Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-22 · Administracinė byla Nr. I-98-519/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
I-98-519/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Donatas Daunys
Pareiškėjas
V. K., V.
Atsakovas
Šiaulių, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-98-519/2010Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.1.; 9.4.1.1.; 9.4.1.2.;74
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Donato Daunio,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui V. K.,

dalyvaujant atsakovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Tatjanai Bartoš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl atsakovės priimto 2010-01-11 sprendimo Nr. 6306-19-301 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ panaikinimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. 2010 m. sausio 21 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos 2010-01-11 sprendimą Nr. 6306-19-301 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad Šiaulių apskrities VMI 2010 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą apmokestinti jo turėtas cigaretes ir alkoholį akcizo mokesčiais, delspinigiais ir baudomis. Iš jo reikalaujama 70159,06 Lt. Be to, jis buvo nubaustas baudžiamojoje byloje už minėtųjų cigarečių ir alkoholio laikymą bei šie daiktai buvo konfiskuoti. Ginčijamas sprendimas jam įteiktas tik 2010 m. sausio 18 d. Mano, jog priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes mokesčių sumokėjimo skola išnyko, prekes konfiskavus pagal Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir BMK) 233 str. Šiaulių VMI sprendimas priimtas nesilaikant teisės akto vientisumo ir sistemiškumo taisyklės: didelės apimties teisės aktas turi būti aiškinamas ne atskiromis normomis, o normų visumoje. Šiuo atveju Bendrijos muitinės kodekso 233 str. nustatyta, kad „skola muitinei išnyksta (...) d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“. Ši teisės norma yra logiška: valstybė muitais ir mokesčiais apdeda tik tas prekes, kurios yra išleistos į apyvartą (BMK 4 str. 7 p.), o jo atveju prekės nebuvo išleistos į apyvartą. Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. nustatyta, kad „Muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė (...) taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti (...), jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos“. Šios teisės normos netaikymas tekste niekur neaptartas. Priimant individualaus teisės taikymo aktą, turi būti įvertintos visos ginčijamą teisės santykį reguliuojančios normos. Kadangi tai nėra padaryta, priimtas sprendimas neteisėtas, net jeigu egzistuoja koks nors paaiškinimas, kodėl tokios aiškios teisės normos ginčo santykiams netaikytos. Priimtas Šiaulių AVMI sprendimas yra neteisėtas, nes neįvertintos ir neaptartos visos ginčo teisinį santykį reguliuojančios normos, ir neteisingas, nes grubiai pažeistos aukščiau nurodytos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) ir BMK normos, todėl prašo, kad Šiaulių apskrities VMI 2010 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 6306 -19 -301 būtų panaikintas. Pats pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios teismui jokių prašymų ar papildomų įrodymų nepateikė, nors jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – asmeniškai įteikiant šaukimą (b.l.58) pagal teismo priimtą nutartį pareiškėją atvesdinti į teismo posėdį (b.l.53).

