Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-213/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
1-345-213/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Civilinis ieškovas
A. A.
Kaltinamasis
M. S.
Nuteistasis
M. S., Kauno apylinkės teismo
Baudžiamoji byla Nr. 1-345-213/2014Proceso numeris 1-87-1-00313-2013-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.14.1.2.2. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 22d.Trakų m.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei,dalyvaujant prokurorei I. P.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A.,kaltinamajam M. S.,kaltinamojo gynėjai adv. Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, registruotas Kauno miesto savivaldybėje, teistas:

1) 2001-08-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2002-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2003-04-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su 2002-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

4) 2005-05-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

5) 2006-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagrindu prie 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2005-05-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) 2007-05-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 22 str. 2 d, 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., subendrinta su 2006-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2012-05-04 paleistas atlikus bausmę;

7) 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – viešaisiais darbais 1 metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 val.; 2014-01-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi nuteistajam M. S., Kauno apylinkės teismo 2013-07-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui, pakeista kita bausmės rūšimi – 40 parų arešto bausme;

8)2014-05-08 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 4 (keturis) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Paleistas iš įkalinimo įstaigos 2014-09-17, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent:

Kaltinamasis 2013-06-05 laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., vakare, svetimo turto pagrobimo tikslu atėjo prie A. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur šalia namo rastu metaliniu strypu išlaužė namo lango rėmą, pro langą įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė dviratį „KTM“ 1400 Lt. vertės, vyrišką laikrodį „Mushino“ 480 Lt. vertės ir vyrišką laikrodį 200 Lt. vertės. Tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą A. A. priklausantį turtą 2080 Lt vertės. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

M. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2013 metų pavasarį grįžo iš užsienio kartu su T. A. ir apsigyveno jo tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini). Ten gyveno apie trys savaites, o po to išvyko į Kauną. Kadangi iki Vievio automobiliu jį nuvežė T. A. tėvas, davė jam pinigų kelionei ir užrašė telefoną, kviesdamas atvažiuoti, jis taip ir padarė. Prieš važiuodamas į kaimą pas A. nepaskambino, nes buvo pametęs telefoną. Atvykęs vakare į (duomenys neskelbtini) prie sodybos, pamatė, kad joje yra tamsu, suprato, kad name nieko nėra. Tuomet jis pastūmė langą ir taip pateko į vidų. Kadangi turėjo grįžti į Kauną, tai pasiėmė dviratį, nes žinojo, kur jis stovi, gerai neprisimena, bet atrodo, kad namo antrame aukšte rado du laikrodžius, kuriuos taip pat pasiėmė kartu su savimi. Dviratį iškėlė atidaręs virtuvės langą ir pro jį iššoko pats. Su dviračiu į Kauną važiavo visą naktį, būdamas Kaune dviratį ir laikrodžius pardavė taksistui už 150 litų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su 2080 litų dydžio ieškiniu sutinka, padarytą žalą žada atlyginti, atsiprašė nukentėjusiojo, prašo švelnesnės bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo dėl padaryto nusikaltimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Iš byloje esančio 2013-06-06 pranešimo matyti, kad A. A. informavo policijos pareigūnus apie tai, jog iš gyvenamojo namo yra pagrobtas prabangus dviratis (b.l. 6).

2013-11-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra A. A. priklausantis vieno aukšto medinis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo kiemas yra dalinai aptvertas medine tvora. Įėjimas į namą yra iš pastato pietinės pusės. Apžiūros metu durys yra atidarytos, laužimo įrankio pėdsakų, nei ant durų varčios, nei ant staktos nematyti, spyna nepažeista. Ant rudos spalvos plastikinio lango rėmo apatinės dalies matosi įsilaužimo įrankio pėdsakas, kuris sudarytas iš 3 mm. pločio įdubimo, ant rudos spalvos palangės matosi purvo žymės. Įėjus į namo vidų patenkama į saloną, salono kairėje nuo įėjimo stovi stalas, prie sienos sofa – lova. Dešinėje įrengtas židinys, už kurio yra įėjimas į virtuvę. Virtuvėje prie sienos įrengtos virtuvinės spintelės. Prie praverto lango – stalas, taburetės. Tiek salone, tiek virtuvėje ant grindų matosi purvo žymės paliktos dviračio ratų padangų (b.l. 7-12);

