Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. (S. O.) skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. O. skunde teismo prašo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. SS-1613 bei Ginčų komisijos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. S-172 ir įpareigoti iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

Pareiškėjas nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu ir teigia, kad nenurodyta, kokie papildomi dokumentai buvo gauti iš gydymo įstaigos. Pabrėžė, kad nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) nepatikslintas, neįvertinti siuntime Nr. 15630 nurodytos diagnozės. Teigė, kad neįvykdytas Ginčų komisijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas ir jo nepagrindė objektyviais medicininiais dokumentais. Teigė, kad nepakako tik formalaus traumatologo-ortopedo konsultacijos išrašo. Sąnarių būklė nepagerėjo, o pablogėjo. Sprendime nepasisakyta dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10 kodas). Pabrėžė, kad darbingumo lygio pakeitimas iš 50 procentų į 55 procentus, nepagrįstas jokiais objektyviais naujai paaiškėjusiais pareiškėjo sveikatos pagerėjimo medicininiais duomenimis. Teigė, kad pareiškėjo sveikatos būklė per pastaruosius 2016 m. labai pablogėjo, tai patvirtina medicininiai tyrimų dokumentai bei gydymo įstaigų medicininiai išrašai. Pabrėžė, kad klausimyną užpildė ekspertas, o atsisakius jį pasirašyti, pagrasino, kad nebus nustatytas netekto darbingumo lygis. Tuomet pareiškėjas pasirašė. Akcentavo, kad atsižvelgus į klausimyne užpildytus klausimus, buvo nustatytas koeficientas 1,0 ir tai turėjo esminę reikšmę 55 procentų darbingumo lygiui nustatyti.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygiui esminę įtaką daro dviejų ligų sukelti padariniai, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl (duomenys neskelbtini)sutrikdymo nustatymo. Pabrėžė, kad darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Tarnyba nustatė II funkcinio nepakankamumo klasę (kai asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir III rentgenologinę stadiją. Akcentavo, kad tinkamai buvo taikytas koeficientas 1 ir nustatytas 55 procentų dydžio darbingumo lygis, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)buvo vertinti kartu remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtint Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo XIII atitinkamu papunkčiu, nes iš esmės tai yra tos pačios kilmės ligos, kurios įtakoja tą patį funkcinį sutrikimą. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) atskiru kriterijumi negali būti įvertintas, nes (duomenys neskelbtini) atskirai darbingumo lygio netekimui įtakos turi tik tada, kai ji įtakoja judesių amplitudės sumažėjimą tam tikru Kriterijuose nurodytu dydžiu. Tarnyba rėmėsi ir papildomai gautos 2017 m. liepos 14 d. traumatologo-ortopedo konsultacijos duomenimis. Pasak atsakovės, skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas medicininiais dokumentais, nurodant jų gavimo aplinkybes ir datas. Akcentavo, kad neturėjo pareigos pareiškėjui atsiųsti gautų papildomų dokumentų, jis pats galėjo su jais susipažinti.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2017 m. kovo 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3049, priėmė 2017 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SS-545 „Dėl S. O. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus S. O. nustatytą 55 procentų darbingumo lygį, 45 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Taip pat Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ją išdėstė taip: „negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolat pasikartojančiais priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų“.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. Ginčų komisijai apskundė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, kuri 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-85 „Dėl S. O. darbingumo lygio“, remdamasi Asmens byloje Nr. 57547 esančiais dokumentais, pareiškėjo prašymą tenkino ir įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo keisti 2017 m. kovo 9 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-545 „Dėl S. O. darbingumo lygio“ bei priimti naują sprendimą.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3049 (toliau – ir Aktas), vykdydamas Ginčų komisijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. S-85 „Dėl S. O. darbingumo lygio“, 2017 m. liepos 14 d.–2017 m. rugpjūčio 3 d. pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Nurodė šias diagnozes, pagrindinė diagnozė (TLK-10-AM kodai): (duomenys neskelbtini). Funkcijų sutrikimas: (duomenys neskelbtini) – lengvas; (duomenys neskelbtini) – vidutinis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3. punktu, dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 55 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 42.4.1. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos 183.9 (TLK-10-AM kodas) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, įtakos koeficiento netaikė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertino koeficientu 1.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2017 m. rugpjūčio 3 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3049, priėmė 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. SS-1613 „Dėl 2017-05-04 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-85 „Dėl S. O. darbingumo lygio“ vykdymo“, kuriuo pareiškėjui nustatė 55 procentų darbingumo lygį, 45 procentų netektą darbingumą, galiojančius nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. S-172 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Tarnyba kreipėsi į gydymo įstaigą dėl pareiškėjo esamos (duomenys neskelbtini) patikslinimo, judesių amplitudės neutralaus nulio metodu nustatymo. Gavo 2017 m. liepos 14 d. traumatologo-ortopedo konsultacijos išrašą, kuriame nurodyta „(duomenys neskelbtini). Ginčų komisija akcentavo, kad vertinti mažesne bazinio darbingumo verte nėra medicininio pagrindo, nes nėra duomenų, atitinkančių III funkcinę nepakankamumo klasę ar degeneracinių pakitimų, atitinkančių IV rentgenologijos stadiją. Pritarė ginčijamam Tarnybos sprendimui, kuriuo pareiškėjui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis.

Pareiškėjas nesutinka su jam nustatytu darbingumo lygiu ir teigia, kad nebuvo įvertinti medicininiai duomenys, jo sveikatos būklė prastėja.

Pažymėtina, kad pakartotinai buvo vertintas pareiškėjo darbingumo lygis. Tarnyba, atsižvelgusi į Ginčų komisijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. S-85, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl pareiškėjo esamos pečių patologijos diagnozės patikslinimo, judesių amplitudės neutralaus nulio metodu nustatymo. Gavusi vertino 2017 m. liepos 14 d. traumatologo-ortopedo konsultacijos išrašą, kuriame nurodyta „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad neaišku, kokie medicininiai dokumentai buvo vertinti, atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad Tarnyba, vykdydama ir įgyvendindama Ginčų komisijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. S-85 suformuluotą įpareigojimą rinko papildomus medicininius duomenis ir vertino.

Darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šio Aprašo 6.1-6.4 punktuose nustatyta tvarka. Jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 punktas). Jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2 punktas) ir t. t. (Kriterijų aprašo 6.3–6.4 punktai).

Taigi sprendžiant, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas teisingai, teismas turi įvertinti, ar Tarnyba, atsižvelgdama į pateiktus medicininius dokumentus ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, teisingai vadovavosi Kriterijų aprašu, tinkamai įvertino bazinio darbingumo ir veiklos bei gebėjimo dalyvauti dydžius bei teisingai apskaičiavo darbingumo lygį. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.

Pažymėtina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. To paties įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Taigi, Tarnyba tik vertina pateiktus medicininius dokumentus, tačiau pati medicininių diagnozių nenustato.

Minėta, kad Tarnyba nustatė, jog pareiškėjo darbingumo lygiui esminę įtaką daro (duomenys neskelbtini) sukelti padariniai. Gi, pareiškėjas venų nepakankamumo vertinimo neginčijo. Pareiškėjo esminiai argumentai, susiję su netinkamu sąnarių funkcinio sutrikdymo nustatymu.

Tarnyba, vertindama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3 papunkčiu, kuris yra vertinamas 55 procentų bazinio darbingumo verte ir taikomas dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės. Darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Buvo nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė (kai asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir III rentgenologinė stadija.

Tarnyba, vertindama pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini), rėmėsi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies ((duomenys neskelbtini)) atitinkamu papunkčiu, kadangi iš esmės tai yra tos pačios kilmės ligos, kurios įtakoja tą patį funkcinį sutrikimą. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Pareiškėjo manymu, Tarnyba turėjo (duomenys neskelbtini) įvertinti atskiru medicininiu kriterijumi. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.

Minėta, kad Tarnyba įvertino papildomus medicininius dokumentus, t. y. 2017 m. liepos 14 d. traumatologo-ortopedo konsultacijos duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini). Sutiktina su Tarnybos išvada, kad Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies (Ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai) kriterijai negali būti taikytini, kadangi nėra nustatyta būtina sąlyga – nedidelė, vidutinė ar didelė kontraktūra (judesių amplitudės sumažėjimas, Kriterijų 7.9.2.2.1–7.9.2.2.3 papunkčiai). Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai dėl pablogėjusios sveikatos nepaneigia medicininių dokumentų, kuriuos Tarnybai pateikė gydytojas specialistas, teisingumo. Pareiškėjas nepateikė Tarnybai kitų duomenų, kurie paneigtų traumatologo-ortopedo konsultacijos duomenis. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) atskiru kriterijumi negali būti įvertintas, nes (duomenys neskelbtini) atskirai darbingumo lygio netekimui įtakos turi tik tada, kai ji įtakoja judesių amplitudės sumažėjimą tam tikru, Kriterijų apraše nurodytu dydžiu. Šiuo atveju nustatyta, kad abiejų pečių amplitudė yra pilna, todėl negali būti taikomi Kriterijų minėti punktai.

Kaip matyti iš byloje esančio užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 29 balai. Pats pareiškėjas pasirašė, kad susipažino ir sutinka. Taigi, pagrįstai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 19 iki 37 balų). Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Sutiktina su Tarnybos išvada dėl taikyto koeficiento 1. Teismo vertinimu, nustatytas 55 procentų dydžio darbingumo lygis (darbingumo lygis = 55 proc. bazinis darbingumas x 1) teisingai, laikantis Kriterijų aprašo nuostatų. Pagrįstai nebuvo taikytas mažinantis koeficientas, kadangi nebuvo nustatytų kitų organizmo funkcinių sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentai yra mažesni ar lygūs 80 procentų (Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais).

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė kokiais medicininiais dokumentais vadovavosi, yra neteisingas. Minėta, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kokiais konkrečiais medicininiais dokumentais jie yra grindžiami.

Tarnyba neturi pareigos pareiškėjui siųsti medžiagos, kuria grindžiamas sprendimas. Pats pareiškėjas turi teisę domėtis ir susipažinti su turima medžiaga. Tarnybos Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentuose (lapai nesunumeruoti) esantys duomenys patvirtina, kad Tarnybos sprendimas grindžiamas objektyviais medicininiais duomenimis ir pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis laikantis Kriterijų ir Tvarkos aprašo nuostatų. Gali būti vertinami tik tokie medicininiai duomenys, kurie buvo pateikti Tarnybai, pakartotinio darbingumo lygio nustatymo metu. Pažymėtina, kad papildomų duomenų vertinimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 35.2 punktu, numatančiu, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei, asmuo turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio įvertinimo, pateikdamas pakartotiniam vertinimui dokumentus apie sveikatos būklės pasikeitimus. Taigi, pareiškėjas, kaip teigia teismui, pablogėjus jo sveikatos būklei, gali kreiptis į Tarnybą, pateikdamas tai patvirtinančius medicininius dokumentus.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną užpildė ekspertas, laikytini nepagrįstais. Tokių aplinkybių jis skunde Ginčų komisijai nenurodė. Minėta, kad pats asmeniškai klausimyne pasirašė ir nurodė, kad susipažino ir sutinka. Teismui nekilo abejonių dėl klausimyno užpildymo. Pareiškėjas skunde teismui abstrakčius argumentus nurodė, tačiau nepagrindė, kokius konkrečius klausimyno punktus neteisingai užpildė.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai dėl pakartotinio pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, papildomi medicininiai dokumentai, sprendimai pagrįsti teisės aktais, buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas pareiškėjui 55 procentų darbingumo lygį, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taip pat darytina išvada, kad ir Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčijami sprendimai, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, negali būti panaikinami. Nepanaikinus sprendimų negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikia advokatas Zigmantas Benetis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. lapkričio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40 ir 41straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas šiuo sprendimu atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. O. (S. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.