- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-209-175-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-64-1-00579-2011-7)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam V. N., nukentėjusiajai ir įstatyminei atstovei B. N., nuteistajam E. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kurios vykdymas buvo atidėtas, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad atvirai viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2011-05-07, apie 23 val., prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sav., atvirai, matant O. V. ir V. N. iš V. N. pagrobė 399 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C3300“, priklausantį B. N., tuo padarydamas nukentėjusiajai B. N. 399 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis teigia, kad nuosekliai nurodė, jog jis iš V. N. mobiliojo ryšio telefono „Samsung C3300“ nepagrobė ir to nesiekė, o apelianto telefonas išsikrovė ir O. V. paprašė V. N. paskolinti E. V. telefoną, kad galėtų paskambinti. Pastarajam įsidėjus savo SIM kortelę ir ketinant skambinti, link jo pradėjo bėgti kiti į šokius atvažiavę jaunuoliai, kurie norėjo jį sumušti, o bėgdamas nuo jaunuolių, jis telefoną perdavė kitam vaikinui, kaip vėliau paaiškėjo L. M., bei pabėgo ir pėsčiomis ėjo namo, nes neturėjo telefono kam nors paskambinti. Apeliantas teigia, kad netoli namų sutiko Lukšį, iš jo telefono paskambino L. M., kuris pasakė, kad apelianto SIM kortelė, kuri buvo įdėta į L. N. telefoną, yra pas jį. Su L. M. susitiko M. K. gatvėje prie namo Nr. 16 ir jis E. V. grąžino SIM kortelę, su L. R. jokio telefono nemainė. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis V. N. parodė, jog kai jis perdavė apeliantui telefoną, prie pastarojo bėgo jaunuoliai, kurie E. V. norėjo sumušti, kad apeliantas nuo jų bėgo, parodė, kad tikrai negali pasakyti kokį telefoną E. V. įsidėjo į kišenę. Be to, liudytojas L. M. parodė: a) kad 2011-05-07 vakare buvo šokiuose ir, kad apie 1 val. nakties E. V., bėgdamas nuo jį besivejančių jaunuolių, prabėgdamas padavė jam telefoną; b) jog jis buvo girtas ir nežino, kaip išėmė E. V. SIM kortelę iš V. N. mobilaus ryšio telefono; c) kad E. V. SIM kortelę atidavė (duomenys neskelbtini) g., Marijampolės m., 2011-05-08, apie 8 val.; d) kad V. N. telefoną su L. R. apsikeitė pats L. M.; e) kad su L. R. buvo susitarę apeliantą apkalbėti. Liudytojas D. K. parodė, kad nukentėjusysis V. N. jam pasakojo, jog jis E. V. davė telefoną paskambinti, tačiau E. V. neprisiskambino ir pabėgo, nes atvažiavę vaikinai pastarajam kirto. Liudytojas O. V. parodė, kad E. V. paprašė pas jį telefono paskambinti, nes E. V. telefonas buvo išsikrovęs, kad jis telefono neturėjo, todėl paprašė pas V. N.. E. V. įsidėjus SIM kortelę, atvykę į šokius vaikinai pastarąjį puolė, jis bėgo. V. N. telefoną E. V. perdavė L. M.. Todėl teismo išvada, kad apelianto parodymai nelogiški, nenuoseklūs, yra neteisinga, o išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d., grįsta tik nukentėjusiojo parodymais, nors nukentėjusysis tiksliai negalėjo pasakyti ar E. V. į kišenę įsidėjo savo telefoną ar nukentėjusiojo telefoną. Skundo autorius nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog telefonų pokalbių ir SMS išklotinės analizė įrodo, jog vyko derybos su L. R. dėl telefono mainų, nes išklotinė rodo tik kontaktinius telefonus, o pokalbio teksto išklotinėje nėra. Apeliantas teigia, kad jo kaltė grindžiama vien tik prieštaraujančiais įrodymais, o prieštaravimai turi būti vertintini kaltinamojo naudai. E. V. nurodo, kad jis charakterizuojamas labai gerai, intensyviai sportuoja.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis, nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė tvirtos nuomonės dėl skundo atmetimo ar jo tenkinimo neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Tiek viso bylos tyrimo metu, tiek apeliaciniame skunde E. V. neigia savo kaltę, kad atvirai pagrobė iš V. N. mobilaus ryšio telefoną, tačiau tokie nuteistojo parodymai ir skundo motyvai vertinami kaip prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Nukentėjusysis V. N. viso bylos tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad sukeitus jo ir E. V. SIM korteles V. N. telefone ir padavus telefoną E. V. bei matant, kad prie jų eina kažkokie agresyviai nusiteikę jaunuoliai, E. V. įsidėjo iš nukentėjusiojo paimtą telefoną į kišenę ir pabėgo, o nubėgdamas niekam jo neperdavė, nes matė jį nubėgantį. Nukentėjusioji B. N. patvirtino, kad sūnui duotas telefonas Samsung C3300 priklauso jai, nes ji šį telefoną išsimokėtinai įsigijo iš UAB „Omnitel“ salono, o dėl telefono pagrobimo jai padaryta 300 Lt. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtino liudytojas L. R., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kad 2011 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis pagal jo įdėtą skelbimą internete dėl telefono Nokia N93 pardavimo atsiliepė pažįstamas E. V., su kuriuo susitarė, kad apsikeis telefonais. Su E. V. susitiko tą pačią dieną ir jam E. V. davė telefoną „Samsung C3300“, o jis jam davė savo telefoną „Nokia N93“ su pakrovėju ir dokumentais, o jam E. V. telefoną davė be pakrovėjo ir dokumentų, bet paklaustas E. V. užgarantavo, kad telefonas nevogtas. Jis taip pat nurodė, kad šie pokalbiai buvo tik dėl jau minėto telefono mainų, jokių kitų kalbų nebuvo, nes neturi su E. V. jokių bendrų reikalų. Šiuos L. R. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, o visa tai paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad E. V. kaltė pagal BK 178 str. 2 d. yra pagrįsta tik nukentėjusiojo parodymais ir prieštaraujančiais įrodymais. Iš 2011-06-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog L. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung C3300“. Iš jo matyti, kad pateikto telefono IMEI numeris sutampa su B. N. įgytojo telefono IMEI numeriu, kuris užfiksuotas byloje esančiose telefono įgijimo dokumentų kopijose. Iš telefono pokalbių ir SMS išklotinės analizės matyti, kad 2011-05-09, laikotarpiu nuo 13:24:25 iki 15:29:58 L. R. ir E. V. tarpusavyje bendrauja telefonu bei SMS pagalba. L. R. naudojasi telefono abonentu 370 637 58303, o E. V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-05-09, 16:27:16 L. R. jau skambina iš telefono, kuris priklausė V. N.. Kadangi telefono pokalbių ir SMS išklotinės analizė patvirtina L. R. parodymus, todėl remiantis tuo apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog telefonų pokalbių ir SMS išklotinės analizė įrodo, jog vyko derybos tarp E. V. ir L. R. dėl telefono mainų.
Aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis E. V. iš jo atvirai pagrobė telefoną. Tuo tarpu E. V. parodymus, kad jis telefono nepasisavino, o nubėgdamas nuo agresyviai nusiteikusių jaunuolių, perdavė jį L. M., patvirtinančių liudytojų L. M. ir O. V. parodymai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kritiškai ir jais nesiremta. Iš byloje esančių jų parodymų matyti, kad jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu O. V. nurodė, kad gelbėdamasis nuo mušeikų E. V. kartu su telefonu pabėgo ir nieko nenurodė, jog telefonas buvo perduotas L. M.. Tik teisme O. V. nurodo, kad matė, kaip telefonas buvo perduotas L. M.. Pats L. M. bylos tyrimo metu davė paviršutiniškus ir nenuoseklius parodymus, taip bandydamas padėti E. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė pastarojo liudytojo versiją, kad iš nukentėjusiojo paimtą telefoną jis turėjo visą laiką, o paskui pats jį perleido L. R..
Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, jog E. V. atvirai viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą, t.y. atvirai, tyčia, neteisėtai, užvaldė svetimą nukentėjusiųjų V. N. bei B. N. turtą – mobiliojo ryšio telefonu Samsung C3300. Tuo pagrindu E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. Todėl E. V. skundo motyvai, kad jis nesiekė pagrobti nukentėjusiojo telefono, su L. R. jokio telefono nemainė, nukentėjusysis negalėjo pasakyti kokį telefoną E. V. įsidėjo į kišenę, taip pat motyvai, kad liudytojas L. M. nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes bei liudytojo O. V. parodymai patvirtina apelianto ir L. M. parodymus, yra atmetami kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms ir abejonių nekeliančioms aplinkybėms.
Iš skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas, tinkamai išsprendęs jo kaltės klausimą ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, pobūdį, E. V. asmenybę (amžių, teistumą, baustumą, teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą), jam, kaip recidyvistui, parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą ir ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę (subendrintą bausmę). Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad jis charakterizuojamas labai gerai, intensyviai sportuoja, nesukelia abejonių dėl jam paskirtos bausmės teisingumo.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.