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. parodymų matyti, kad turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodybos teritorijoje yra namas, kuriame praleidžia vasaras. 2013-06-05 apie 8.30 val. išvyko iš šios sodybos ir matė, kad namuose dar bendra tvarka nepažeista. Prieš išvykdamas užrakino namą. Į sodybą grįžo 2013-06-06 apie 12 val. ir pastebėjo, kad yra praviras sodyboje esančio namo langas. Apžiūrėjęs namą pamatė, kad iš jo pavogtas bėginis dviratis „KTM“, juodai geltonos spalvos, kurio vertė 1400 litų. Dviračio dokumentų neturi, nes dviratis vežtas iš užsienio. Taip pat iš namo pavogti du vyriški laikrodžiai, iš kurių vienas „MUSHINO“ su odine juodos spalvos apyranke, stačiakampio formos, rodyklinis, kurio vertė 480 litų, o kitas ovalo formos, su odine tamsia rankenėle, firmos pavadinimo neprisimena, kurio vertė 200 litų. Ar dar kas pavogta nepastebėjo. Turtas nedraustas, nesaugomas. Mano, kad šią vagystę galėjo įvykdyti M. S. iš Kauno, kuriam yra 30 metų. Kiek jam žinoma jis yra be nuolatinės gyvenamosios vietos. Jo sūnus T. A., kuris gyvena užsienyje, grįžo pas jį į namus kartu su M. S.. Kadangi M. neturėjo kur gyventi, leido jam vieną dieną pagyventi bute (duomenys neskelbtini), o vėliau sodyboje (duomenys neskelbtini). Sodyboje jis gyveno apie pusantros savaitės. 2013-06-01 M. pasakė, kad artėja tėvo diena ir jis nori vykti į Kauną. Jis jį nuvežė į Vievio autobusų stotį ir paliko. 2013-06-04 buvo apvogtas jo butas (duomenys neskelbtini). Kai buvo apvogtas butas tai buvo pavogti ir raktai nuo buto ir nuo vienų sodybos durų. Mano, kad M. apvogė butą ir galvojo, kad iš buto pavogtais raktais galės įeiti į sodyboje esantį namą ir jį apvogti. Kadangi jis buvo iš vidaus palikęs kitą raktą spynoje, mano dėl to M. nepavyko atrakinti durų, todėl jis įsilaužė į vidų. Daugiau apie M. S. jokių duomenų nežino. (b. l. 13-14 ).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. parodė, kad kai jo sūnus T., 2013 m. gegužės mėnesį grįžo iš Vokietijos kartu su M., jie parsivežė iš Vokietijos dviratį „KTM“. Jis sūnų T. su M. pasitiko Vilniaus autobusų stotyje. Kadangi jis su savo automobiliu buvo nuvažiavęs jų pasiimti, todėl ir jų parsivežtą dviratį jis įdėjo į savo automobilį ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Kai jis juos pasitiko autobusų stotyje pamatęs, kad jie parsivežė dviratį paklausė, kas čia. Sūnus T. atsakė, kad parvežė jam dviratį, kaip suprato jam dovanų. Ir M. taip pat jo sūnui pritarė, kad dviratį dovanoja. Jie jam nesakė kas pirko minėtą dviratį ir kas mokėjo pinigus už jį. Kadangi jam tą dviratį pasiūlė jo sūnus T., sakydamas kad šis dviratis jam, todėl jam net nekilo jokių minčių kieno yra iš tikrųjų tas dviratis ir kas jį pirko, galvojo, kad tai sūnaus dviratis. Sūnus T. su M. pas jį sodyboje (duomenys neskelbtini) buvo maždaug pusantros savaitės. Maitino ne tik savo sūnų T., bet ir M. kurį matė pirmą kartą. Jie abu padėjo dirbti lauko darbus aplink namą, kasė žemę ir panašiai. Sūnus T. jam buvo sakęs, kad jei jis nenori to dviračio, tai gali jį nufotografuoti ir įdėti skelbimą parduoti, ir už parduotą dviratį pinigus galės pasiimti jie su mama, atsidėkojant už tai, kad gyveno pas juos. Šį pokalbį girdėjo ir M. ir jis pats pritarė, šiai minčiai, kad parduoto dviračio pinigus galės pasiimti jie su žmona kaip atsidėkojimą, kad jį visą šį