Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-356-519/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-02
Bylos Nr.
II-356-519/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos nr. II-356-519/2007
Procesinio sprendimo kategorija 26.2.;32; 60
ŠIAULIU APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 2 d.Šiauliai
Šiauliu apygardos administracinio teismo teisejas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Laimutei Kubeckienei,dalyvaujant administracinen atsakomyben patrauktam asmeniui E. I. ,

nedalyvaujant administracine nuobauda paskyrusios ir administracinio teises pažeidimo protokola surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posedyje išnagrinejo E. I. skunda del Šiauliu miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiuros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir administracines bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinejes skunda,

Aprašomoji dalis

nustate:

E. I. 2007m. vasario 15 d. Šiauliu m. VPK VP Eismo priežiuros skyriaus vyr. specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau tekste-ATPK) 126 str.3d., 32str.1d.5p. 3000litu administracine bauda ir teises vairuoti transporto priemones atemimu 36men. laikotarpiui už tai, kad jis 2007m. vasario 8 d. apie 22¹⁵ val. Šiauliuose prie Tilžes 24A vairavo automobili, itariama budamas neblaivus ir venge girtumo patikrinimo bei šiais veiksmais pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau tekste-K.E.T.) 70.p. numatytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo skunde ir savo paaiškinimuose teisme nurode, kad nepripažista padares nusižengimo, nes automobilio nutarime nurodytu laiku ir vietoje , jis nevairavo. Nutarime nurodyta diena, jis gere alkoholinius gerimus namuose pas savo drauga E. U. , taciau vakare E. U. žmona pradejo jiems priekaištauti del girtavimo. Kadangi dar norejo išgerti, tai nuejo pas E. U. kaimyna A. J. , kurio papraše pavairuoti automobili. Šis nuvažiavo i netoli esancia „Statoil“ degaline. Ten stovejo du policijos automobiliai. Jie su E. U. nuejo ir nusipirko alaus bei submarinu. Grižus prie Statybininku 5 namo, kur gyvena E. U. ir sustojus prie šiukšliu konteinerio, A. J. išlipo iš automobilio ir paemes raktelius, nuejo i namus, o jie su E. U. pasiliko automobilyje gerti alu. Tuo metu, praejus maždaug 1-1,5minutes, privažiavo policijos autobusiukas prie šiukšliu konteinerio, o kitas policijos automobilis, sustojo ant gatves ir ijunge švyturelius, priejes policininkas pabelde i automobilio langa bei pasake, jog jis vairavo automobili. Kadangi jis automobilio nevairavo, tai taip ir pasake bei atsisake nusistatyti girtuma. Atsižvelgiant i tai, jog jis neblaivus automobilio nevairavo, prašo jam paskirta administracine nuobauda panaikinti, o administracine byla jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Administracine nuobauda paskyrusios institucijos atstovas i teismo posedi neatvyko, gautame raštiškame atsiliepime (b.l.16) prašo skunda nagrineti institucijos atstovui nedalyvaujant ir jo netenkinti.

Skundas atmestinas, paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista, nes bylos nagrinejimo metu tinkamai buvo ivertinti byloje surinkti irodymai bei paskirta teises pažeidimo sunkumo laipsni ir administracinen atsakomyben patraukto asmens asmenybe atitinkanti administracine nuobauda, naikinti paskirta administracine nuobauda pagrindo nera.

Kreipdamasis i teisma E. I. nurode, kad jis pažeidimo nepadare, nes automobilio, budamas neblaivus, nevairavo, o automobili, jo prašymu vairavo A. J. . Administracinen atsakomyben patraukto asmens prašymu liudytojais buvo apklausti E. U. (b.l.21) A. J. (b.l.22), A. K. (b.l.22), E. U. (b.l.22). Liudytojai E. U. ir A. J. apklausiant juos liudytojais nurode, kad tikrai važiavo kartu E. I. jam priklausanciu automobiliu iki „Statoil“ degalines esancios Tilžes gatveje. Kadangi E. I. buvo neblaivus, jo prašymu automobili vairavo A. J. . Degalineje E. I. ir A. J. nusipirko alaus ir submarinu. A. J. taip pat nurode, kad tiek važiuojant, tiek grižtant iš degalines priekineje keleivio sedyneje sedejo E. I. , o E. U. sedejo gale. Parvažiavus i Statybiniu 5 namo kiema, A. J. išlipo iš automobilio, paeme raktelius ir nuejo i namus, o raktelius atidave E. U. žmonai. Taip pat liudytojas A. K. nurode, kad jam berukant balkone, jis mate, kaip i kiema ivažiavo automobilis ir iš vairuotojo vietos išlipes A. J. nuejo i namus, o po to prie šio automobilio privažiavo policijos automobiliai. Teismas pateiktus liudytoju parodymus vertina kritiškai kaip neatitinkancius bei prieštaraujancius kitiems byloje esantiems surinktiems irodymams bei jais nesiremia, nes jie E. I. yra daugiau ar mažiau pažistami, ir teismo nuomone, akivaizdžiai yra suinteresuoti kuo palankesne bylos E. I. atžvilgiu baigtimi. Teismas minetiems liudytojams- A. K. , E. U. ir A. J. už žinomai melagingu parodymu teikima teismui, atskira nutartimi iškele administracines bylas pagal ATPK 187²str.

