- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-687-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14687-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z. B., BAB bankas SNORAS
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-687-123/2014
NUTARTIS
2014 m. kovo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys M. Z. B., BAB bankas SNORAS,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, kuriuo prašo nepagristais ir neteisėtais pripažinti antstolės sprendimus: 1) pavesti atlikti įkeisto turto – 0,6852 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4324 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5492 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6006 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6429 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3667 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5062 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5033 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5012 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės ekspertizę turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas; 2) pasiūlyti pareiškėjui įmokėti 3 000 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą per 15 d. nuo patvarkymo gavimo dienos, neatidėti sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, mokėjimo ir atsisakyti apmokėti iš antstolio sąskaitos. Prašo įpareigoti antstolę pavesti minėto įkeisto turto vidutinės rinkos vertės ekspertizę atlikti UAB „Aireda“, dėl pareiškėjo turtinės padėties įpareigoti antstolę atidėti sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.
2013-12-12 patvarkymu dėl skolininko skundo antstolė V. V. pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies, areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertinę įstaigą UAB „Finance Property“, skundo dalį dėl įpareigojimo atidėti sumų, būtinų ekspertui ar ekspertinei įstaigai, mokėjimą netenkino, skundą dėl antstolės veiksmų su vykdomąja byla persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-13 nutartimi pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Nustatė, kad antstolė V. V., siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl turto vertinimo objektyvumo ir nešališkumo, areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertinę įstaigą UAB „Finance Property“. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Konstatavo, kad skolininko skolos suma kreditoriui – 287 933,46 Lt ir 133 Lt bylinėjimosi išlaidų, o bendra įkeisto turto (devynių žemės sklypų) vidutinė rinkos vertė neviršija skolininko skolos sumos (yra apie 274 800 Lt). Todėl antstolis neprivalo atidėti mokėjimo vadovaudamasis vien hipotetinėmis prielaidomis apie tai, kad įkeisto turto rinkos vertė, atlikus ekspertizę, gali padidėti ir ateityje realizavus šį turtą, skolininkas bus pajėgus apmokėti už ekspertizę. Taip pat nurodė, kad remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais konstatuoti, jog skolininko turtinė padėtis sunki bei yra pagrindas atidėti ekspertams mokėtinų sumų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas nenurodė, kuo antstolio paskirtas turto vertintojas UAB „Finance Property“ yra geresnis už pareiškėjo siūlomą vertintoją UAB „Aireda“, kuri atliko pirminę turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ir turto vertinimą atliktų greičiau nei antstolės paskirta įmonė. Be to, UAB „Aireda“ turto vidutinės rinkos vertės ekspertizę atliktų už mažesnę kainą nei UAB „Finance Property“ ar UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas. Nurodo, kad UAB „Finance Property“ Klaipėdoje neturi padalinio, ir tai apsunkintų antstolio ir šalių bendravimą su turto vertintoju. Mano, kad antstolė nepagrįstai atsisakė atidėti pareiškėjui už ekspertizę mokėtinas sumas. Paaiškino, jog iš išieškotų sumų pirmiausia būtų dengiamos vykdymo išlaidos, todėl antstolės argumentas, jog nebūtų grąžintos už ekspertizę mokėtinos ir atidėtos lėšos, yra nepagrįstas. Nurodo, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki – jo darbo užmokestis nesiekia 900 Lt, apeliantas išlaiko nepilnametį sūnų, neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti ir sumokėti už ekspertizę, jo vardu registruota viena 22 m. senumo transporto priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, antstoliui paskyrus areštuoto turto rinkos vertei nustatyti ekspertinę įstaigą UAB „Finance Property“, ir netenkinus pareiškėjo prašymo atidėti sumų, būtinų ekspertui ar ekspertinei įstaigai, sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2013-10-29 išieškotojas pateikė prašymą perkainuoti skolininko turtą, nustatant areštuoto turto rinkos vertę – 286 800 Lt (vykd. b. l. 139). Skolininkas, nesutikdamas su išieškotojo nurodyta įkeisto turto rinkos verte – 286 800 Lt, 2013-11-11 pateikė antstolei prašymą dėl ekspertizės skyrimo įkeisto turto rinkos vertei nustatyti (vykd. b. l. 153–154). 2013-11-18 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo įkeisto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas; skolininkui E. B. pasiūlyta prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti; neatidėtas sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, mokėjimas bei atsisakyta šias sumas apmokėti iš antstolio sąskaitos (vykd. b. l. 161). 2013-12-12 patvarkymu dėl skolininko skundo antstolė V. V. pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies, areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertinę įstaigą UAB „Finance Property“, skundo dalies dėl įpareigojimo atidėti sumų, būtinų ekspertui ar ekspertinei įstaigai, mokėjimą netenkino (b. l. 3–4).
Dėl eksperto skyrimo
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolis sutiko su skolininko prašymu paskirti įkeisto turto ekspertizę, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ekspertinės įstaigos ekspertizei atlikti parinkimo. Įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, o vykdymo proceso šalys pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį ir CPK 598 straipsnį turi teisę per įstatymo nustatytą terminą ekspertui reikšti nušalinimą. Taigi įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę dėl eksperto, kuris ją atliks, parinkimo. Nagrinėjamu atveju antstolis atsižvelgė į skolininko pareikštą nušalinimą ekspertinei įstaigai UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ir turto vertinimą pavedė atlikti UAB „Finance Property“. Apeliantas atskirajame skunde ginčija paskirtą ekspertizės turto vertintoją UAB „Finance Property“, tačiau jokių įrodymų ar dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „Finance Property“ yra nešališkas ar nekvalifikuotas, nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas nurodo, kad UAB „Finance Property“ ekspertizės kaina yra 600 Lt didesnė nei UAB „Aireda“ atliekamos ekspertizės kaina, tačiau taip pat nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismo manymu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirta ekspertą bei eksperto teisės atlikti ekspertizę apribojimai, įtvirtinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 19 straipsnyje, yra pakankamai saugikliai, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Kitų pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog antstolio paskirtas turto vertintojas UAB „Finance Property“ neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti, apeliantas nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo dalies dėl ekspertizės įstaigos pakeitimo.
Dėl įpareigojimo atidėti sumų, būtinų ekspertui ar ekspertinei įstaigai, mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos
Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Skolininko teisė prašyti atidėti šios sumos mokėjimą įtvirtinta CPK 682 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtiną sumą, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis, ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Pagrindinė CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012). Šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tokia tikimybė neegzistuotų, nes kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendra skolininko įkeisto turto vidutinė rinkos vertė neviršija skolininko skolos sumos, taigi realizavus skolininko turtą, nepakaks lėšų atidėtam mokėjimui už ekspertizę padengti.
Apeliantas nurodo, jog pagal CPK 753 straipsnį iš išieškotų sumų pirmiausia būtų dengiamos vykdymo išlaidos, todėl mano, jog teismas nepagrįstai teigia, kad realizavus turtą nebūtų padengtos už ekspertizę mokėtinos ir atidėtos lėšos, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, tokiu būdu būtų pažeistos išieškotojo teisės ir teisėti reikalavimai tenkinant jo reikalavimus pagal vykdomuosius dokumentus.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335?339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.