Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas septynis kartus, paskutinį kartą 2013-08-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 5 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; 2013-12-10 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi sumažinus paskirtą bausmę paskirta galutinė bausmė – 5 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo; 2015-10-16 paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2015 m. spalio 24 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus kumščiu trenkė V. S. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą kairiame antakyje ir nosies kaulų lūžį, kas nukentėjusiajam V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą vakarą atėjo pas V. į svečius. V. buvo išgėręs, pradėjo jį įžeidinėti, dėl to jam kelis kartus trenkė į veidą. Matė, kad V. iš nosies bėga kraujas. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2015-10-24 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59089-15, kuriame nurodyta, jog 2015-10-24 13.59 val. Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK užregistruotas V. S. pranešimas dėl jo sumušimo. BPC pateiktame pranešime nurodyta, jog, pasak V. S., jį sumušė pažįstamas S. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje V. S. nustatytas galvos sumušimas, nosies kaulo lūžis, 3,61 ‰ girtumas, jis išleistas gydytis į namus <...> (3 b. l.);

2015-12-29 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 752, kuriame užfiksuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei šio namo kiemo vaizdai (6–7, 8–9 b. l.);

nukentėjusiojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog tai galėjo būti spalio 24 d., kažkur apie 16.00 val., kai pas jį į kiemą (duomenys neskelbtini), atėjo A. S., kuriam jis pasakė, kad eitų iš jo kiemo lauk, nes jo kieme yra nepageidaujamas asmuo. Tai pasakęs, nuėjo parnešti malkų. Grįžęs pamatė, kad A. S. vis dar jo kieme. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis A. S. pavadino ,,asilu“. Dėl to A. S. supyko ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Tuomet jis trenkė A. S. atgal, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, tačiau kiek atsimena, kad pataikė į veidą. Tada A. S. jam dar kartą trenkė kumščiu į nosį, nuo A. S. suduoto smūgio jis nugriuvo ant žemės, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs A. S. iš jo kiemo išėjo. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai jį išvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jam diagnozavo nosies lūžimą (12–13 b. l.);

2016-01-12 – 2016-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 51/2016(04), kurioje nurodyta, kad V. S. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairiame antakyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant atskirai muštinė žaizda kairiame antakyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (20 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o taip pat 2016 m. sausio 12 d. – 2016 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 51/2016(04) nurodytus nukentėjusiajam V. S. padarytus sužalojimus, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis A. S. du kartus suduodamas nukentėjusiajam V. S. į veidą, padarė jam nosies kaulų lūžį ir muštinę žaizdą kairiame antakyje, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. S. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – nesunkiai sužalojus V. S., todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus baigtas tyčinis nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą. A. S., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepraėjus nė mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. S. teisiamas aštuntą kartą (31-46, 47-57 b. l.), baustas administracine tvarka (58 b. l.), nedirba (61 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre nėra (63 b. l.), ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti griežčiausią iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54, 56 straipsniai).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. S. 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, keistina į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei VšĮ (duomenys neskelbtini) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 289,67 € (25 b. l.), todėl kaltinamąjį A. S. pripažinus kaltu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, iš kaltinamojo priteistina 289,67 € už nukentėjusiajam V. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. S. 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir suimti teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 289,67 € (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 67 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam V. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.