Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjai Z. T., pareiškėjos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovės atstovei Aldonai Majienei ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams K. V., advokatui Valerijui Kuvšinčikovui , A. P. ir M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, G. Z. O., G. K. ir V. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar pagrįsti ir teisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai atsisakyti suformuoti pareiškėjai žemės sklypą grąžinti natūra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Tai pat nėra ginčo ir dėl to, kad žemę pareiškėjos nurodytose vietose iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė M. P..

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (galioja 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Toje pačioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas valstybinio administravimo subjektas, kuris yra įstatymų įgaliotas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (apskrities viršininkas), sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus (suformuoja natūra grąžinamą žemės sklypą, organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planą, nustatant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus) ir pateikia apskrities viršininko administracijai patvirtintą administracinį aktą dėl suformuoto natūra grąžinamos žemės sklypo plano patvirtinimo (su atitinkamais priedais). Tačiau savivaldybės administracija gali atlikti Tvarkos 106 punkte nustatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei ji nustato, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t. y. nepriskirtina valstybės išperkamai žemei.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 17 d. parengtą pažymą Nr. 97 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Z. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2276 ha M. P. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 31/05/17-4783 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; apskaičiuoti žemės sklypo vertę; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-938-(2.5-MPD-0) informavo, kad M. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) ribose Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1702V suformuotas 2000 kv. m naudojamos namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris 2003 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas vienam iš namų valdos bendraturčių, M. P. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama. Apie tai pareiškėja informuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 10 d. raštu Nr. S22-215.

Tenkinant pareiškėjos 2010 m. liepos 15 d. prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. SS22-2 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl laisvo natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo buvusios savininkės M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėtoje žemėvaldoje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-2043 nustatytos laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties 287 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

Atsižvelgiant į tai, kad suformuoto žemės sklypo 0,0213 ha dalis patenka į buvusios savininkės M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 49S-27 Z. T. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0213 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,0287 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Tenkinant pareiškėjos 2013 m. kovo 10 d. prašymą, gautą 2013-03-14, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-33 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl laisvo natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo buvusios savininkės M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje.

Skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. balandžio 9 d. rašte Nr. A51-41264 (2.14.2.12-MP8) nurodyta, kad M. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Taip pat rašte nurodyta, kad tarp sklypo ir gatvės esančioje laisvoje valstybinėje žemėje natūra grąžintinas sklypas nebus formuojamas, nes jo plotas yra neracionalaus dydžio, išsidėstęs siaura juosta tarp sklypo ir gatvės, jame yra įrengtas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2013-10-31 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-88 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-11-29 raštu Nr. A51-123245 (2.14.2.12-MP-8) informavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka natūra grąžintinam žemės sklypui keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2010, Nr. 86-4525) 6 straipsnyje nurodyta, kad teritorijų planavimas yra viena iš pagrindinių savivaldybės funkcijų.

Pagal Atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 2010, Nr. 76-3869) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 2011, Nr. 48-2305) 106 punkte, o nuo 2011 m. balandžio 24 d. – 106¹ punkte, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, organizuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo planą ir parengtą nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą pateikia žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis).

Taigi nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Atkūrimo įstatyme nėra nustatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad prašomas natūra grąžinti sklypas yra išsidėstęs siaura juosta tarp namų valdos (duomenys neskelbtini), ir gatvės, dalinai patenka į infrastruktūros teritoriją, todėl laikytinas neracionalaus dydžio sklypu, neatitinkančiu natūra grąžintinam sklypui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti ir atmestini.

Aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys pretenduoja išsipirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, į kurią nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėja, nėra kliūtis laisvoje (neužstatytoje) žemėje formuoti sklypą, kadangi tai nėra Atkūrimo įstatyme nustatytas pagrindas tokią žemę pripažinti valstybės išperkama, be to, net ir tokiu atveju čia galėtų būti formuojamas žemės sklypas.

Nagrinėjamu atveju natūra išlikusioje žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į gretimus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindžiančios visuomenės poreikį šiai teritorijai. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujančių kelių privačių subjektų interesai gali būti apginti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, nesusijusiomis su pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra suvaržymu.

Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriame, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę negalima, todėl argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas, atsakovė įpareigotina suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 3 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos Z. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A51-41264(2.14.2.12-MP8).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.