- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-111-628/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Artūras Šumskas, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Artūro Šumsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. (toliau – V. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 59-281 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendis pakeistas, V. M. paskiriant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal LR 182 str. 1 d., paskiriant jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant V. M. galutinę laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia 2013 m. rugsėjo 2 d.
Bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. rugsėjo 2 d.
1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2014 m. gegužės 2 d., neatliktos bausmės dalis 2014 m. gruodžio 2 dienai – 9 (devyni) mėnesiai.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 59-281 nuteistojo V. M. atžvilgiu atsisakyta taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nuteistojo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas tiesiog atkartojo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytus argumentus, nepateikdamas jokios šių argumentų analizės.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas ir nurodė, kad V. M. teigiamas elgesys rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau net ir esant šiai aplinkybei nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Tuo tarpu, apelianto teigimu, būtent teigiamas paskirtos bausmės poveikis nuteistojo elgesiui ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir parodo galimybę toliau jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Tuo tarpu analizuojant kitus skundžiamos nutarties motyvus, nėra aišku, kokius dar kriterijus V. M. turėtų atitikti, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nelaikytinas atleidimu nuo bausmės, tai tiesiog kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jis iš visų jėgų stengiasi pasitaisyti, pakeisti savo elgesį bei požiūrį į gyvenimą, tuo tarpu nemotyvuotas ir nepagrįstas atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, diskredituoja pačią lygtinio paleidimo sistemą ir prieštarauja Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 principams.
Skunde be aptartų aplinkybių taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, išėjo už įstatymo ribų, kadangi įstatyme nėra sąvokų „pakankamai didelė“ ar „pakankamai maža“.
Nuteistojo skundas netenkinamas.
LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Išnagrinėjus nuteistojo V. M. skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad nors V. M. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, ką pagrįstai pripažino ir apylinkės teismas, tačiau sutiktina su teismo išvada, jog nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, V. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo metu skatintas už nepriekaištingą elgesį – pasimatymo laiko pailginimu iki keturių valandų, kaip nuteistasis teisingai pažymėjo savo skunde, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Be to nuteistasis turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, remiantis paties V. M. pateiktais duomenimis, šiuo metu mokosi 12-oje klasėje. Nors pastarasis yra nevedęs, tačiau palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo drauge, pas kurią ir ketina gyventi paleistas iš laisvės atėmimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuteistojo asmens byloje yra tai patvirtinantis raštas. V. M. asmens bylos duomenimis, pastarasis turi du nepilnamečius vaikus, tačiau apie socialinių ryšių palaikymą su pastaraisiais, duomenų nėra. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes, svarbu paminėti, kad jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie susiję su jo nusikalstama veika, stengiasi nepasiduoti negatyviai aplinkinių įtakai, geba savarankiškai priimti sprendimus, nėra socialiai atsiskyręs, savimi yra patenkintas, autoagresyvių minčių pastarajam nekyla, jo emocinis fonas – stabilus, suvokia, kad nors jo elgesys prieštaravo visuomenės normoms, svarbų jų laikytis.
Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teigiamai apibūdinančias nuteistąjį aplinkybes aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad, priešingai nei teigiama V. M. skunde, nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas ankščiau teistas net septynis kartus, praeityje du kartus pažeidė lygtinio paleidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas neabejotinai parodo, jog nuteistasis jam parodyto teismo pasitikėjimo neįvertino, savo elgesio nekeitė ir toliau pažeidinėjo įpareigojimus, darė naujas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra pavojingas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo vietoje V. M. taip pat nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus – patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,22 promilių girtumas, jam paskirta drausminė nuobauda, kuri šiuo metu galioja. Pabrėžtina ir tai, kad V. M., atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje nedirba, remiantis jo paties teiginiais, nedirbo ir iki nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu atsižvelgiant į buvusius nuteistojo teistumus, į jų pobūdį – daugiausiai turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad būtent darbo neturėjimas ir turi įtakos nuteistojo nusikalstamumui, tačiau šios problemos asmuo išspręsti nebando, byloje nėra duomenų apie būsimą pastarojo įsidarbina paleidus jį iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertinama ir tai, kad V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, įvykdytą veikiant su dviem nenustatytais asmenimis. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis įvykdė netrukus po to, kai buvo paleistasis iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nors savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme jis pripažįsta, tačiau, remiantis bylos duomenimis, jis bylą nagrinėjant teisme nebuvo nuoširdus, neatskleidė savo bendrininkų, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis siekia atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą, kas teismui leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė. Pastebėtina ir tai, kad atlikus pastarojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 79 balai. Atsižvelgtina ir į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios asmenines savybes – dažnai V. M. elgesys pasireiškia impulsyviais ir neapgalvotais poelgiais, jis ne visada tinkamai sprendžia problemas ir tinkamai įvertina pasekmes, ko pasekoje, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas pripažintas vienu kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti nuteistojo nusikalstamumą.
Esant šioms aplinkybėms, sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aukščiau aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, išlieka pavojus, jog būdamas laisvėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl V. M. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.