Teismo posedžio metu apklaustos E. U. (b.l.22) parodymai, teismo nuomone ivykio požiuriu yra neinformatyvus, todel ju teismas nevertina.

Teismo posedžio metu liudytojais buvo apklausti policijos darbuotojai R. S. (b.l.20-21) ir S. B. (b.l.21), kurie nurode, jog važiuojant Tilžes gatve nuo Gegužiu gatves i centro puse, radijo ryšiu gavo pranešima, jog džipa gali vairuoti neblaivus asmuo. Kaip tik privažiavus Tilžes-Gardino gatviu sankryža, jie ir pastebejo ši automobili. Nors buvo tamsus paros metas, taciau gatve yra gerai apšviesta ir jie mate, jog už- vairo sedi asmuo apsivilkes raudona striuke. Šis automobilis kirto sankryža ir ivažiaves i Tilžes 24namo kiema sustojo. Jie važiavo iš paskos ijunge švyturelius ir kai tik automobilis sustojo, R. S. priejo prie jo. Už vairo sedejo E. I. , kuris ir vilkejo ta pacia striuke. Automobilyje dar buvo vienas asmuo, kuris sedejo greta vairuotojo. Iš automobilio išlipti joks asmuo negalejo, nes jie važiavo iš paskos apšviete ji, vairuotojas sake, kad automobilio nevairavo, ji vairavusio asmens nenurode, apie automobilio raktelius nieko nesake, atsisake nusistatyti girtuma. Liudytojas V. G. (b.l.19-20) nurode, jog dirbant su kinologijos automobiliu 2007-02-08 vakare radijo ryšiu gavo pranešima, jog iš „Statoil“ degalines išvažiuoja džipas, kuri gali vairuoti neblaivus vairuotojas. Jie važiavo Statybininku gatve link sankryžos ir kaip tik pamate priešais iš Gardino gatves atvažiuojanti ši džipa. Jis stovejo sankryžoje ijunges kairi posuki ir jis pagalvojo, jog jis ruošiasi sukti i Tilžes gatve, todel tarnybinis automobilis pasuko i Tilžes gatve link centro ir sustojo, o jis pasiruoše ši automobili stabdyti, bet tada džipas nuvažiavo tiesiai i Statybininku gatve. Kai susitiko sankryžoje, jis aiškiai mate, jog už vairo sedintis vairuotojas vilki raudonos spalvos striuke, o greta sedintis keleivis buvo apsirenges tamsiai. Apsukus tarnybini automobili, matesi, kad šiam džipui iš paskos Statybininku gatve su ijungtais švytureliais jau važiuoja kitas policijos automobilis. Jie apvažiavo automobili iš priekio ir aiškiai mate, jog iš jo niekas neišlipo. Teismas remiasi pateiktais policijos darbuotoju parodymais ir vertina juos kaip objektyvius, nes pažeidimo nustatymo metu jie vykde tarnybines pareigas, ju veiksmai buvo nukreipti i vykdomo teises pažeidimo nutraukima, visi jie nurode, jog su E. I. yra nepažistami, todel kokiu nors asmeniškumu galimybe teismas atmeta.

Teismas vertindamas byloje surinktus irodymus, konstatuoja, jog teismo posedžio metu apklaustu policijos darbuotoju parodymais yra nuoseklus, atitinka tuojau po ivykio rašytus ju tarnybinius pranešimus (b.l.9), o tuo tarpu administracinen atsakomyben patrauktu asmenu parodymai yra prieštaringi- liudytojas A. J. (b.l.22) nurode, kad važiuojant greta jo sedejo E. I. , o gale sedejo E. U. , pats E. I. (b.l.19) nurode, jog jis sedejo automobilio gale, o greta vairuotojo sedejo E. U. , E. U. (b.l.21) nurode, kad nuvažiuojant greta vairuotojo sedejo E. I. , o grižtant atgal i prieki persedo jis. Taip pat prieštaringi yra E. I. parodymai, kuriuose jis nurodo, jog grižus i kiema ir iš vairuotojo vietos išlipus bei namo nuejus A. J. , jis taip pat išlipo iš automobilio ir persedo i vairuotojo vieta bei mate balkone rukanti E. U. kaimyna, su kuriuo dar persimete keliais žodžiais. Tuo tarpu apklausiant liudytoju A. K. (b.l.22) jis nurode, jog mate, kad A. J. nuejus namo iš mašinos išlipo E. U. , o E. I. iš mašinos išlipo ir jam pamojavo tik tuo metu kai jau buvo policijos pareigunas priejes prie mašinos.

Fakta, jog automobili vairavo butent E. I. patvirtina ir tai, jog apklausiant liudytojais policijos darbuotojus, visi jie nurode, jog mate, kad automobili vairuojantis asmuo vilki raudona striuke. Savo parodymuose E. I. (b.l.19) nurode, kad ta vakara vilkejo tamsiai vyšniavos spalvos striuke, o A. J. (b.l.22) nurode, jog buvo apsirenges juoda striuke.

Teismas siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes iš benzino koloneles priklausancios UAB „Lietuvos Statoil“, esancios Tilžes g. 25 Šiauliuose išreikalavo apsaugos vaizdo kameru iraša, kuriose butu matyti automobilis JEEP GRAND CHEROKE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.25). Iš pateikto irašo (b.l.30) matyti, jog nurodytas automobilis i degalines teritorija ivažiavo 21:54:16 ir sustojo zonoje stebimoje vaizdo kameros. Iš šio automobilio niekas neišlipo ir 21:56:13 šis automobilis pajudejo ir nuvažiavo i nestebima teritorija, todel iš pateikto irašo nematyti kas ir iš kurios automobilio vietos išlipo. Taip pat del vaizdo irašo kokybes bei tamsaus paros meto teismas nesiima vienareikšmiškai konstatuoti kas sedejo už automobilio vairo.

ATPK 20str. nurodo, kad administracine nuobauda yra atsakomybes priemone, kuri skiriama administracini teises pažeidima padariusiems asmenims nubausti bei siekiant aukleti, kad jie laikytusi istatymu, gerbtu bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidejas, tiek ir kiti asmenys nepadarytu nauju teises pažeidimu. Iš istatymo formuluotes sektu, kad nuobauda skirta, siekiant prevenciniu tikslu, sukurti pažeidejui suvaržymus del kuriu jis butu auklejamas ir atgrasomas nuo analogišku nusižengimu padarymo ateityje. Administracines nuobaudos yra represinio, prievartinio pobudžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teises pažeidimu prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinemis nuobaudomis siekiama teises pažeideja nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikru negatyviu, nemaloniu padariniu. Jis netenka tam tikru teisiu, laisviu ar materialiniu vertybiu, arba patiria kitokiu teisiu ar laisviu suvaržymu bei apribojimu. Tokie nemalonus, nepalankus nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra butina salyga. Nuobaudos taptu beprasmiškos, jeigu nedarytu tam tikro poveikio, negrasintu pažeidejams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negaletu ispejamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidejo, bet ir kitu asmenu, linkusiu daryti teises pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant i istatymo formuluote, taip pat siekiant prevenciniu tikslu, paskirta administracine nuobauda iš paliktina nepakeista.

Administracines nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, parenkant administracines nuobaudos dydi, teisingai taikytas ATPK 30²str., skunde ir administracinen atsakomyben patraukto asmens teisme nurodytais motyvais naikinti paskirta administracine nuobauda pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis ABTI 18str.2d.7p., 124str.1d.5p.,

nutare:

Skunda atmesti ir E. I. Šiauliu m. VPK VP Eismo priežiuros skyriaus vyr. specialisto vyr. inspektoriaus 2007m. vasario 15 d. nutarimu pagal ATPK 126str.3d., 32str.1d.5p. paskirta nuobauda- 3000litu administracine bauda ir teises vairuoti transporto priemones atemima 36men. laikotarpiui, palikti nepakeista.

Nutartis per 10d. nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama apeliacine tvarka per ši teisma arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejas Gražvydas Poškus

Nuorašas tikras: