- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-273-177/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46527-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2018 m. rugsėjo 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo (trys veikos), neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo (dvi veikos).
1.1. R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 1 val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio Alytaus m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kitų klube susirinkusių asmenų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, tyčia kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė apsaugos darbuotojui K. K. vieną smūgį peiliu į dešinę ranką, jam padarė pjautinę dešinio delno žaizdą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. K. ir, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.2. R. K. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 0 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., D. K. bei G. P., neteisėtai, atvirai, panaudodami smurtą prieš savininko valią – R. Ž. sugriebus už kaklo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantį ir buto duris atidariusį L. M., jėga jį įstūmus į vidų, įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. M. bei D. M., ir, suduodamas smūgius ranka, lazda bei peiliu, sužalojo ten gyvenančius L. M., L. M. ir kartu buvusį J. V..
1.3. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 0 val. 50 min. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti, veikdamas kartu su R. Ž. ir G. P., įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį, kitų žmonių akivaizdoje R. Ž. sugriebus už kaklo ir įstūmus buto duris atidariusį L. M. į vidų prie virtuvės patalpos, G. P. sudavus nukentėjusiajam L. M. ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu į galvos sritį, R. K., suduodamas du smūgius lazda nukentėjusiajam L. M. į kaklą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinio smilkinio srityje, už kairės ausies, kairės akies viršutinio voko vidiniame krašte, pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė vieną smūgį medine lazda nukentėjusiajam J. V. į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, pereinančią į momens kairę pusę, galvos smegenų trauminę ligą, ūmų periodą, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių srityje, galvos smegenų sumušimą, kaktikaulio lūžimą, taip dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo, galvos smegenų sumušimo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V.. Tokiais savo veiksmais R. K. kaltinamas padaręs nukentėjusiajam L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam J. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.
1.4. R. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 0 val. 50 min. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su D. K., įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį, kitų žmonių akivaizdoje D. K. sudavus nukentėjusiajam L. M. vieną smūgį kumščiu į veidą ir L. M. nuo šio smūgio nugriuvus ant grindų, R. K., suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam L. M. į dešinį petį, jam padarė pjautinę žaizdą dešinio peties sąnario srityje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimą, taip dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. M. ir tuo bendrais veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
1.5. R. K. pagal BK 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 1 val. viešoje vietoje – prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Alytaus m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su R. Ž., kitų prie kavinės-baro stovinčių asmenų akivaizdoje elgdamasis įžūliai – tyčia be jokios dingsties R. Ž. (turi būti Ž.) sudavus nukentėjusiajam G. S. vieną smūgį kumščiu į veidą, R. K., susigrumdamas su G. S., suduodamas vieną smūgį kumščiu į koją ir tris smūgius peiliu į kairę ranką, krūtinę bei dešinę ranką, o, R. Ž. pribėgus prie jų, sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam G. S. kumščiu į kairę ranką, padarė nukentėjusiajam G. S. poodines kraujosruvas kairės šlaunies srityje, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, pjautines žaizdas kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. S., tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.6. R. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 1 val. viešoje vietoje – prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Alytaus m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, iš chuliganiškų paskatų be jokios dingsties kitų prie kavinės-baro stovinčių asmenų akivaizdoje sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia suduodamas nukentėjusiajam M. Š. vieną smūgį kumščiu į veidą ir du smūgius peiliu į krūtinę bei pilvą, tuo padarydamas kiaurymines durtines-pjautines krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdas, dešinės pusės pneumotoraksą, nemoperitoneumą, retroperitoninio tarpo hematomą, paviršinį odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, taip dėl kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdų, dešinės pusės pneumotorakso, nemoperitoneumo, retroperitoninio tarpo hematomos sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. Š., tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. K. 2017 m. rugsėjo 12 d. laikinai sulaikytas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas M. Barkauskas skunde prašo pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kitą.
4.1. Gynėjas nurodo, kad griežčiausia kardomoji priemonė R. K. taikoma nepagrįstai. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, iš jų ir antra pagal griežtumą – intensyvia priežiūra.
4.2. Suėmimas R. K. paskirtas 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi po to, kai jis pats atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir buvo laikinai sulaikytas. Tai rodo, kad kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nesislapstė, nors jam buvo žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Už labai sunkius nusikaltimus, kuriuos padaręs kaltinamas R. K., baudžiamasis įstatymas numato griežtas bausmes, tačiau tai žinoma ir pačiam kaltinamajam, tai jis žinojo ir tada, kai savanoriškai atvyko į policijos įstaigą. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nebuvo motyvas R. K. vengti ikiteisminio tyrimo, o tai leidžia teigti, kad šis motyvas nebūtų lemiamas, jam priimant sprendimą bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors R. K. anksčiau teistas, jis nuo teisingumo niekada nebėgo, atliko paskirtas bausmes. Tai rodo, kad praeityje kaltinamasis niekada nesiekė išvengti baudžiamojo persekiojimo. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog R. K. socialiniai ryšiai silpni. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. K.. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kur iki suėmimo gyveno su dabartine sutuoktine ir vedė bendrą ūkį. Tai patvirtina byloje esanti Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) pažyma. Be to, jis buvo registruotas darbo biržoje. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad, nors kaltinamasis pajamų negauna, gyvena nuomojamame bute. Ši aplinkybė, gynėjo nuomone, tik patvirtina, jog R. K., iki suėmimo neturėjęs darbo, gyveno ir vedė bendrą ūkį su G. K., kuri dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi iš gaunamo uždarbio ji turėtų galimybę bent minimaliai išlaikyti laisvėje esantį laikinai nedirbantį sutuoktinį. Tokios aplinkybės leidžia abejoti, ar teismas, priėmęs sprendimą pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą, tinkamai įvertino visas šiam klausimui spręsti aktualias aplinkybes. Be to, teismas net nesvarstė, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negalėtų būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.
