponuoti uzufrukto teise vaiko motiną – J. T. ir įpareigoti atsakovą priteistus vaiko išlaikymui piniginės lėšas pervesti į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas, nustatęs bei pripažinęs, kad atsakovo teikiama 200 Eur pinigų suma vaiko išlaikymui tik iš dalies tenkina vaiko poreikius, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas patvirtino, kad vaiko išlaikymui ieškovei trūksta piniginių lėšų, nes vaiko poreikiams tenkinti reikėtų ne mažiau 500 Eur per mėnesį. Teismo atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą nepagrįstas, nes prieštarauja teismo padarytai išvadai, kad atsakovas tik iš dalies tenkina vaiko poreikius.
3.2. Atsakovas lapkričio mėnesį išlaikymo vaikui iš vis nesuteikė ir po to, kai sužinojo, kad teisme pradėtas civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, pareiškė, kad teiks vaikui išlaikymą tik po teismo sprendimo. Tokiu būdu, dėl teismo nepagrįsto atsisakymo tenkinti ieškovės prašymą, vaiko interesai kol vyksta civilinis procesas šioje byloje yra neapginti ir pažeidžiami.
3.3. Teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį ir jo gaunamas pajamas, duomenų apie nepilnamečio vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, į tai, kad vaikas turi rimtų sveikatos problemų. Teismas neanalizavo faktinių aplinkybių, kad ieškovė viena augina, rūpinasi ir prižiūri tris mažamečiuos vaikus ir, kad jos galimybės surasti tinkamą bei gerai apmokamą darbą yra gana ribotos.
3.4. Teismas nesivadovavo teismų praktika šios kategorijos bylose.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. T. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti galioti, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
4.2. Atsakovas kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą teikė iki ieškinio pateikimo dienos, mokėdamas po 200 Eur, teikia ir po ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 200 Eur 2019 m. lapkričio 20 d. ir 200 Eur 2019 m. gruodžio 5 d.
4.3. Duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir jo gaunamas pajamas, pateikti tendencingai, nenurodant, kiek atsakovas turi išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovas, moka kas mėnesį už paskolą butui, kuriame pats negyvena (jame gyvena ieškovė, šalių sūnus ir ieškovės du nepilnamečiai vaikai); sumoka visus komunalinius mokesčius. Ieškovė nepateikė duomenų kiek kainuoja atsakovui pragyvenimas Norvegijoje ir už jos ribų, skrydžių bilietai į Lietuvą ir kitos būtinosios išlaidos.
4.4. Į bylą pateikti įrodymai apie sūnaus sveikatos būklę buvo aktualūs 2018 metais. Sveikatos paslaugos buvo suteiktos nemokamai. Vaikas šiuo metu lanko vaikų darželį, kur yra maitinamas ir ypatingų sveikatos problemų neturi.
4.5. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nuo teismų šiuo klausimu suformuotos praktikos teismas nenukrypo.
4.6. Atsakovas nuolat teikė sūnui išlaikymą; išlaikymo teikimas sūnui nėra nutrūkęs. Teikiamo išlaikymo dydis yra pakankamas minimalių poreikių tenkinimui. Atsakovas neturi pareigos išlaikyti ieškovės ir jos dviejų vaikų, ko siekia ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimus. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą pridėti jos banko sąskaitos išrašą. Teigia, kad tokio dokumento pateikimo būtinybė atsirado vėliau, t.y. po atsakovo atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą. Pasak apeliantės, atsakovas mokėjo sūnui išlaikymą nereguliariai – iš AB „Swedbank“ ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. vaiko išlaikymui atsakovas pervedė tik 900 Eur.
7. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
8. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių pateikiami dokumentai susiję su jų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, jie yra reikšmingi teisingam klausimo, kylančio apeliacinio proceso metu, išsprendimui, dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, prašymus dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkina.
Dėl atskirojo skundo esmės
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje bylos stadijoje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą. Apeliantės teigimu, teismo atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, nes prieštarauja išvadai, kad atsakovas tik iš dalies tenkina vaiko poreikius.
13. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliantė klaidingai interpretuoja skundžiamos nutarties turinį, teigdama, jog teismas nustatė bei pripažino, kad atsakovo teikiama 200 Eur pinigų suma vaiko išlaikymui tik iš dalies tenkina vaiko poreikius, ar kad vaiko išlaikymui ieškovei trūksta piniginių lėšų. Tokių išvadų nutartyje nėra. Teismas tik išdėstė ieškovės argumentus, kuriais ji grindė savo prašymą (nurodydamas, kad „prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas vaiko išlaikymui skiria tik po 200,00 Eur per mėnesį ir tokia suma vaiko poreikius tenkina tik iš dalies“).
14. Tačiau, sutiktina, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar teismas pripažino, jog teikiama suma yra pakankama užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius bylos nagrinėjimo laikotarpiu, ar vien savanoriškas išlaikymo teikimo faktas (nepriklausomai nuo sumos) yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovės prašymo dalį, viršijančią atsakovo mokamą vaiko išlaikymui sumą. Nors teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo, išsamiai nevertinamas realus teiktino vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis, tačiau tai nereiškia, kad į išlaikymo dydžiui reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiais bei šalių galimybėmis juos užtikrinti, iš viso neturi būti atsižvelgiama.
15. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad kai atsakovas sužinojo, jog teisme pradėtas civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, pareiškė, kad teiks vaikui išlaikymą tik po teismo sprendimo. Iš šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad 200 Eur atsakovas ieškovei pervedė tik 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. tą dieną, kai ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą. iš AB „Swedbank“ ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. vaiko išlaikymui atsakovas pervedė 900 Eur. Šie įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo reguliariai. Nors šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo žinomos, jos reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ypač įvertinus ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji šiuo metu nedirba. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad teismas nesvarstė ir nepasisakė dėl sumos, kuri užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius bylos nagrinėjimo metu, yra pagrindas tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.