Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-šaltkalviu, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. 2014 m. birželio 9 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini) pastato vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino.

K. N. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad atvažiavo 14 val., nuėjo į darbo vietą užsiregistruoti ir dirbo. Prie automobilio grįžo apie 18.30 val. per pertrauką pasiimti maisto ir pamatė, kad automobilis nubrėžtas. Jo automobilis nebuvo patrauktas iš įvykio vietos, jis tik pats buvo išlipęs ir nuėjęs. Tik po kurio laiko apie 22.50 val. paskambino policijos pareigūnams. Toje aikštelėje stovi tik įmonės darbuotojų automobiliai. Neįmanoma taip nubrėžti kito automobilio, kaip kad buvo nubrėžta, nes jis važiavo ne tuo kampu. Neįsivaizduoja, kaip reikėjo nubrėžti, nes ta kryptimi, kaip važiavo jis, buvo galima susiliesti tik arkomis. Šitoks nubrėžimas galėjo būti tik išvažiuojant iš aikštelės, o jis įvažiavo. Jo bamperis nėra nubrėžtas. Po tos dienos ant jo automobilio buvo apgadinimai, bet, palijus lietui, jie nusivalė. Ant jo automobilio nubrėžimai yra kairėje pusėje nuo durelių iki arkos. Nežino, nuo ko šie apgadinimai, gal ir ne nuo to įvykio. Jie atsiradę naujai, bet nežino nuo ko. Jis nekaltas. Pats paskambino policijos pareigūnams, nes pamatė, kad įbrėžta. Nenorėjo, kad jį apkaltintų pasišalinus iš įvykio vietos. Šalia stovėjo automobilis „Audi A4“. Jo automobilyje yra vaizdo registratorius, užfiksavęs šalia stovinčius automobilius, tik neatitinka data. Kito automobilio po apgadinimo nematė. Nebuvo galimybės pakalbėti su kito automobilio vairuotoju, nes jis jau buvo išvažiavęs, o kontaktų neturi. Policijos pareigūnams skambino tuomet, kai baigė darbą, buvo apie 23 val. Pasimetė, nežino, kodėl neskambino iš karto, kai pamatė. Vėliau prisiminė, kad viską galėjo užfiksuoti vaizdo registratorius, tik jam nepavyko medžiagos perkelti į kompaktinį diską. Neturi supratimo, kaip pagal stovėjimo padėtis buvo galima šitaip nubrėžti. Galėjo ir į tvorą kitas vairuotojas prabraukti, nes automobilį „Audi A4“ vairuoja 2 vairuotojai. Neneigia, kad kai atvažiavo, „Audi A4“ automobilis jau stovėjo priekiu į tvorą. Tarpas prie sienos buvo likęs. Savo automobiliu nebuvo niekur išvykęs, nes pro vartus išvažiuoti neleidžiama tol, kol nesibaigė darbo laikas. Darbą baigė apie 23 val. K. V. įleido ir išleido jį pro vartus. M. T. toje įmonėje dirba neseniai, jų pamainos skirtingos. Nepasibaigus darbo laikui, išvažiuoti galima tik leidus viršininkams, o savo noru negalima, nes apsaugos darbuotojas iš karto praneša. Pažeidimo padarymą neigia. Jo automobilio įbrėžimai yra tolygūs, tiesūs nuo durelių iki arkos. Dažų spalvos nesimato. Nuvyko į draudimo kompaniją, pažiūrėjo į spalvotą fotonuotrauką, ten taip pat nesimato jokių dažų ant „Audi A4“ automobilio. Vairuoja apie 1 metus laiko. Jo vairavimo patirtis yra gera, įgūdžiai geri, savimi pasitiki. Darbo laikas fiksuojamas kompiuteryje. Turi prisijungti, nes kitaip nebus fiksuojamas. Atėjimas ir išėjimas yra fiksuojami prisijungimu. Aikštelėje vaizdo kamerų nėra. Pamatė apgadinimus per pietus, apie 18.30 val. Iš karto pareigūnų nekvietė, nes negalėjo palikti darbo vietos. Baigė darbą ir paskambino policijos pareigūnams. Buvo dar kartą nuėjęs apžiūrėti, peržiūrėjo vaizdo registratoriaus medžiagą. Iš viso prie automobilio buvo nuėjęs 2 kartus. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis negalėjo padaryti pažeidimo. Jo automobilio apgadinimai buvo visai kitoje vietoje ir niekaip nebuvo galima apgadinti kito automobilio. Be to, nagrinėdamas nuotraukas, nematė mėlynų dažų žymių, kaip kad buvo nurodoma.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad asmuo truputį pažįstamas, žino, kodėl yra iškviestas. Birželio 9 d., tiksliai nepamena, jam įvažiavo į automobilį. Jo automobilis yra „Audi A4“, kuris stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė apie 6 val. ryto. Tada automobilis nebuvo apgadintas, nors ir nėra naujas. Kitą rytą pamatė apgadinimus, juos parodė apsaugos darbuotojas. Jis priėjo prie automobilio priekio, apžiūrėjo, pamatė, kad priekis neapgadintas ir pasakė, kad jo automobilio galas apgadintas. Buvo apgadintas bamperis, nebuvo labai daug, bet matėsi prabraukimo žymė. Jam sakė, kad buvo atvykusi policija ir apkaltino jį, kad pasišalino iš įvykio vietos. Nuvyko į policijos komisariatą pasiaiškinti. Pareigūnai naktį buvo atvažiavę į jo kiemą, apžiūrėjo automobilį, nufotografavo ir nustatė, kad ne jis kaltas dėl šio įvykio. Automobilį pastatė sveiką, o rado apgadintą. Nepamena, kokie automobiliai tą dieną šalia jo stovėjo aikštelėje. Baigęs darbą matė, kad K. N. automobilis stovi aikštelėje. Po įvykio jo automobilio nematė. Jo automobilio daugiau niekas nevairuoja, automobilis tik registruotas tėvo vardu, bet jis neturi teisės vairuoti automobilį. Nepastebėjo apgadinimų, nes, sėsdamas į automobilį, eina ne per tą pusę. Aplink automobilį kiekvieną rytą nevaikšto. Mašina stovėjo aikštelėje prie tvoros, baigęs darbą, atėjo pro vairuotojo pusės galą. Pažeidimas padarytas šone gale, apgadintas bamperis, lempa. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo jausti, jis ne ekspertas, nebent garsiai klausėsi muzikos. Jis neteigia, kad turėjo justi pažeidimą, bet taip mano, čia tik jo nuomonė. Išvažiuodamas iš aikštelės jis neturėjo sukti vairo, nes iš galo jam buvo laisva, išvažiuoti galėjo tiesiai. Pažeidimas buvo menkas, dėl to jo nepastebėjo.

Liudytojas T. B. teisme parodė, kad žino, jog yra iškviestas dėl eismo įvykio, asmens nepažįsta. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo eismo įvykis. Buvo apgadintos „Renault Laguna“ ir „Audi A4“. „Renault Laguna“, įvažiuodama į aikštelę, apgadino „Audi A4“. K. N. iškvietė policijos pareigūnus. „Audi A4“ automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės bamperis, o „Renault Laguna“ automobilio apgadinimai buvo kairėje pusėje. Įvykio vietoje buvo tik „Renault Laguna“ automobilis, stovėjo priekiu į tvorą. Pažeidimai buvo padaryti parkavimosi metu. Vairuotojas teigė, kad negalėjo padaryti tokių pažeidimų, nes yra geras vairuotojas. Žiūrėjo pažeidėjo vaizdo registratoriaus padarytą vaizdo įrašą. „Audi A4“ vairuotojas visai nepranešė policijai apie apgadinimus. Jis jų nepastebėjo tol, kol jam nepasakė apsaugos darbuotojas. „Audi A4“ pažeidimus užfiksavo tą pačią naktį, vairuotoją apklausė ryte. „Audi A4“ vairuotojas nieko negalėjo nuslėpti, nes ant automobilio matėsi apgadinimai. Iš įvykio vietos pasišalino „Audi A4“ vairuotojas. Pasišalinimas įtakos neturėjo tinkamam apgadinimo įvertinimui. Jie išmatavo, sulygino apgadinimus ir užfiksavo būtent to eismo įvykio aplinkybes, nes ant „Audi A4“ automobilio buvo likę kito automobilio dažų, nepamena kokios spalvos. „Audi A4“ vairuotojas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos jokio pažeidimo nepadarė, nes nematė apgadinimo. „Renault Laguna“ vairuotojas pranešė vakare, jau buvo tamsu. Sakė, kad yra pasišalinimas iš įvykio vietos. Atvykę rado „Renault Laguna“ automobilį ir vairuotoją. Kas kaltas dėl įvykio, nustatė, kai apžiūrėjo „Audi A4“ automobilį. K. N. jiems nurodė, kad apgadinimai yra dėl „Audi A4“ vairuotojo kaltės. Kaip reagavo „Audi A4“ vairuotojas, nepamena. Apgadinimai tikriausiai nebuvo dideli, nepamena, bet justi tikrai turėjo, kadangi juntamas bet koks pažeidimas, prisilietimas. Vaizdo registratoriaus kamera buvo pritaisyta prie stiklo. Jei šonais susiglausta, kamera neturėjo sujudėti.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepažįstamas, sieja tik darbo santykiai. Kelis kartus dalyvavo jo padarytuose eismo įvykiuose. Vasarą gavo pranešimą, kad apgadintas automobilis, o kaltininkas pasišalino. Įvykio vietoje buvo „Renault Laguna“ vairuotojas, kuriam buvo apgadinta automobilio galinė kairė pusė. Parodė savo vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą, tačiau iš jos nieko nesimatė, ar kas nors ką nors apgadino. Būdamas įvykio vietoje pasakė, kad galėjo ir pats apgadinti. Apsiklausė asmenį, susivedė medžiagą ir nustatė „Audi A4“ automobilio vairuotojo gyvenamąją vietą. Buvo naktis, automobilį apžiūrėjo kieme, pagal apgadinimą vienareikšmiškai nustatė, kad kaltas „Renault Laguna“ vairuotojas, kitaip fiziškai neįmanoma. Prie tvoros buvo laisvas tarpas, šalia „Audi A4“ automobilis pastatytas priekiu į sieną. Matė abiejų automobilių apgadinimus. Apgadinimai buvo žymūs, turėjo jausti. Atvažiavo šviesiu paros metu, o išvažiavo naktį. Mano, kad gali būti, jog piktybiškai palaukė, kol išvažiuos „Audi A4“ vairuotojas ir paskambino pareigūnams. Video registratoriaus filmuotoje medžiagoje matėsi, kad kai „Renault Laguna“ vairuotojas atvažiavo, „Audi A4“ automobilis jau stovėjo. Ryte bendravo su „Audi A4“ vairuotoju, aiškino, kad išvažiavo atbuline eiga tiesiai, nes už jo daugiau automobilių nebuvo, stebėjosi, kaip į tą tarpą tilpo „Renault Laguna“ automobilis. Neminėjo, kad „Audi A4“ automobilio apgadinimai žymūs, buvo tik bamperio nubrėžimas. Vizualiai sunku pastebėti, nes buvo kitoje pusėje, nei vairuotojas sėda į automobilį. Realu, kad „Audi A4“ vairuotojas nematė apgadinimų parą laiko.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, asmuo matytas, nes rašė protokolą. Buvo pasišalinimas iš įvykio vietos, kebli situacija, kadangi anksčiau išvažiavo kitas automobilis, o K. N. pranešė apie įvykį vėliau. Dėliojo situaciją ir padarė išvadą, kad pirmasis automobilis, kuris išvažiavo, negalėjo apgadinti K. N. automobilio. Taip nusprendė pagal važiavimo kampą. Apgadinimus padarė pats K. N.. Jis apie įvykį pranešė vakare, kai jau buvo tamsu. Abi transporto priemones matė nuotraukose. Apgadinimai nebuvo dideli, tik apibraižymai. Galėjo ir nesuprasti, nes asmuo neseniai buvo išsilaikęs teises, gal kitur dėmesį buvo sukoncentravęs. Kontaktas buvo slystančio pobūdžio. K. N. pasakojo, kad neatsitrenkė, tik pamatė apgadinimus, teigė, kad įvažiavo šalia stovėjęs automobilis. Tačiau „Audi A4“ automobilis negalėjo įvažiuoti, nes važiavo atbulas ir važiavimo kampas neatitinka.

Liudytojas K. V. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam kažkiek pažįstamas, buvęs darbuotojas. Pilietis apie 14 val. atvyko į darbą, pietų pertrauka buvo 18.30 val. Atėjo pas jį ir pasakė, kad apgadintas automobilis, paklausė, ar kameros nefiksuoja aikštelės. Per kameras nieko nesimatė. Paties įvykio nematė, nes jie nevaikšto po aikštelę. Tik žino, kad K. N. darbo metu niekur nebuvo išvykęs. Jis pasikvietė brolį, per kompiuterį bandė žiūrėti vaizdo registratoriaus medžiagą. Apie 23 val. iškvietė policijos pareigūnus. „Audi A4“ automobilio nepamena, bet registratoriaus filmuotoje medžiagoje matosi. „Audi A4“ vairuotojas neneigia stovėjęs šalia. Apgadinimo gerai nematė, tik šiek tiek matė K. N. automobilį, apgadinimai nebuvo akivaizdūs. K. N. buvo nustebęs, nepasirodė, kad bando išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. N. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (7, 8 b. l.), K. N. ir M. T. paaiškinimais (9, 10, 11, 12, 37-39 b. l.), K. V. paaiškinimu (40 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (13-14, 15, 16 b. l.), fotonuotraukomis (17-20 b. l.), kompaktine plokštele su fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (24 b. l.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštais, iš kurių matyti, kad K. N. 2014-06-09 dirbo pamainoje nuo 14.20 val. iki 22.50 val. (darbo laiko registracijos programos įrašuose užfiksuotas laikas nuo 14.25 val. iki 22.54 val.; M. T. 2014-06-09 dirbo rytinėje pamainoje nuo 6.00 val. iki 14.30 val. (darbo laiko registracijos programos įrašuose užfiksuotas laikas nuo 5.46 val. iki 14.39 val.), informacijos apie išvykimą iš darbo vietos darbo metu nėra užfiksuota (28, 49 b. l.), informacijos laikmena, kurioje išsaugotas vaizdo registratoriaus užfiksuotas įrašas.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme paaiškino, kad įvykio dieną jis atvažiavo į darbą, aikštelėje statėsi automobilį, matė, kad šalia stovėjo automobilis „Audi A4“, tačiau jo neapgadino, nes taip važiuodamas jis net negalėjo jo apgadinti. Taip pat teigė, kad per pietų pertrauką jis ėjo iš automobilio atsinešti maistą, tada pamatė, kad jo transporto priemonė buvo apgadinta, policiją kvietė tik pasibaigus pamainai, nes darbo metu negali pasišalinti iš darbo vietos. Teisme apklausus automobilio „Audi A4“ vairuotoją M. T., jis nurodė, kad 2014-06-09 automobilį pastatė apie 6 val. ryto, tada automobilis dar nebuvo apgadintas, kitą rytą pamatė apgadinimus, kai juos parodė apsaugos darbuotojas, buvo apgadintas bamperis, lempa. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai – T. B., Ž. S. ir M. T., teismui taip pat teigė, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo. Liudytojas T. B. teisme parodė, kad „Renault Laguna“ ir „Audi A4“ buvo apgadintos, „Renault Laguna“, įvažiuodama į aikštelę, apgadino „Audi A4“, „Audi A4“ automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės bamperis, o „Renault Laguna“ automobilio apgadinimai buvo kairėje pusėje. Liudytojas Ž. S. taip pat teismui patvirtino, kad matė abiejų automobilių apgadinimus. Liudytojas M. T. teisme parodė, kad nors apie įvykį pranešė pats K. N., tačiau apgadinimus padarė K. N., nuotraukose matė abi transporto priemones, apgadinimai nebuvo dideli, tik apibraižymai. Ištyrus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad tiek automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiek automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra apgadintas, tai patvirtina ir byloje esantys transporto priemonių techninės apžiūros aktai. Analizuojant automobilio „Renault Laguna“ apgadinimus, matyti, kad automobilio kairės pusės galinės durys, kairės pusės galinis bamperis ir sparnas yra nežymiai apgadintas, o šis apgadinimas sutampa su ant automobilio „Audi A4“ esančiais apgadinimais, t.y. dešinės pusės galinio bamperio, žibinto ir sparno apgadinimais.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad K. N. vairuojamas automobilis kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį ir lėmė automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad K. N. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

K. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos viurkiui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ie eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. T. 2014 m. liepos 22 d. K. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad K. N. 2014 m. birželio 9 d. 14.00 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudęs stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, nesistengia paslėpti eis­mo įvykio pėdsakų ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. N. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. K. N., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nesuprato, jog kliudė kitą transporto priemonę, per pietų pertrauką nuėjęs į automobilį pasiimti maisto ir pamatęs apgadintą transporto priemonę, palaukė kol baigs darbą ir jį baigęs pats skambino policijos pareigūnams, pranešdamas apie eismo įvykį. Tokias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai – T. B., Ž. S. ir M. T.. Pastarieji teigė, kad pranešimą apie apgadintą transporto priemonę gavo iš K. N., tačiau tirdami įvykį nustatė, kad pats K. N. yra kaltas dėl šio eismo įvykio padarymo. Teisme nagrinėjant bylą, liudytoju buvo apklaustas ir įmonės teritorijoje apsaugos darbuotoju dirbęs K. V., kuris teismui patvirtino, kad K. N. per pietų pertrauką apie 18.30 val., atėjo pas jį ir pasakė, kad apgadintas jo automobilis, klausė, ar kameros nefiksuoja aikštelės, pasikvietė brolį, per kompiuterį bandė žiūrėti vaizdo registratoriaus medžiagą, o apie 23 val. iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas taip pat teigė, kad K. N. buvo nustebęs, nepasirodė, kad bando išvengti atsakomybės. Analizuojant byloje esantį vaizdo registratoriumi užfiksuotą įrašą, matyti, kad K. N., atvažiavęs į darbovietės stovėjimo aikštelę, pamatęs laisvą vietą, bando pastatyti transporto priemonę, tai jam pavyksta padaryti tik manevruojant per keletą kartų, be to, matyti ir tai, kad K. N. atvažiavus, „Audi A4“ automobilis jau stovėjo, o K. N. bando pastatyti transporto priemonę būtent prie šio automobilio, jam iš dešinės pusės. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas rodo ir tai, kad K. N. 2014-06-09 dirbo pamainoje nuo 14.20 val. iki 22.50 val. (darbo laiko registracijos programos įrašuose užfiksuotas laikas nuo 14.25 val. iki 22.54 val.; M. T. 2014-06-09 dirbo rytinėje pamainoje nuo 6.00 val. iki 14.30 val. (darbo laiko registracijos programos įrašuose užfiksuotas laikas nuo 5.46 val. iki 14.39 val.), o informacijos apie išvykimą iš darbo vietos darbo metu nėra užfiksuota, kas rodo, kad tiek automobilis „Renault Laguna“, tiek automobilis „Audi A4“ stovėjo atitinkamai iki K. N. ir M. T. darbo pabaigos. Vaizdo registratoriaus užfiksuotas įrašas atskleidžia ir tai, kad registratoriumi fiksuojamas vaizdas nesujuda, kas rodo, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo nedidelis, daugiau braukiamojo pobūdžio, todėl K. N. galėjo ir nejusti apgadinęs šalia stovėjusį automobilį. Be to, kad automobilio „Audi A4“ apgadinimai nebuvo žymūs, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai - T. B., Ž. S. ir M. T.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančios nuotraukos, techninės apžiūros aktai liudija, jog transporto priemonių apgadinimai yra nedideli, o apgadintos detalės nėra įlenktos, todėl K. N. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad K. N. tik neseniai įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir gavo vairuotojo pažymėjimą, jo vairavimo stažas nėra didelis, nesiekia nei vienerių metų, dėl tokių priežasčių teismas sprendžia, kad jis galėjo nejausti, jog apgadino kitą transporto priemonę.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad K. N. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o sukėlęs eismo įvykį, nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas K. N. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

K. N. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.