- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- I-1850-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00861-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui R. S., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5-6). Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015-04-24 iki 2015-04-29 buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė, Alytaus AVPK areštinė), kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose trūko gyvenamojo ploto, tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, elektros instaliacija buvo netvarkinga, neįrengtas veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, buvo netinkamas apšvietimas ir vėdinimas. Areštinės patalpose veisėsi buitiniai parazitai, sienų ir lubų dažai atsilupę, kameros įrenginiai surūdiję, nebuvo išduodamas valymo inventorius. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, depresija, todėl prašoma priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 10-14) nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas areštinėje nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28 kameroje Nr. 12 drauge su trimis asmenimis. Minimalaus ploto pažeidimas truko itin neilgą laikotarpį ir buvo nežymus. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei dviems metams nuo paskutinio jo teises neva pažeidžiančio veiksmo, todėl manytina, kad padaryta skriauda nėra tokia didelė. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kamerose turėjo būti įrengti sanitariniai mazgai, kurie turėjo būti atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto pertvaromis, o ne įrengti atskiroje patalpoje. Kamerose įrengti veidrodžiai bei spintelės, apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, langai skaidraus stiklo, patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta paduodamoji ventiliacija, patalpos reguliariai valomos. Buitinių parazitų veisimosi neužfiksuota, elektros instaliacija tvarkinga. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra užfiksuota jokių higienos normos pažeidimų. Pareiškėjas patirtą žalą iš esmės apibūdina tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jų nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nepateikia jokių duomenų apie savo fizinę ar psichinę sveikatos būklę, kitas fizinės ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl patirtų nepatogumų ar neigiamų išgyvenimų. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus AVPK areštinėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinės kamerose jam trūko gyvenamojo ploto. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į LVAT formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje turi būti vadovaujamasi Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) (2016-01-18 nutartis byloje Nr. A2538-624/2015, 2015 -12-31 nutartis byloje Nr. A2250-662/2015).
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus AVPK areštinėje nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28, kameroje Nr. 12, drauge su dar trimis asmenimis (b. l. 17). Kameros plotas – 14,9 kv. m., todėl pareiškėjui teko 3,7 kv. m. ploto. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiškėjui kalint areštinėje minėtu laikotarpiu (iš viso 6 dienas) buvo pažeistas Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas, neužtikrinant minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos, vėdinimas buvo prastas, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja jau minėtos Areštinių veiklos taisyklės bei ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01) (toliau – ir higienos norma).
Pagal higienos normos 20 punktą, sanitarinis mazgas turi būti atitvertas nuo gyvenamosios patalpos 120-130 cm aukščio pertvara. Pareiškėjas skunde neteigė, kad sanitarinį mazgą skiriančios pertvaros buvo neįrengtos. Savo argumentus šioje skundo dalyje pareiškėjas siejo su tuo, jog kameroje tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo. Atsakovo atstovo pateiktame ginčo laikotarpiui artimu metu atlikto patikrinimo akte (b. l. 22) užfiksuota, jog areštinės kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, be to, patalpos vėdinamos per atdarus langus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpą per atidarytą langą, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodė. Savo argumentų pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, skundo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog elektros instaliacija kamerose buvo netvarkinga, neįrengtas veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, buvo netinkamas apšvietimas, sienų ir lubų dažai atsilupę, kameros įrenginiai surūdiję, nebuvo išduodamas valymo inventorius, veisėsi buitiniai parazitai.
Higienos normos HN 37:2009 20 punkte numatyta, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą oro šalinimo sistemą. Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 p.). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.). Areštinių veikos taisyklių 81 punkte numatyta, kad kameroje įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė.
Atsakovas pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Alytaus AVPK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 26-28), pagal kurią įstaigoje reguliariai atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai. Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiškėjo teiginius dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose.
Iš atsakovo atstovo pateikto patikrinimo akto (b. l. 21-23) taip pat matyti, jog areštinės kamerose įrengti veidrodžiai ir spintelės, grindys dažytos, visose kamerose pakeisti langai, patalpos apšviečiamos liuminescencinėmis lempomis, nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, vedamas patalpų valymo žurnalas. Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog minėtas patikrinimo aktas surašytas 2015-06-10, t.y. ne ginčo laikotarpiu, tačiau jam artimu metu (praėjus kiek daugiau, nei vienam mėnesiui nuo paskutinės pareiškėjo kalinimo dienos). Teismo vertinimu, minėtos akte užfiksuotos aplinkybės, tokios, kaip patalpų apšvietimas, dezinfekcija, sienų, lubų, įrenginių būklė, baldų įrengimas, negalėjo iš esmės pasikeisti per tokį trumpą laikotarpį. Be to, LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus AVPK pareigūnus su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kamerose trūko inventoriaus, buvo netinkamas apšvietimas, atsilupę sienų dažai ir kt., kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Nors pareiškėjas teigė, jog dėl prasto apšvietimo jam pablogėjo regėjimas, byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad Alytaus AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad bendrąjį gyvenamąjį plotą mažino joje esantis sanitarinis mazgas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Vis dėlto, LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad minimalaus ploto normos pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu truko itin trumpą laikotarpį (6 paras), o pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėto pažeidimo, kuris, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba dvejus metus nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi įstaigos administracijai būtent dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Be to, byloje nenustatyta, jog Alytaus AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, nenustatyta ir byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl jo laikymo areštinėje sąlygų būtų kilusios sveikatos problemos ir jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje nustatytus neteisėtus veiksmus, trukusius itin trumpą laikotarpį bei pareiškėjo delsimą pasinaudoti teisine gynyba, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo būtų kilę pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar sutrikdyta jo psichologinė būsena, kad jam būtų prireikę specialistų pagalbos, įvertinus tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta pareiškėjo skundų, prašymų, kuriais būtų prašoma užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, nenustačius, kad pareiškėjas būtų rašęs skundus, teikęs nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, nenustačius kitų skunde minimų pažeidimų, spręstina pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista 2015-04-23 – 2015-04-28 laikotarpiu, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti (CK 6.250 str.). Tokia išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką administracinėje byloje Nr. A-2892-492/2016.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėja
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.