laiką išlaikė ir valgydino. Bet jie taip ir nespėjo dviračio nei nufotografuoti, nei parduoti, jis buvo pavogtas. Abu pavogti laikrodžiai priklausė asmeniškai jam. Abu šiuos laikrodžius jis pats parsivežė iš Anglijos, vieną laikrodį jam padovanojo vyresnis sūnus, o kitą nusipirko pats. Sūnus T. su M. susipažino užsienyje ne Lietuvoje, kiek žino maždaug prieš metus laiko. M. anksčiau sūnus nepažinojo. Šiuo metu jo sūnus T. yra vėl išvažiavęs į užsienį, į Ispaniją, Almeriją. Jis išvažiavo prieš 2 savaites. Kai buvo įvykdytos vagystės sūnus T. buvo Lietuvoje, jis buvo su jais. M. išvažiavęs į Kauną paskambindavo jo sūnui T. į žmonos telefoną. Iš ko skambindavo M. jie nežino, nes išvažiuodamas iš jų savo asmeninio telefono jis dar neturėjo. Sūnus T. yra nevedęs, su juo problemų jie neturi. Žinoma kaip jaunuolis kartais jis pavartoja alkoholinių gėrimų, bet jis yra nepiktybiškas. Kadangi jis Lietuvoje nerado darbo išvažiavo dirbti į užsienį. Kad T. būtų ką nors išnešęs iš namų be jų su žmona žinios nėra buvę. Ko reikia jie jam nuperka, o taip pat jis pinigų užsidirba pats. (b. l. 18 ).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. A. parodymų matyti, kad su M. S. susipažino 2013 metais, tikslaus laiko jau neprisimena, kai važiavo mikroautobusiuku iš Lietuvos į Ispaniją dirbti. M., kiek jam sakė, taip pat važiavo į Ispaniją dirbti. Ispanijoje jie su M. dirbo skirtingose vietose, bet kartais susiskambindavo pakalbėti, nes buvo pasikeitę telefono numeriais. Padirbėjus kelis mėnesius Ispanijoje jie su M. nusprendė abu važiuoti dirbti į Vokietiją ir iš Ispanijos jie su M. nuvažiavo dirbti į Vokietiją. Padirbę Vokietijoje jie su M. grįžo į Lietuvą, tikslios dienos ir laiko, kai grįžo į Lietuvą pasakyti negali, nes neprisimena, bet tikrai žino, kad buvo 2013 m. pavasaris, nes buvo jau šilta. Jis, dirbdamas Vokietijoje, asmeniškai vienas nusipirko dviratį „KTM“. M. jam ant dviračio pinigų nedavė ir neskolino, jis su juo dviračio tikrai nepirko. Dviratis „KTM“ priklausė asmeniškai tik jam vienam. Už dviratį Vokietijoje mokėjo 400 eurų, t.y. 1400 litų. Jis šį dviratį nusipirko pas nepažįstamą vokietį, kurio kontaktų nežino. Dviratį pirko vienas, pirkimo momentu M. su juo nedalyvavo. Su M. Vokietijoje dirbo tame pačiame statybos objekte, gyveno tame pačiame pastate, tik skirtinguose kambariuose. M. jau Vokietijoje žinojo, kad jis yra nusipirkęs dviratį „KTM“, nes jį matė stovintį jo kambaryje. Padirbėję Vokietijoje jie su M. nusprendė grįžti į Lietuvą ir jie kartu su M. mikroautobusiuku grįžo į Lietuvą. Vokietijoje, prieš važiuojant į Lietuvą, jis iš M. pasiskolino 150 eurų, nes neturėjo pinigų grįžti į Lietuvą. Jam tėvai galėjo persiųsti pinigus, bet jie su M. susitarė taip, kam siųsti pinigus, jei jis gali jam paskolinti. M. jam paskolino minėtus 150 eurų, ir susitarė, kai tik grįš į Lietuvą jo tėvai M. skolą grąžins. Už bilietą iš Vokietijos į Lietuvą sumokėjo maždaug 90-100 eurų ir už dviračio parvežimą mikroautobusiuko vairuotojui sumokėjo 120 litų, nes Vokietijoje nusipirktą dviratį jis parsivežė į Lietuvą. Jiems su M. grįžus į Lietuvą, Vilniaus autobusų stotyje juos pasitiko tėtis A. A. su savo automobiliu, kuris įdėjęs į bagažinę parsivežtą dviratį, jį ir M. nuvežė į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Vos tik jiems grįžus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) jis mamai pasakė, jog M. reikia atiduoti jo skolą, t.y. 150 eurų, kuriuos jis jam paskolino Vokietijoje. Tuomet mama jam padavė pinigus litais, kiek tiksliai litų jam davė jau neprisimena, bet lyg tai 450 litų, kuriuos jis atidavė M. t.y. grąžino jam skolą tuos 150 eurų. Nors išvertus 150 eurų į litus gaunasi 525 litai, ir taip gavosi, kad jis M. nedamokėjo 75 litų, bet M. jam pasakė, kad jis jam jau neskolingas tų 75 litų jam mokėti nereikia, nes jis jam padeda, leido pas juos pagyventi ir jo tėvai jį maitina. M. jam pasakė, kad jie yra atsiskaitę ir jis jam neskolingas. M. su jais važiavo į jų namus dėl to, jog jis jo paprašė ar jis gali pas juos kurį laiką pagyventi, kadangi jis neturi artimųjų, mama yra mirusi, o su tėčiu nebendrauja, todėl neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje. Jis pakalbėjo su savo tėvais ir tėvams sutikus M. pasiliko pas juos sodyboje (duomenys neskelbtini). M. pas juos (duomenys neskelbtini) gyveno maždaug 1-2 sav., tiksliai neprisimena. Kai tėtis juos su M. vežė į sodybą (duomenys neskelbtini), tėtis jo paklausė kieno čia dviratis. Kadangi dviratis buvo jo, jis tėčiui atsakė, kad dviratį parvežė jam. Ką tuo metu jam atsakė tėtis neprisimena. Dviratį nupirko ir vežė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kad turėtų su kuo pavažinėti. Taigi dviratį jis padovanojo savo tėčiui A. A.. Jiems būnant sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp jo ir tėčio buvo tokia kalba, kad gal dviratį reikėtų parduoti ir iš to užsidirbti pinigų, kuriuos būtų pasiėmęs tėtis, nes dviratis priklausė jam, o be to jo skolą M. sumokėjo taip pat tėvai. Bet taip ir neprisiruošė įdėti skelbimo į internetą, kad parduoda dviratį. M. pasisvečiavęs pas juos sodyboje maždaug po pusantros savaitės nusprendė važiuoti į Kauną pas pažįstamus. Ir vieną dieną, tikslios dienos neprisimena, M. jo tėtis A. savo automobiliu nuvežė iki Vievio autobusų stotelės, davė jam berods, kiek pamena, 40 litų bilietui ir išleido važiuoti į Kauną. Išvažiuodamas M. mobilaus ryšio telefono neturėjo. Nuvažiavęs į Kauną, po poros dienų M. jam paskambino į jo mamos mobilaus ryšio telefoną. M. paskambino tiesiog pakalbėti, M. pasakė, kad pasisvečiavęs Kaune pas pažįstamus po kelių dienų vėl atvažiuos pas juos. Iš kokio telefono numerio M. skambino nežino. Po M. išvažiavimo, savaitės bėgyje, tikslios dienos pasakyti negali, neprisimena, jo tėtis grįžęs į sodybą esančią (duomenys neskelbtini) rado išlaužtą langą ir pastebėjo, kad iš sodybos namo yra pavogtas dviratis, kurį jis padovanojo ir laikrodžiai, kuriuos, kiek pamena, jis tėčiui buvo atsiuntęs iš Vokietijos. Kas daugiau buvo pavogta iš jo tėvų sodybos tiksliai nežino, reikia klausti tėčio. Pastebėję įvykdytą vagystę, tiek jis, tiek tėtis iš karto suprato, kad sodybą apvogė M., dėl to, kad pagyvenęs jų sodyboje viską labai gerai žinojo, kas kur stovėjo padėta, žinojo, kad nėra name signalizacijos ir namas nėra saugomas. Be to dieną prieš įvykdant vagystę jų sodyboje, buvo apvogtas jo tėvų butas (duomenys neskelbtini), kur buvo pavogti raktai tiek nuo buto, tiek nuo namo sodyboje ir kompiuteris. Kai pastebėjo kitą dieną, jog yra apvogta ir sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), jau neliko jiems abejonių, kad tai M. darbas, nes pašalinis žmogus pavogęs raktus nežinotų nuo ko tie raktai ir kur sodyba yra. (b.l. 19-20 )

