- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- II-1934-580/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- E. I.
- Nukentėjusysis
- D. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, E. I. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-24 nutarimą, kuriuo ji pripažinta eismo įvykio kaltininke ir jai paskirta bauda, panaikinti atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio kaltininku yra ne ji, o D. S. ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio teisės pažeidimo protokolui D. S. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį surašyti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2008-10-24 nutarimu nr. E 845196 E. I. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 160 litų bauda už tai, kad 2008-04-24 Vilniuje, Erfurto-Architektų gatvių sankryžoje, apie 11 val. 30 min., vairuodama automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdama važiuoti bei keisdama važiavimo kryptį kirto horizontalaus ženklinimo 1.1. (siaurą ištisinę liniją), susidūrė su greta važiavusiu motociklu ir sugadino abi transporto priemones.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigė, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados yra neteisingos ir subjektyvios, nutarimas nepagrįstas, nes priimtas neatlikus kvalifikuoto autoįvykio tyrimo. Paaiškino, kad jos automobilis stovėjo pirmas prieš šviesoforą, antrojoje eismo juostoje, degant raudonam šviesoforo signalui. Atsiradus būtinybei pasukti į kairę, rankos mostelėjimu ji paprašė kairėje juostoje stovinčio raudono automobilio vairuotojo praleisti į priekį, kad galėtų pasukti iš tos juostos į kairę. Vairuotojas davė ženklą, kad leidžia atsistoti prieš jį. Tam, kad pavažiuoti į priekį, reikėjo kirsti „Stop“ liniją, tačiau tas manevras nebuvo pavojingas eismui, nes sankryžos dydis leido jį atlikti, netrukdant transporto priemonėms, tuo metu važiuojančioms degant žaliai šviesai. Pareiškėjai įjungus kairįjį posūkį ir pradėjus važiuoti į kairę, nežinia iš kurios eismo juostos atvažiavęs motociklas trenkėsi į pareiškėjos automobilio kairiąją pusę. Susidūrimas įvyko kairės eismo juostos plote, už „Stop“ linijos. Pareiškėjos teigimu, iš nutarime pateikto įvykio aprašymo matyti, kad tyrimo metu domėtasi tik jos veiksmais, visai neatsižvelgiant į tai, kaip ir kur važiavo motociklininkas, ar jam buvo galima tuo metu ir toje vietoje važiuoti, taip pat nesidomėta, kur tiksliai įvyko susidūrimas. Susidūrimas įvyko už „Stop” linijos, todėl motociklininkas buvo užvažiavęs už šios linijos ir taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Po įvykio motociklo vairuotojas patraukė motociklą atgal prieš šią liniją, kad leistų atidaryti vairuotojo dureles ir išlipti iš automobilio, o paskui motociklo į buvusią padėtį negrąžino. Taip pat nebuvo atsižvelgta į motociklininko neatsargų ir chuliganišką vairavimą, kuris ir sukėlė autoįvykį. Motociklininkas iššoko labai staigiai ir netikėtai, jo nesimatė automobilio veidrodėliuose prieš atliekant manevrą. Be to, jis neatsakingai važiavo per dideliu greičiu, todėl pareiškėjai persirikiuojant ir pagrįstai tikintis, kad atliekamas manevras yra saugus, dėl per didelio greičio nespėjo sureaguoti ir išvengti savo susidūrimo. Pareiškėjos teigimu, jai persirikiuojant, kairėje stovintis automobilis ją praleido, todėl daugiau jokių transporto priemonių ji praleisti neprivalėjo, ji keitė važiavimo kryptį, kirto ištisinę ir „Stop“ linijas, tačiau tai darė įsitikinusi manevro saugumu.
Be to, abejotina, ar D. S. vairuojamam motociklui padaryta kokia nors žala, kurią draudimo kompanija įvertins pinigine išraiška, o nesant žalos, patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra negalimas.
Nukentėjusysis D. S. prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad važiavo trečia eismo juosta, kadangi esant plačiai eismo juostai motociklams galima važiuoti ta pačia juosta greta automobilių. Kai vairuotoja parodė kairio posūkio signalą jam nebuvo kur trauktis, nes būtų trenkęsis į į automobilį iš kairės pusės. Pažymėjo, kad įvykis įvyko degant raudonam šviesoforo signalui prie „Stop“ linijos. Po eismo įvykio jis atitraukė motociklą, kad kita vairuotoja galėtų išlipti. Judant link sankryžos jo greitis buvo apie 20 km/h, važiavo be pavaros.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos kelių patrulių rinktinės patrulis 2008-04-24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. 1. 10) E. I. už tai, kad ji 2008-04-24 Vilniuje, Erfurto-Architektų gatvių sankryžoje, apie 11 val. 30 min., vairuodama automobilį „Renault Clio”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti bei keisdama važiavimo kryptį kirto horizontalaus ženklinimo 1.1. (siaurą ištisinę liniją), susidūrė su greta važiavusiu motociklu ir sugadino abi transporto priemones. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-24 nutarimu (b. 1. 4) E. I. paskirta 160 Lt bauda.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. I. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti dėl to, kad ji pažeidė KET 145 punktą, nustatantį, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat nesilaikė KET 52 punkto nuostatos, kad eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. KET 3 priedo 1.1 punktas numato atvejus, kada galima kirsti siaurą ištisinę liniją – kada ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas už bet kurį KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad E. I. kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo tinkamai įrodyta. Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l. 13), E. I. bei D. S. parodymų matyti, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo tai, jog E. I. degant raudonam šviesoforo signalui pakeitė važiavimo kryptį, kirto ištisinę bei „Stop“ linijas. Kelių eismo taisyklių 122 straipsnis bei 3 priedo 1.1 punktai numato, kad kirsti ištisines ženklinimo linijas galima tik tada, kada jos žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 207 punktas nustato, kad, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš ,,Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 53 punktas nustato bendrą eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo.Kelių eismo taisyklės nenumato galimybės jų nesilaikyti tada, kai tai nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kitas eismo dalyvis negali leisti nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Taisyklių turi būti laikomasi visada nepriklausomai nuo subjektyvios nuomonės apie jų reikalingumą. Priešingu atveju būtų galima pateisinti degant raudonai šviesai per sankryžą važiuojantį asmenį, kai sankryžoje nėra kitų transporto priemonių.
Nagrinėjamu atveju prieš persirikiuodama į kitą eismo juostą, E. I. turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančio Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2008-04-24 tarnybinio pranešimo papildymo (b. l. 15) ir nukentėjusiojo D. S. 2008-04-24 paaiškinimo matyti, kad eismo įvykio metu buvo geros oro sąlygos (giedra), t. y. geras matomumas. Vieta lygi, niekas neužstojo vaizdo.
Pažymėtina, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiojo D. S. kaltės. Kiekvienas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimamas dėl konkretaus asmens. Šiuo atveju nutarimas priimtas E. I. atžvilgiu. Pagal ATPK 297 straipsnį, teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nagrinėjant skundą svarstomas asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, o ne kitų eismo įvykio dalyvių, kaltės klausimas. Nutarimo palikimas nepakeisto reiškia teismo pripažinimą, kad nubausto asmens veiksmai neatitiko teisės normų reikalavimų, tačiau tai nereiškia, kad kiti eismo įvykio dalyviai nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Baustumas administracine tvarka nereiškia nubausto asmens pareigos prisiimti visą civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą naštą.
Pareiškėjos teigimu, abejotina, ar nukentėjusiojo transporto priemonei padaryta kokia nors žala, kurią draudimo kompanija įvertins pinigine išraiška. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo kompanija nėra tas subjektas, kuris įgaliotas nustatyti žalos padarymo faktą administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu) nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio vietos schemos papildomi duomenys (b. l. 13) patvirtina, kad buvo įbrėžta D. S. motociklo dešinės kojos atrama, įlenkta stabdžių dešinės pusės kojelė, įbrėžta dešinės pusės vairo rankena. Teismų praktikoje nustatant daikto sužalojimo faktą nėra remiamasi draudimo kompanijų išvadomis dėl išmokų išmokėjimo. Sužalojimo faktas nustatomas pagal kitus byloje surinktus įrodymus. Šiuo atveju motociklo sužalojimai, išvardinti eismo įvykio schemoje yra pakankamas įrodymas sužalojimo faktui nustatyti. Pažymėtina, kad kvalifikavimui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nėra reikalinga nustatyti padarytos žalos dydį, nėra svarbu ir kokio dydžio žala padaryta.
Teismas taip pat pažymi, kad E. I. veika buvo kvalifikuota teisingai, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad metų bėgyje yra bausta už KET pažeidimus. Institucija priėmė nutarimą nepažeisdama nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
E. I. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-24 nutarimą, kuriuo E. I. paskirta 160 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.