4.3. Baudžiamosios bylos faktinių duomenų visuma leidžia abejoti ir tuo, ar teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tinkamai įvertino bylos duomenis ir ar juos vertino kartu su skundžiamoje nutartyje nepaminėtais duomenimis. R. K. nelinkęs ateityje nusikalsti, nes jis savanoriškai atvyko į policijos įstaigą, pasiryžo savo ateitį susieti su sugyventine ir su ja sudarė santuoką. Tokių aplinkybių teismas nevertino. Teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į tai, kad dėl R. K. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 ir 260 straipsniuose, tačiau šis ikiteisminis tyrimas baigtas, baudžiamoji byla išnagrinėta teisme. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas.
4.4. Šioje baudžiamojoje byloje be R. K. kaltinimai pareikšti dar trims asmenims, tačiau nė vienam iš jų šiuo metu netaikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Jų dalyvavimas procese užtikrinamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, net ir esant duomenų apie taikomos kardomosios priemonės pažeidimus. R. K. asmenybė ar polinkis nusikalsti negali būti lemiantys jam taikyti suėmimą, nes pagal bylos duomenis visi kaltinamieji anksčiau teisti, vienas iš jų – keturis kartus.
4.5. BPK 120 straipsnyje nurodytos galimos kardomosios priemonės, kuriomis galėtų būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Viena iš jų – intensyvi priežiūra, kurią taikant asmens kontrolė vykdoma nuolat, o tai reiškia, kad bet koks stebimo asmens nukrypimas nuo nustatytos dienotvarkės bus užfiksuotas.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo R. K. gynėjo skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi gynėjo skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų (apklaustų kaip įtariamųjų) R. Ž., D. K., iš dalies paties R. K., nukentėjusiųjų (K. K., L. M., M. Š. ir kt.), liudytojų (M. J., D. K. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
9. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
10.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą apygardos teismas motyvavo gresiančios bausmės griežtumu bei tuo, kad kaltinamasis R. K. anksčiau ne kartą teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, jo socialiniai ir darbiniai ryšiai yra silpni: nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena nuomojamame būste, išsituokęs, savo nepilnamečių vaikų neaugina, turi ryšių užsienio valstybėse – Ispanijoje, Anglijoje, Danijoje.
10.2. R. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, teismas įvertino ir tai, kad šias nusikalstamas veikas R. K. padarė būdamas teistas, taip pat įvertino, jog kaltinamojo nesaisto itin tvirti socialiniai ryšiai. Pagal bylos duomenis jis turi ryšių užsienyje. 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje pats R. K. nurodė, jog ilgą laiką gyveno ir dirbo Ispanijoje, Anglijoje, G. K. brolis gyvena Danijoje (t. 8, b. l. 33–35). Be to, R. K. ne kartą teistas Ispanijoje, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (nuosprendis neįsiteisėjęs).Taigi iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Pagal baudžiamosios bylos duomenis R. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 9, b. l. 18), kurioje iki sulaikymo gyveno su sugyventine G. K. (nors gynėjas nurodo, kad R. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę), nuo 2017 m. liepos 13 d. jis buvo registruotas darbo biržoje, vis tik tokios aplinkybės neleidžia teigti, kad jį saisto itin tvirti socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka, be to, tokios aplinkybės savaime nelaikytinos faktoriumi, mažinančiu bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje R. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas pripažįstamas pagrįstu.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
11.1. Pagal bylos duomenis R. K. ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Vėliausia administracinė nuobauda jam paskirta už 2017 m. gruodžio 5 d. padarytą administracinį nusižengimą. Nors gynėjas šią nuobaudą vertina kaip nesusipratimą, nes pas kaltinamąjį surasti vaistai jam buvo išrašyti (duomenys neskelbtini), t. y. teisėtai, tačiau bylos aplinkybės rodo, kad, kaltinamąjį patikrinus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinėje, vaistai rasti jo sportinių batelių viduje (t. 7, b. l. 145–150). Tai paneigia buvus nesusipratimą ir rodo kaltinamojo polinkį pažeidinėti teisės normas. Labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas R. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Svarbu ir tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo neatsitiktinio pobūdžio, dalis jų galbūt padaryti, veikiant kartu su kitais asmenimis. Į visa tai atsižvelgusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, ir skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis R. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
12. Skunde kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nepaneigia R. K. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindo. Be to, kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, teismas atskirai dėl kiekvieno kaltinamojo įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Būtina nurodyti ir tą labai svarbų faktą, jog nė vienas kitas kaltinamasis šioje byloje nekaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, o R. K. kaltinamas jų padaręs net du.
13. Kaltinamajam R. K. pratęstos kardomosios priemonės suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą, kardomosios priemonės suėmimo taikymas R. K. yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos priemonės taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą, kuris turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės pavojingumą (anksčiau ne kartą teistas), galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, sunkumą, kita švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, iš jų intensyvia priežiūra, namų areštu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo pasislėpimo bei naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti pašalintas, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu toks kaltinamojo R. K. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.
15. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. K. pratęstas pagrįstai, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas kaltinamajam R. K. paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam R. K. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.