2014-04-16 akistatos metu tiek liudytojas T. A., tiek kaltinamasis M. S. pasiliko prie ankstesnių savo parodymų, duotų apklausų metu. (b.l. 81-82 )

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. A. parodymų matyti, kad M. S. pas juos į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), parsivežė sūnus T. iš Vokietijos kaip pažįstamą. Kiek žino T. su M. susipažino vykstant į Ispaniją. Grįžus į Lietuvą sūnus T. jų su vyru paprašė, ar gali jo pažįstamas M. pas juos laikinai pagyventi, pabūti sodyboje, nes jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Jie su vyru sutiko ir leido M. pas juos pasilikti. M. pas juos gyveno maždaug pusantros savaitės laiko. Kai sūnus T. dar dirbo Vokietijoje, jis jai paskambinęs telefonu iš Vokietijos pasakė, kad Vokietijoje nusipirko dviratį, dar minėjo, kad važiuodamas dviračiu nugriuvo ir susitrenkė kelį. Kad dviratį T. būtų pirkęs kartu su M. T. to nesakė. Kai T. su M. grįžo į Lietuvą iš Vokietijos, jos vyras A. juos abu parvežė iš Vilniaus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). T. tėčiui pasakė, kad šis parvežtas dviratis yra tėčiui dovana, važinėti po sodybą. Šiuos T. žodžius girdėjo tiek pats M., tiek ji asmeniškai. Tai girdėdamas M. nieko nesakė, jei dviratis būtų buvęs tikrai abiejų pirktas per puse, tai M. mano turbūt būtų nesutikęs, būtų prieštaravęs. Tuo metu M. stovėjo ir tylėjo, nieko nesakė. Dar prieš grįžtant T. iš Vokietijos, ji susiskambino telefonu su T. ir jis jai pasakė, kad neturi pinigų kelionei grįžti į Lietuvą. Tuomet ji susiskambino su autobuso vairuotoju, nes iš anksto buvo susitarę su kuo T. grįš į Lietuvą, ir susitarė, kad ji pinigus už T. kelionę sumokės Lietuvoje. Bet vėliau T. sugrįžęs į Lietuvą pasakė, kad už jo kelionę sumokėjo M., bet ar pilnai visą kelionę jis apmokėjo, ar tik dalį ji nežino. Ir tik grįžus T. į Lietuvą, į namus ji T. padavė kažkokią sumą pinigų, kiek tiksliai davė litų, jau neprisimena, tą dieną jie važiavo su M. pasivaikščioti po Trakus. Ir ar T. atidavė skolą M., ar ne ji nežino. Tačiau ji užfiksavo tą momentą kai M. išvažinėjo iš jų sodybos ir ji jam davė 40 litų kelionei, M. atsakė, kad dėkui nereikia jis ir taip dar skolingas, jį maitino ir leido pagyventi pas save. Apie T. skolą M. prieš išvykstant jis visiškai nekalbėjo sakė, kad yra atsiskaitę. Išvykus M. į Kauną jie tą naktį miegojo sodyboje (duomenys neskelbtini). Tą pačią naktį buvo apvogtas jų butas (duomenys neskelbtini). Jie mano, kad vagystę iš buto įvykdė M., kadangi jis išvykdamas iš jų sodybos žinojo, jog jie miegos sodyboje. Apvogus butą (duomenys neskelbtini) ji pastebėjo, kad yra pavogti jos raktai. Atvykę kitą dieną į sodybą pastebėjo, jog yra įsibrauta į sodybos namą ir yra pavogtas dviratis ir laikrodžiai. Iš karto suprato, kad tai padarė M., kadangi jis labai gerai viską žinojo, t.y. kur jie nakvos, kur buvo pastatytas dviratis ir kur buvo padėti laikrodžiai. Taip pat žinojo, kad namas nesaugomas ir jame nėra signalizacijos. Daugiau vertingesnių daiktų sodyboje nebuvo, todėl M. nebuvo daugiau ką pavogti. Ji asmeniškai yra įsitikinusi, kad vagystes tiek iš jų buto (duomenys neskelbtini), tiek iš jų namo, sodyboje įvykdė M. S., kadangi prieš tai niekada nebuvo niekas dingę iš namų, o tik atsiradus svetimam žmogui namuose buvo apvogti. (b.l. 21);

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė įvažiavimą pro kurį pateko į sodybos teritorija, parodė langelį, kurio rėmą išlaužęs, pateko į namo vidų, parodė langą virtuvėje pro kurį iškėlė dviratį. (b. l.74-78)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d., t.y. kad jis įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis 2013-06-05 laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., vakare, svetimo turto pagrobimo tikslu atėjo prie A. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur šalia namo rastu metaliniu strypu išlaužė namo lango rėmą, pro langą įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė dviratį „KTM“ 1400 Lt. vertės, vyrišką laikrodį „Mushino“ 480 Lt. vertės ir vyrišką laikrodį 200 Lt. vertės. Tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą A. A. priklausantį turtą 2080 Lt vertės. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo M. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pasitvirtino ne tik jo pačio parodymais įrodymų tyrimo teisme metu, kur jis savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino pilnai ir paaiškino įvykdytos vagystės aplinkybes, bet iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu. M. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pasitvirtino ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų T. A. ir G. A. parodymais. Teismas, ištyręs visas įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, daro išvadą, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai iš esmės sutampa, t.y. nustatyta, kad iš gyvenamojo namo buvo pagrobti dviratis ir du laikrodžiai ir kad į namą buvo įsibrauta per langą. Ištirta bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis M. S. į (duomenys neskelbtini) esančią A. A. sodybą atvyko, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įvertinus tai, kad M. S. buvo žinoma, jog sodyboje nėra signalizacijos ir kad joje yra prabangus dviratis, kurį jis kartu su nukentėjusiojo sūnumi vežė iš Vokietijos bei tai, kad name yra ir kitų vertingų daiktų, t.y. laikrodžių, kuriuos jis, žinodamas kur jie padėti, taip pat pagrobė. Todėl įvertinus visumą ištirtų įrodymų, kaltinamasis yra baustinas.

Kaltinamojo M. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir gailisi dėl to.

Skiriant bausmę M. S., atsižvelgiama į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to gailisi. Tačiau teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad M. S. teisiamas ne pirmą kartą, daro tyčinius nusikaltimus, išvadų nepadaro. Teismas, įvertinęs M. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, ir nors žada daugiau nenusikalsti, padarytą žalą pripažįsta ir žada ją atlyginti, skiria jam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. S. izoliavus nuo visuomenės, ko negalima pasiekti švelnesnėmis bausmėmis.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. ieškinys 2080 Lt sumai yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnumoje išieškant nusikaltimu padarytą žalą iš M. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-313, 306 str., teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., M. S. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką M. S. įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2013-06-21, nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16, suėmime išbūtą laiką nuo 2014-11-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2014-12-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki įsiteisės nuosprendis M. S. palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. S. 2080 Lt (602,41 Eur) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam M. S. nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė