Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-91-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
II-91-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00031-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Skundas Nr. II-91-806/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00031-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant skundo pareiškėjui (toliau - pareiškėjas) T. M., jo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

suinteresuotam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Dmitrijų Fomkiną paduotą skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 07-20-9536655).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 07-20-9536655), pradėtą dėl 2020 m. spalio 23 d. 13:13 val. eismo įvykio adresu Ukmergės g. 244, Vilniuje, kurio metu susidūrė maršrutinis autobusas SOLARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. M., bei automobilis CITROEN BERLINGO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. S. Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuota, jog tyrimo metu negauta objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, institucija neturi pagrindo kurio nors vieno dalyvio parodymus vertinti kaip teisingesnius. Administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog yra nustatytas administracinio nusižengimo faktas, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nuo 2017-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, neteko galios administracinių teisės pažeidimų kodeksas, numatęs administracinę atsakomybę už kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, pažeidus KET. ANK nebenumato administracinės atsakomybės už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), kai tai daro blaivūs ir teisę vairuoti turintys asmenys. Atitinkamai policija tokiais atvejais nebenustatinėja priežastinio ryšio tarp KET pažeidimų ir kilusių pasekmių, t.y. eismo įvykio kaltininko. Nesant administracinio nusižengimo sudėties teiseną nutarta nutraukti, nuostolių atlyginimo klausimą šalims pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

T. M. pateikė teismui skundą dėl 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo. Skunde nurodė, jog su institucijos nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir naikintinas. Pagal Kelių eismo taisyklių 179 punktą, gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Pagal šių taisyklių 180 punktą, prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias. T. M. 2020-10-23 apie 13 val., vairuodamas autobusą SOLARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įjungęs kairiojo posūkio žibintą, įsitikinęs, kad jam saugu išvažiuoti iš sustojimo aikštelės į pirmą eismo juostą, pradėjo važiuoti iš „Igno Šeiniaus“ stotelės, bet jo vairuojamos transporto priemonės nepraleido automobilis CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. S., nors tai privalėjo ir galėjo padaryti. Užuot tai padaręs, automobilis CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), blaškėsi važiuojamojoje dalyje, iš pradžių rikiavosi į antrą eismo juostą, bet nebaigęs šio manevro, vėl sugrįžo į pirmą eismo juostą ir kliudė autobuso kairįjį kampą, kuomet autobusas jau buvo išvažiavęs iš stotelės. Kaip paaiškino automobilio CITROEN vairuotojas, jis, būdamas ties „Igno Šeiniaus“ stotele, matė, kaip autobusas parodė kairįjį posūkį ir pradėjo sukti į kairę (išvažiuoti į pirmą eismo juostą), jis bandė pasitraukti kairiau, bet susidūrimo neišvengė. Priešingai negu nurodyta skundžiamame nutarime, automobilio CITROEN vairuotojas privalėdamas ir galėdamas iš viešojo transporto sustojimo išvažiuojančiam maršrutiniam transportui duoti kelią, to nepadarė, t.y. pažeidė KET 179 punkto reikalavimus, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje. Remdamasi išdėstytu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba rašytiniame atsiliepime nurodė, kad remiantis byloje surinktais įrodymais nėra galimybės nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sąlygojo šio įvykio kilimą. Eismo įvykio vietoje užfiksuota transporto priemonių padėtis neatspindi realios situacijos, kuri buvo eismo įvykio metu, nes autobusas SOLARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. M., ir automobilis CITROEN BERLINGO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., iš įvykio vietos patraukti. Nenustatyta, kurioje vietoje autobusas išvažiavo iš stotelės ir kokiu atstumu nuo autobuso tuo metu buvo automobilis CITROEN BERLINGO. Įvykio liudytojų nėra. 2020-10-23 telefonu susisiekus su AB „Vilniaus viešasis transportas“ atsakingu darbuotoju K. Š., pastarasis paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kameros autobuse SOLARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neveikia, įvykio vaizdo įrašo nėra. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės nesuteikia absoliutaus pirmumo gyvenvietėje iš stotelės išvažiuojančio maršrutinio transporto vairuotojui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kreipiasi į teismą, kad šis išaiškintų, kada prievolė autobusui vairuotojo pirmam išvažiuoti iš viešojo transporto stotelės yra panaikinama. Įvykis buvo dienos metu. Prieš pajudėdamas iš stotelės pažiūrėjo į kairės pusės veidrodėlį. Jame buvo matyti dvi transporto priemonės. Vieną jis praleido, o iki kitos buvo didelis tarpas. Kokių keturių autobusų (12 metrų ilgio autobusą imant) ilgio tarpas. Todėl nusprendė, kad tarpas yra pakankamai saugus išvažiuoti. Minėto automobilio greičio pasakyti negalėtų, tačiau jis judėjo tuo pačiu greičiu kaip ir kiti automobiliai sraute. Autobusas pradėjo judėti. Bet autobusas tai ne sportinis automobilis. Staigiai pajudėti jis negali. Po truputį judėdamas išvažiavo į pirmą juostą. Veidrodėlyje matė, kaip tas antrasis automobilis ,,Citroen“ įjungė kairįjį posūkį, matyt nenorėdamas sustoti ir autobusą praleisti, ir rikiavosi į kitą eismo juostą. Nusprendė važiuoti toliau. Praktiškai jau nebekreipė į jį dėmesio, bet dar pastebėjo, kad ,,Citroen“ jau beveik aplenkinėdamas jį iš antros juostos vėl pradėjo grįžti į pirmą juostą, neįsitikinęs, kad jau aplenkė autobusą. Autobusas tuo metu jau buvo pilnai išvažiavęs iš stotelės. Susidūrimas įvyko ,,Citroen“ iš antros juostos grįžtant į pirmą. Jis dešiniu galiniu kampu brūkštelėjo autobuso priekinį kairįjį kampą. Po sąlyčio abi transporto priemonės dar šiek tiek iš inercijos judėjo ir sustojo, kaip atvaizduota policijos schemoje. Patrauktos jos niekur iš sustojimo vietos iki pareigūnų atvykimo nebuvo. Eismo įvykio metu keleiviai nenukentėjo. Išlipęs siūlė vairuotojui pildyti deklaraciją arba kviesti policiją. Vairuotojas pasakė, kad jam jokio skirtumo. Tuomet nusprendė kviesti policiją. Atvažiavę pareigūnai bandė įteigti, kad autobusas neturi pirmumo teisės išvažiuoti iš stotelės, nors jis tam prieštaravo. Jie ilgai ginčijosi, kol pareigūnai sutiko įforminti eismo įvykį. Jokių KET nuostatų, jo įsitikinimu, jis nepažeidė. Autobusas po eismo įvykio galutinai nesutvarkytas. Įtrūkusį bamperį tik ant viršaus nudažė, įtrūkimas liko. Po eismo įvykio grįžus į garažą ir atsakingo asmens paprašius išimti autobuso registratoriaus vaizdo medžiagą, paaiškėjo, kad į aparatūrą net nebuvo įdėti atminties diskai. Niekas negalėjo paaiškinti, kada ir kodėl jie buvo išimti.

Suinteresuotas asmuo A. S. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad buvo sustojęs (ar pristabdęs) prieš šviesoforą. Už šviesoforo judėjo toliau pirma eismo juosta. Kai buvo sąlyginai nedidelis atstumas 15-20 metrų iki autobuso, jis tuo metu buvo ties stotelės viduriu, autobusas padarė staigų manevrą, išvažiuodamas iš stotelės į pirmą juostą. Jis nesirikiavo į antrą juostą, kaip teigia pareiškėjas, tiesiog bandydamas išvengti susidūrimo šiek tiek „paėmė kairę pusę“. Pilnai persirikiuoti negalėjo, nes antroje juostoje važiavo kita mašina. Pasitraukė tik tiek į kairę pusę, kiek jam leido situacija ir vis tiek dešiniu galiniu kampu kabino autobusą. Transporto priemonės po įvykio patrauktos nebuvo. Jas patraukė tik po to, kai atvažiavę policininkai viską išmatavo ir užfiksavo. Mano, kad tai autobusas išvažiuodamas jį užkabino, o ne jis autobusą. Transporto priemonių kontaktas įvyko pirmoje juostoje. Abiejų transporto priemonių sužalojimai nedideli, lengvas brūkštelėjimas. Jie dar neremontuoti, automobilis įmonės, ji nusprendė nieko nedaryti. Registratoriaus automobilyje nebuvo. Remdamasis išdėstytu prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

T. M. įgaliotasis atstovas advokatas Dmitrijus Fomkinas palaikė skundo reikalavimą grąžinti bylą papildomam tyrimui policijai. Abu vairuotojai paaiškino, kad jų transporto priemonės nebuvo pašalintos iš eismo įvykio vietos, jos buvo paliktos tokioje padėtyse, kuriose sustojo po susidūrimo. Vadinasi galima buvo paskirti autotechninę ekspertizę ir išnagrinėti situaciją bei nustatyti kaltą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

T. M. skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl vieno kurio arba abiejų eismo įvykio dalyvių galimo KET taisyklių pažeidimo, po kurio įvyko eismo įvykis, buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis. Teismo vertinimu, to padaryta byloje nebuvo.

Iš abiejų transporto priemonių vairuotojų parodymų seka, jog jie skirtingai nurodo eismo įvykio aplinkybes ir priežastis. A. S. nurodo, jog transporto priemonių kontaktas įvyko autobusui staigiai pajudėjus iš stotelės tuo metu, kai jo vairuojama transporto priemonė buvo pirmoje juostoje praktiškai ties stotelės (autobuso) viduriu. Iš jo paaiškinimų seka, jog autobuso vairuotojas galimai pažeidė KET 180 punkte maršrutinio transporto vairuotojui numatytą pareigą prieš pradedant važiuoti iš stotelės įsitikinti, kad jam yra duodamas kelias, o duoti kelio autobusui jis (A. S.) objektyviai galimybės ir nebeturėjo, nes jau buvo ties stotelės viduriu, autobuso vairuotojui įjungus posūkio signalą. Nors kiek galėdamas jis metėsi į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo tiek su autobusu, tiek su antroje eismo juostoje greta važiuojančia transporto priemone, to neužteko, autobusas ir jo vairuojamas automobilis susidūrė. Tuo tarpu, autobuso vairuotojas teigia, jog prieš jam pajudant iš stotelės, jis atliko KET 180 straipsnyje numatytą pareigą - įsitikino, kad tai daryti saugu: praleido vieną pirma eismo juosta važiuojantį automobilį, įvertino, jog antrasis pirma eismo juosta judantis automobilis CITROEN yra dideliu (keturių autobusų – t.y. apie 50 metrų) atstumu nuo jo. Tokioje situacijoje pastarojo vairuotojas, įgyvendindamas KET 179 punkte numatytą pareigą gyvenvietėje duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, galėjo pristabdyti ar sustoti ir jį įleisti į eismo juostą, bet vietoj to jis parodė posūkio signalą ir pasirinko rikiuotis į antrą juostą, palikdamas jam laisvą pirmąją. Įvertinęs tai, saugiai pajudėjo iš stotelės į pirmą eismo juostą. Jo vairuojamas autobusas jau buvo visiškai įvažiavęs į pirmą juostą, kai atgal į pirmą juostą iš antros grįždamas ,,Citroen“ vairuotojas, dešiniu galiniu kampu kliudė jo vairuojamo autobuso priekinį kairįjį kampą. Pagal šiuos pareiškėjo parodymus galimai buvo pažeisti minėti KET 179 punkto arba 101, 104 punktų reikalavimai, numatantys, jog prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, persirikiuojant vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Pažymėtina, jog radikaliai skiriasi abiejų vairuotojų parodymai dėl automobilio ,,Citroen“ buvimo vietos, autobusui parodant posūkio signalą ir įvažiuojant į pirmąją eismo juostą iš stotelės, neatitinka ir jų nurodoma susidūrimo vieta. A. S. nurodo, kad jo automobilis buvęs ties stotelės viduriu šiam parodžius posūkio signalą ir važiavimo kryptį kairėn jis turėjęs keisti dėl staigaus autobuso manevro, autobusas rikiuotis į pirmą juostą pradėjo, lengvajam automobiliui priartėjus prie stotelės pabaigą žyminčios ištisinės juostos, pereinančios į punktyrinę. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad jam pradedant sukti į pirmąją eismo juostą lengvasis automobilis buvęs toli už jo, objektyviai galėjęs (pri)sustabdyti ir jį įleisti, o prieš pat susidūrimą autobusas jau pilnai buvo įvažiavęs į pirmąją eismo juostą.

Eismo įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių tiesioginių eismo įvykio liudininkų, galinčių patvirtinti arba paneigti vairuotojų nurodytas aplinkybes, vaizdo registratorių transporto priemonės neturėjo. Tokiu atveju, eismo įvykį ir su juo susijusius galimus vairuotojų KET pažeidimus tiriančiai institucijai, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, kyla pareiga vertinti eismo įvykio dalyvių parodymų patikimumą, ko daroma iš esmės nebuvo. Be subjektyvių eismo įvykio dalyvių parodymų, yra užfiksuoti objektyvūs duomenys – aprašyta eismo įvykio vieta, išmatuotos ir užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje, nuotraukose transporto priemonių padėtys po eismo įvykio ir jų apgadinimai, kurie yra vienintelis objektyvus informacijos šaltinis, siekiant nustatyti tikslų eismo įvykio mechanizmą, transporto priemonių padėtis prieš pat kontaktą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, kadangi nebuvo kreiptasi į specialiųjų žinių turinčius specialistus, kurie galėtų pagal transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, eismo įvykio pasekmes - apgadinimų pobūdį įvertinti, kurio iš vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių labiau atitinka tikrovę. Atsiliepime akcentuojama, jog nebuvo nustatytos specialistams reikšmingos aplinkybės, kurioje vietoje autobusas išvažiavo iš stotelės, kokiu atstumu nuo autobuso tuo metu buvo automobilis CITROEN. Tačiau tokių duomenų ir nebuvo bandoma surinkti, žymiai detaliau ir kryptingiau apklausiant pačius vairuotojus, kreipiantis į specialistus dėl galimybės nustatyti tokias aplinkybes pagal automobilių judėjimo greitį, apgadinimų mechanizmą ir pobūdį.

Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija teisi, jog šiuo metu galiojantis administracinių nusižengimų kodeksas nebenumato administracinės atsakomybės už blaivaus ir teisę turinčio vairuoti transporto priemones vairuotojo padarytą eismo įvykį (KET pažeidimą, nulėmusį svetimo turto ar kitos transporto priemonės sugadinimą), tačiau tai nereiškia, jog akivaizdaus eismo įvykio atveju neturi būti analizuojami ir teisiškai vertinami eismo įvykio dalyvių veiksmai, nustatomi vieno ar net abiejų iš eismo įvykio dalyvių padaryti KET pažeidimai, priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu. Dėl eismo įvykio kaltas asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už patį eismo įvykį, lėmusį svetimo turto sugadinimą, t.y. KET pažeidimo pasekmes, o tik už konkretų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nekonstatavus, kokios ir kurio vairuotojo kaltais veiksmais buvo pažeistos KET taisyklės, nėra galimybės teigti, jog vairuotojų veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, jog ANK 591 straipsnio 1 punktas numato administracinės teisenos nutraukimo pagrindą - padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju net nėra aišku, kokia veika (koks konkretus KET pažeidimas) galimai buvo padaryta arba dėl kokių priežasčių vairuotojo (-ų) veiksmuose neįžvelgiama KET pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina papildomam aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

T. M. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 07-20-9536655) panaikinti, medžiagą grąžinti papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė