Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. S. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. S. dėl 350 514,83 Lt skolos priteisimo. Nurodė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Mažeikių delta“ buvo sudaryta 2006-12-27 kreditavimo sutartis ir prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2006-12-27 laidavimo sutartis tarp ieškovo ir laiduotojų A. S. ir G. S.. Tretysis asmuo kreditavimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl 2010-11-08 kreditavimo sutartis su kredito gavėju ir laiduotoju buvo vienašališkai nutraukta. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas UAB „Mažeikių delta“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, reikalauja skolą priteisti tik iš laiduotojo A. S., o UAB „Mažeikių delta“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui iš atsakovo 350 514,83 Lt skolą, 6,71 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10 530 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos tiek ieškovo, tiek atsakovo iniciatyva vyko derybos dėl skolos apmokėjimo. Atsakovas siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį ir ieškovas tą galimybę svarstė. Kol vyko derybos su ieškovu, atsakovas manė, kad ieškinys teisme nebus nagrinėjamas, todėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teigia, kad Laidavimo sutartis su ieškovu pasirašyta apgaulės būdu ir tai atsakovas įrodinėtų bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių derybas su ieškovu. Neaišku, kas sutrukdė atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį, o teiginiai, kad atsakovas kažkokiu būdu buvo tariamai apgautas – visiškai nepagrįsti. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad terminą atsiliepimui pateikti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių. Nustatė, jog ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteiktas 2011 m. sausio 14 d. Terminas pateikti atsiliepimui į ieškinį baigėsi 2011 m. vasario 3 d., todėl Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą už akių. Nurodė, jog atsakovas pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė nei taikos sutarties projekto, nei kitokių įrodymų, liudijančių jo nurodytus argumentus, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad terminą atsiliepimui pateikti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių. Pabrėžė, jog kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo išsiųsta ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartis, iš kurios matyti, kad teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovui, trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių delta“ dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl laikė nepagrįstais atsakovo argumentais, kad jis galėjo tikėtis, jog, vykstant su ieškovu deryboms dėl taikos sutarties sudarymo, ieškinys teisme nebus nagrinėjamas. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurias įvertinus, būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad tiek atsakovo, tiek ieškovo iniciatyva vyko derybos dėl UAB „Mažeikių delta“ skolos, už kurią jis laidavo, apmokėjimo, kad atsakovas siūlė sudaryti taikos sutartį su banku ir buvo aptarinėjamos atitinkamos sutarties sąlygos, todėl nepateikė teismui atsiliepimo, tačiau tame pačiame prašyme teigia, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta apgaulės būdu, ką jis įrodinėtų bylos nagrinėjimo metu. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis taip pat nenustatyta, kad teisme būtų iškelta civilinė byla dėl minėtos Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tiek atsakovo, tiek ieškovo iniciatyva vyko derybos dėl skolos mokėjimo. Ieškovui buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį ir ieškovas tokią galimybę svarstė. Nurodė, jog trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių delta“, už kurį atsakovas laidavo, nuosavybės teise priklauso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra įkeistos bankui ir kurios šiuo metu yra išnuomotos. Nuomos mokestis sudaro 2 200 Lt per mėnesį. Dar š.m. sausio 18 d. atsakovas pateikė ieškovui skolos gražinimo grafiką, susirašinėjimas vyko elektroniniu būdu. Kol vyko derybos su ieškovu, atsakovas tikėjosi, o ieškovas leido suprasti, jog ieškinys nebus nagrinėjamas ir tik dėl tos priežasties, jog ieškovas atsakovą apgavo, atsakovas neparašė atsiliepimo į ieškinį. Laidavimo sutartis pasirašyta apgailės būdu ir tą atsakovas įrodinėtų bylos nagrinėjimo metu. Įrodymus, jog vyko derybos tarp bylos šalių gali pateikti tik bylos nagrinėjimo metu kviečiant liudytojus; 2) Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovui yra įkeistas UAB „Mažeikių delta“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurių vertė žymiai didesnė nei pats ieškinys.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog atsakovas kalba apie būtinybę kviesti liudytojus, tačiau pareiškime už dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apie tai nebuvo užsiminta. Taip pat nenurodytos kokias aplinkybes, galinčias įtakoti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą atsakovas įrodinėtų liudytojų parodymais. Pažymi, jog ieškinys yra pareikštas atsakovui, o ne trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių delta“. Todėl aplinkybė, kad prievolės įvykdymas yra užtikrintas ne tik atsakovo laidavimu, bet ir hipoteka, neįtakoja ieškovo teisės reikalauti prievolę įvykdyti iš laiduotojo. Be to, hipoteka įkeistas turtas priverstine tvarka nėra parduotas, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių delta“ iškelta bankroto byla, ir toks turtas turės būti realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta (CPK 320 str.). Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu, kartu patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.).

Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1) aplinkybes, liudijančias atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.

Bylos medžiaga (b. l. 50) patvirtina, kad atsakovui A. S. pareikšto ieškinio su priedais bei teismo pranešimo, kuriame atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimus, o taip pat atsiliepimų nepateikimo pasekmės, nuorašai įteikti tinkamai CPK nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsakovas nurodo, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tiek atsakovo, tiek ieškovo iniciatyva vyko derybos dėl skolos mokėjimo, dėl to jis pagrįstai tikėjosi, kad ieškovo ieškinys nebus nagrinėjamas teisme. Tačiau jokių įrodymų apie galimai vykusias derybas atsakovas nepateikė nei kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei pateiktame atskirąjame skunde. Tuo labiau, kad atsakovas nurodo, jog susirašinėjimas su ieškovu vyko elektroniniu būdu, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, tai pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikta. Taip pat apeliantas teigia, jog įrodymus, kad vyko derybos tarp bylos šalių gali pateikti tik bylos nagrinėjimo metu kviečiant liudytojus. Visų pirma, toks apelianto argumentas nebuvo nurodytas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Antra, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, nors apeliantas nurodė, kad liudytojai gali patvirtinti vykusias derybas tarp bylos šalių, tačiau skunde nenurodoma, kokias turinčias bylai reikšmės aplinkybes gali patvirtinti liudytojai (CPK 190 str.). Iš nustatytų aplinkybių konstatuojama, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių, priimto CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti privalomo procesinio veiksmo – pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau paminėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą.

Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjame skunde atsakovas nurodė, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ieškovui yra įkeistas UAB „Mažeikių delta“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurių vertė žymiai didesnė nei pats ieškinys.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Pažymėtina, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto įgyvendinama tik tada, kai hipotekos kreditorius yra pradėjęs savo skolinės reikalavimo teisės patenkinimo iš įkeisto daikto procedūrą, t. y. skolos išieškojimą CK ketvirtos knygos XI skyriaus ketvirtojo skirsnio normų (CK 4.192 – 4.196 str.) pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pagal ieškovo (hipotekos kreditoriaus) AB DnB NORD bankas pareiškimą būtų pradėta CPK XXXVI skyriuje nurodytos kategorijos byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš trečiojo asmens UAB „Mažeikių delta“ prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo daikto. Atsakovo atskirąjame skunde taip pat neužsimenama, kad būtų prasidėję ir vykdomi priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto daikto teisiniai veiksmai, taigi ir šiuo momentu nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų pradėjęs skolos išieškojimą iš jam įkeisto turto.

Byloje yra 2006 m. gruodžio 27 d. tarp AB DnB NORD banko ir UAB „Mažeikių delta“ sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią kildinamas ieškovo reikalavimas priteisti 350 514,83 Lt sumą (b. l. 9-10). UAB „Mažeikių delta“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas nekilnojamasis turtas – prekybos patalpos (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 515 000 Lt (b. l. 32-34). Iš 2006 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutarties (b. l. 28-30) 1.1 punkto matyti, kad laiduotojai A. S. ir G. S. įsipareigojo atsakyti kaip solidarieji skolininkai bankui, jeigu UAB „Mažeikių delta“, už kurią laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies, arba ją vykdys netinkamai pagal 2006 m. gruodžio 27 d. kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tokia nuostata įtvirtinta ir laidavimo sutartyje. Pagal laidavimo sutarties 2.1.1 punktą, laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui tiek pat, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra užtikrinti jam įkeistų prekybos patalpų verte ir nesant byloje duomenų, jog išieškojimas iš įkeisto turto yra prasidėjęs, egzistuoja ieškovo subjektyvi teisė rinktis, ar inicijuoti išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ypatingosios teisenos tvarka, ar kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja ginčų nagrinėjimo tvarka, prašant solidariosios atsakomybės taikymo pagrindu priteisti iš atsakovų (skolininko ir laiduotojų) reikalaujamas sumas. Pažymėtina, kad laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais užtikrinimo būdais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu jo reikalavimo užtikrinimo būdu naudotis. Aplinkybė, kad banko reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, pati savaime nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti ir/ar tenkinti ieškovo ieškinį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovui yra įkeistas UAB „Mažeikių delta“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurių vertė žymiai didesnė nei pats ieškinys, nesudaro pagrindo išvadai, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, pagrindu negalima daryti išvados, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į bylos aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė priežasčių, kodėl per nustatytą terminą nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, taip pat neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirąjame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.