Atsiliepimas

Atsakovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes Šiaulių AVMI atliko V. K. akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-02-14 iki 2008-05-27. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2009-08-27 patikrinimo aktu Nr. 35-143, kuris patvirtintas Šiaulių AVMI viršininko 2009-10-27 sprendimu Nr.34-189. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. K. laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir namų gamybos alkoholinius gėrimus – kurias privalėjo deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį, tačiau pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1, 2 p., 8 str. 1 d. 8 p., 9 d., 9 str. 8 p., l0str., 24 str. nuostatas akcizų mokesčio nedeklaravo ir nesumokėjo. Už minėtus pažeidimus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo patikrinimo aktu V. K. buvo apskaičiuoti mokėtini į biudžetą: 411 Lt akcizas už etilo alkoholį, 98 Lt šio akcizo delspinigiai, 123 Lt akcizo bauda; 44582 Lt akcizas už cigaretes, 8814 Lt šio akcizo delspinigiai, 13375 Lt akcizo bauda. V. K. 2009-08-27 įstatymų nustatyta tvarka pastabų dėl patikrinimo akto Nr. 35-143 nepateikė ir akto bei Šiaulių AVMI viršininko 2009-10 27 sprendimo Nr.34-189 neapskundė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir MAĮ 13 str., 89 str., 105 str., 106 str., Šiaulių AVMI įgijo teisę minėtu patikrinimo aktu apskaičiuotą mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai ir pradėti išieškojimo veiksmus. 2010-01-11 raštu Nr.(12.20-6)S-493 pateikė 2010-01-11 sprendimą Nr.6306-19-301 išieškoti 70159,06 Lt mokestinę nepriemoką iš turto antstolei V. Š. vykdymui. Tą pačią dieną raštu Nr.(12.20-6)S-492 sprendimas buvo išsiųstas V. K.. Todėl pareiškėjo pastaba, kad sprendimą jis gavo tik 2010-01-18 neturi jokios esminės reikšmės nagrinėjant skundą ir negali būti pagrindas sprendimą panaikinti. Įvertinus skundą, pažymi, kad skunde nėra pateikta nei vieno argumento, įrodančio, kad sprendimas yra neteisėtas, todėl šie argumentai neturėtų būti vertinami ir nagrinėjami šioje byloje. Prievolė pareiškėjui sumokėti patikrinimo aktu apskaičiuotus akcizus ir su jais susijusias sumas atsirado, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. ir kitomis aukščiau minėtomis teisės normomis, už laikymą banderolėmis nepaženklintų, tačiau privalančių būti paženklintomis, akcizais apmokestinamų prekių. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis neprivalo mokėti akcizų, kadangi prekės nebuvo išleistos į apyvartą, nes buvo konfiskuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, pasisakydamas, kad šiuo atveju AVMI pagrįstai priskaičiuoja akcizus ir su jais susijusias sumas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nuostatomis (2009-06-08 nutartis Nr. A556 - 694/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog pareiškėjo pateiktas skundas atmestinas, nes teismas išnagrinėjęs pateiktą skundą nenustatė, kad atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą būtų viršijusi savo kompetenciją ar pažeidusi sprendimo priėmimo procedūrą. Kolegija visiškai sutinka su atsakovės atstovo pasisakymuose ir atsiliepime (b.l.42-43) išdėstytais argumentais, nes pareiškėjo nurodyti, jo nuomone, atsakovės padaryti pažeidimai yra nepagrįsti. Atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė remdamasi Šiaulių AVMI atlikto V. K. akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą teisingumo patikrinimu už laikotarpį nuo 2008-02-14 iki 2008-05-27. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2009-08-27 patikrinimo aktu Nr. 35-143 (b.l.16-17), kuris patvirtintas Šiaulių AVMI viršininko 2009-10-27 sprendimu Nr.34-189 (b.l.15). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. K. laikė Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir namų gamybos alkoholinius gėrimus – kurias privalėjo deklaruoti ir už jas sumokėti akcizų mokestį. Už minėtus pažeidimus vadovaujantis MAĮ bei patikrinimo aktu pareiškėjui buvo apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos: 411 Lt akcizas už etilo alkoholį, 98 Lt šio akcizo delspinigiai, 123 Lt akcizo bauda; 44582 Lt akcizas už cigaretes, 8814 Lt šio akcizo delspinigiai, 13375 Lt akcizo bauda. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka dėl patikrinimo akto Nr. 35-143 būtų pateikęs pastabas ar apskundęs Šiaulių AVMI viršininko 2009-10 27 sprendimą Nr.34-189 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, byloje nėra, todėl kolegija preziumuoja, jog patikrinimo aktas ir sprendimas dėl akto tvirtinimo, yra galiojantys.

Nesutikdamas su atsakovės priimtu sprendimu pareiškėjas kaip priimto sprendimo negaliojimo pagrindą nurodo tiek priimto sprendimo turinio ydingumą, tiek jo neatitikimą MAĮ ir BMK. Kolegija visiškai nesutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais, nes atsakovės priimtame sprendime yra nurodyta, kokiais norminiais aktais vadovaujantis yra priimtas sprendimas, ir niekur nėra numatyta atsakovės pareiga priimtame sprendime aptarti sprendime minimų norminių aktų santykį ir konkurenciją su pareiškėjo nurodomais kitais norminiais aktais, todėl atsakovės priimto sprendimo turinys nėra ydingas ir šiuo pagrindu jo naikinti pagrindo nėra. Kaip matyti iš atsakovės sprendimo (b.l.3), jis buvo priimtas remiantis MAĮ 33 str. 8 p., 34 str., 106 str. 1 d. 4 p. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra tik aktas, kuriuo nutarta išieškoti sumą iš turto, tuo tarpu pats sumos dydis, jo apskaičiavimas bei norminiai aktai, kuriais remiantis jie atlikti, yra nurodyti minėtuose patikrinimo akte (b.l.16-17) bei sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b.l.15), kurie yra neatsiejamai susiję su pareiškėjo ginčijamu sprendimu.

Teismui nagrinėjant priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus būtina nustatyti, kokiais faktais be jau aukščiau minėtų patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra paremtas ginčijamas sprendimas. Kaip matyti iš patikrinimo akto turinio (b.l.16-17), pareiškėjas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008-11-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-210/2008 yra pripažintas kaltu pagal LR BK 201 str. 1d., 199² str. 1 d. ir nuteistas 19500 Lt bauda konfiskuojant iš jo 23,755 l naminės degtinės, 150 pakelių cigarečių “Saint George“, 2500 pakelių cigarečių „Saint George Light“, 10130 pakelių cigarečių „Jing Ling“ ir 4500 pakelių cigarečių „Prima Nevo“ už tai, kad jis 2008-02-14 apie 11 val. jam priklausančiame garaže (duomenys neskelbtinti), adresu S. Dariaus ir S. Girėno g., Šiauliai, neteisėtai laikė 23,755 l (44,5 – 46,4%) naminės degtinės, ir už tai, kad jis 2008-05-26 apie 16⁰⁵ val. jam priklausančiame garaže, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteisėtai laikė 150 pakelių cigarečių “Saint George“, 2500 pakelių cigarečių „Saint George Light“, 10130 pakelių cigarečių „Jing Ling“ ir 4500 pakelių cigarečių „Prima Nevo“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ABTĮ) 58 str. 4 d., įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2008-02-14 ir 2008-05-26 laikytų LR Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių nedeklaravo ir mokesčių nustatyta tvarka nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu galiojusio Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 ir 2 p. numato, kad akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas. Tuo tarpu Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

Akcizų įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 9 str. 7 d., šio straipsnio 1 d. 6 p. nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes, o Įstatymo 9 str. 1 d. 6 p. numato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje bei Įstatymo 9 str. 1 d. 8 p. už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti. Vadovaujantis Įstatymo 9 str. 9 d. nuostatomis šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais apmokestinamas prekes. Kadangi baudžiamosios bylos medžiaga yra nustatyta, kad akcizais apmokestinamas prekes – naminę degtinę ir cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis – laikė pareiškėjas, tai pareiga sumokėti akcizo mokesčius pagal nurodytas Įstatymo nuostatas tenka būtent jam.

Kolegija taip pat konstatuoja, jog aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „nei [...] ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio. Savo ruožtu, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis patikrinimo aktu ir sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nurodė papildomai į biudžetą sumokėti akcizo, šio mokesčio delspinigių ir baudos sumas už laikytą etilo alkoholį ir cigaretes bei priėmė pagrįstą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Nagrinėjamu atveju atmestinas pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių apygardos teismo 2008-11-13 nuosprendžiu už tą patį pažeidimą jis buvo nubaustas bauda bei jam priklausančios cigaretės ir alkoholis buvo konfiskuoti, todėl mokesčių administratoriaus veiksmai, kuriais nurodytas sumokėti akcizo mokestis, delspinigiai bei bauda vertintini kaip jo nubaudimas antrą kartą už tą patį veikimą, o konfiskavus iš jo prekes, jam dingsta pareiga sumokėti priklausančius akcizo mokesčius, nes jis šių prekių neišleido į apyvartą. Kolegija atsižvelgdama į pareiškėjo išsakytas mintis konstatuoja, jog pažeidėjo išsakyti argumentai yra nepagrįsti ir atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą teisinio ne bis in idem principo nepažeidė, nes dėl šio pareiškėjo keliamo klausimo analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 taip pat yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, kuri nurodė, jog „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Pastebėtina ir tai, kad Akcizų įstatymas nenumato, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų. Nustatyti tokį atleidimo nuo akcizų pagrindą neįpareigoja ir nagrinėjamoje byloje aktualios ES direktyvos“. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs teisminę praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismo praktikos.

Kolegija atsižvelgdama į išdėstytus motyvus bei pateiktus įstatymo reikalavimus konstatuoja, jog nenustatyta, kad atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą būtų viršijusi įstatymų jai suteiktas teises ar priėmusi nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

n usprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl atsakovės priimto 2010-01-11 sprendimo Nr. 6306-19-301 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Gražvydas PoškusLaisvutė KartanaitėDonatas DaunysNuorašas tikras