Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-1670-323/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
2YT-1670-323/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00075-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
P. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1670-323/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00075-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovei advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad tėvai O. R. ir G. R. gyveno kartu jiems nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) motina O. R. mirė. Tėvas G. R. liko vienas, garbaus amžiaus, sunkiai sergantis, todėl paprašė, kad pareiškėja jį prižiūrėtų ir globotų iki jo mirties, o jis už priežiūrą perleidžia butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno. Pažymėjo, kad su tėvo prašymu sutiko, 1996-12-30 pas notarą pasirašė sutartį, kurios sąlygomis G. R. perleidžia dukrai L. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini), o L. K. įsipareigoja išlaikyti G. R. iki jo gyvos galvos, teikiant jam priežiūrą, maitinimą, slaugyti sergantį, teikti kitą reikiamą pagalbą minimalaus mėnesio pragyvenimo lygio dydžio, o taip pat leisti naudotis butu iki gyvos galvos be nuomos mokesčio. (duomenys neskelbtini) tėvas G. R. mirė. Paaiškino ir tai, kad sutartis su tėvu G. R. buvo pasirašyta būnant santuokoje su P. K., su kuriuo nuo 1996 m. birželio mėn. negyveno kartu, bendro ūkio nevedė, nors santuoka nebuvo oficialiai nutraukta. Sutuoktinis niekada nesirūpino ir nepadėjo pareiškėjos tėvui, net nežinojo, kad pareiškėja prižiūri ir slaugo savo tėvą, nes jam tai buvo nesvarbu. (duomenys neskelbtini) sutuoktinis P. K. mirė. Po jo mirties kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras paaiškino, kad dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisinio režimo reikia kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad sutuoktinis P. K. minėtame bute niekada negyveno, prie šio buto išlaikymo neprisidėjo, pareiškėjos tėvo neslaugė ir juo visiškai nesidomėjo, nesirūpino, sandorio sudaryme nedalyvavo, savo valios neišreiškė, todėl jis neįgijo teisės į šį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo P. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka, nurodydamas, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės ir motyvai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. K. ir jos tėvas G. R. 1996-12-30 sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. R. perleidžia dukrai L. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini), o L. K. įsipareigoja išlaikyti G. R. iki jo gyvos galvos, teikiant jam priežiūrą, maitinimą, slaugyti sergantį, teikti kitą reikiamą pagalbą minimalaus mėnesio pragyvenimo lygio dydžio, o taip pat leisti naudotis butu iki gyvos galvos be nuomos mokesčio. (duomenys neskelbtini) G. R. mirė. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos L. K. vardu. Buto teisinis režimas neįregistruotas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja L. K. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su P. K., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis P. K. mirė. Pareiškėja prašo nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau 1964 m. CK) 283 straipsnis nustatė, kad sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad tokios sutarties šalys yra dvi – turto perleidėjas ir jo įgijėjas. Iš 1996-12-30 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), turinio matyti, kad G. R. butą, adresu (duomenys neskelbtini), perleidžia būtent savo dukrai L. K. (Sutarties 1 punktas), kuri už tai įsipareigojo teikti savo tėvui iki jo gyvos galvos atitinkamą materialinį aprūpinimą (Sutarties 3 punktas). Toks sutarties turinys atitiko 1964 m. CK 283 - 285 straipsnių reikalavimus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre butas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos L. K. vardu, įregistravimo pagrindas – paminėta sutartis, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas juridinis faktas (žyma), kad paminėtas nekilnojamasis turtas pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nors pagal išlaikymo iki gyvos galvos instituto esmę ir prasmę prievolę išlaikyti iki gyvos galvos turinčiam asmeniui turtas pereina būtent asmeninės nuosavybės teise.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto teisinio režimo įteisinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė