Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas HenrichasJaglinskis Civilinė byla Nr.2A42- 152/2008

121.15.;121.18.;121.21.;45.5.; 42.10.;42.11.;42.11.2.;)(S).;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretieji asmenys UAB „Bendruva“ ir P. P., dėl įsiskolinimo už šildymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarčiai keliamus reikalavimus reglamentuoja LR CK 6 skirsnio XXIII sk. 7 skirsnio nuostatos, įtvirtinančios ir abonento pareigą sumokėti už faktiškai sunaudotą šiluminę energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis su gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininku nėra sudaryta, todėl taikytinos 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, kurių 8 p. numato, kad tokių sutarčių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas, o pagal LR CK 6.579 str. 4 d. nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Atsakovas su buto nuomininku sutarties viešame registre neįregistravo (b.1.84-87).

Sistemiškai aiškinant CK šeštos knygos IV dalies XXXI skyriaus, bei 2001 m. liepos 11 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 876 nuostatas, Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, ir komunalines paslaugas tvarka yra skirta gyvenamosios patalpos nuomotojo (valstybės savivaldybės) ir nuomininko (fizinio asmens) tarpusavio teisiniams santykiams sureglamentuoti, tačiau negali būti taikoma šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti. Vien tai, kad nuomininkas mokestį už šiluminę energiją moka atskirai nuo LR CK 6.583 str. numatyto mokesčio dar nesidaro pagrindo laikyti jo ieškovo teikiamų paslaugų vartotoju.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas buvo informuotas apie patalpų, esančių Didlaukio g. 80 - 85, Vilniuje, nuomininką. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du visiškai skirtingus juridinius asmenis UAB „Vilniaus energija" ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, bei tuo pagrindu nepagrįstai padarė išvadą, jog informacija, kuri buvo perduota 1999-09-10 AB „Vilniaus šilumos tinklai", automatiškai tapo žinoma kitam, savarankiškam juridiniam asmeniui - UAB „Vilniaus energija"'. Apie tai, kad ieškovui UAB „Vilniaus energija" būtų perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turima informacija apie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkus, UAB „Vilniaus energija" ir AB „Vilniaus Šilumos tinklai“ pasirašytose sutartyse nieko nekalbama.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nuo 1998 m. liepos 13 d. buvo ir yra atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, todėl šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovo ir gyvenamosios patalpos nuomininko negalėjo būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes tokios galimybės nenumato 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kurios privalomai taikomos šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties šalims tol, kol nėra nustatytos individualios šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos, todėl šilumos pirkimo - pardavimo sutartiems šalims (išskyrus atvejais, kai šalys susitaria dėl individualių šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygų) yra taikomos ne tik Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, bet ir 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo -pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, kurios taip pat reglamentuoja šilumos bei karšto vandens vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo - pardavimo teisinius santykius bei karšto vandens pirkimo - pardavimo santykius, teises, pareigas ir atsakomybę. Šių sąlygų 5 p. šilumos pirkimo - pardavimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, vartojančio tiekimą šilumą pastate, kuriame įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Analogiškai, kaip ir 2003-06-30 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 p., taip ir Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p. numato, jog Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalimis yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas. Šių sąlygų 5 p. nurodoma, jog pastato savininkas - tai juridinis arba fizinis asmuo, kuriam nuosavybės, bendrosios nuosavybės arba patikėjimo teise priklauso pastatas, o pats pastatas yra apibrėžiamas kaip bet kuris negyvenamosios paskirties statinys, gyvenamasis namas (arba jų grupė), kurio šilumos punktas ir (ar) šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklo. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, pirmosios instancijos nepagrįstai padarė išvadą, kad trečiojo asmens pareiga yra atsiskaityti su ieškovu už nuomojamoms patalpoms tiektą šilumos energiją.

Vadovaujantis 2003-06-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR Šilumos ūkio įstatymą LR Vyriausybės įgaliota institucija, turinčia pagal LR Šilumos ūkio įstatymą įgaliojimus tvirtinti standartines šilumos pirkimo - pardavimo sąlygas, yra LR Ūkio ministerija. 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 LR Ūkio ministras patvirtino Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, kurios reglamentuoja buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų bei šilumos ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio šilumos vartojimo pirkinio - pardavimo santykius, teises ir atsakomybę (Sąlygų 1 p.). Buitiniu šilumos vartotoju pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 5 d. yra laikomas fizinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Todėl šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovo UAB „Vilniaus energija" ir savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko konkliudentiniais veiksmais galėjo būti sudaryta tik tuo atveju, jei tokios sutarties sudarymo galimybę numatytų aukščiau nurodytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos.

Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 p. yra numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Pagal sąlygų 5 p. pastato buto savininkas - tai fizinis asmuo, kuriam nuosavybės, bendrosios nuosavybės arba patikėjimo teise priklauso butas ir kuriam bendrosios nuosavybės teise priklauso pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai.

Vertinant kuris iš byloje dalyvaujančių asmenų - atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ar tretysis asmuo yra laikytinas ieškovo teikiamų paslaugų vartotoju, būtina atsižvelgti į tai, jog nepriklausomai nuo to, kas gyvena šilumos tiekėjo šildomose patalpose, naudą iš tokių paslaugų gauna ne tik nuomininkas, bet ir šių patalpų savininkas.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal Įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, o kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta namo savininkų. Ši dalis turi būti paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal LR CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis ir kaip savininkai, likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisų, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių. Net ir tais atvejais, kai šilumos energija yra tiekiama patalpoms, kuriose nėra įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. t. y. Šilumos energija tiekiama daugiabučiame name esančioms gyvenamosioms patalpoms), šilumos vartotoju gali būti laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52.1 p., kurios yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos vartotojams, karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik tarp šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų - buitinių šilumos vartotojų. Taisyklių 62 p. įtvirtinta, kad Šilumos pirkimo -pardavimo sutartis yra sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko - šilumos vartotojo.

Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą, ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. nuostatos numato, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas nuomotojui (valstybei ar savivaldybei) įsipareigoja su karšto ir šalto vandens, elektros energijos, dujų, šiluminės energijos ar komunalinių paslaugų tiekėju sudaryti rašytinę minėtų paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį bei vietoj nuomotojo mokėti už nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms teikiamas paslaugas, t. y. minėtos tvarkos nuostatos reglamentuoja išimtinai tik gyvenamosios patalpos nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teisinius santykius.

Nesutinka su papelianto argumentais, jog LR CK 6.584 str. reglamentuoja nuomotojo ir nuomininko teisinius santykius, priešingai, reglamentuoja nuomininkų atsiskaitymą už tiektą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas su paslaugų tiekėjais. Tvarkos 5 p. nurodyta, jog nuomininkai už suteiktas komunalines paslaugas sumoka pagal atsiskaitymo knygelę, jos elektroninį atitikmenį arba pateiktas sąskaitas ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 24 d. Šios teisės normos įrodo, kad tuo atveju kai nuomojamas valstybės ar savivaldybės socialinis būstas, paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai susiklosto tarp nuomininko ir paslaugų teikėjo, o ne tarp savivaldybės ir paslaugų teikėjo.

Pagal 1999-12-02 Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 2105V mokesčius už SP UAB „Bendruva“ eksploatuojamų bendrabučių gyventojams suteiktą šildymą ir karštą vandenį apskaičiuoja patys SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurie buvo įpareigoti sudaryti šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis su bendrabučių gyventojais. P. P. UAB „Bendruva“ eksploatuojamame bute gyvena nuo 1989-11-28. 2001- 07-11 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su P. P., todėl UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ privalėjo sudaryti šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartį su P. P..

Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 2105V, 1999 m, rugsėjo 10 d. priėmimo perdavimo aktu UAB „Bendruva" perdavė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" duomenis, reikalingus mokesčiams už šildymą ir karštą vandenį apskaičiuoti ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartims sudaryti. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1582 V, UAB „Bendruva" kiekvieną mėnesį privalėjo informuoti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" (UAB „Vilniaus energija") apie neprivatizuotų butų nuomininkus. Pagal UAB „Bendruva" paaiškinimus teismo posėdyje ji nuolat informuodavo UAB „Vilniaus energija" apie neprivatizuotų butų nuomininkus. Apie neprivatizuotų butų nuomininkus UAB „Vilniaus energiją" informuoja ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tokius tarp UAB „Vilniaus energija" ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklosčiusius santykius patvirtina 2005 m. spalio 14 d. UAB „Vilniaus energija" prašymas Nr. 012-02-2709, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus vedėjui K. K., kuriame UAB „Vilniaus energija" prašo pateikti patikslintą informaciją apie neprivatizuotus butus ir jų nuomininkus. 2005 m. spalio 29 d. raštu Nr. A51-14140- (1.11-EUD-l) UAB „Vilniaus energija" buvo informuota apie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius neprivatizuotus butus. Pateikto sąrašo 3 lape (iš 50 lapų) buvo nurodyta, kad butas, esantis adresu Didlaukio g. 80-85, Vilniuje, yra išnuomotas P. P.. UAB „Vilniaus energija" pateiktoje įsiskolinimo skaičiuoklėje nurodyta, jog vartotojas yra vienas asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas atsiskaitymo knygelės numeris (Nr. 9313360) bei patalpų plotas. Šios aplinkybės ir sudarė pagrindą teismui nustatyti, jog yra pakankamai įrodymų apie tai, jog UAB „Vilniaus energija" žinojo, kad neprivatizuotas butas yra išnuomotas P. P. ir nepagrįstai siekia prisiteisti skolą iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 4 261,68Lt įsiskolinimą už šilumos energiją nuo 1999-10-01 iki 2006-07-31, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei 347,13 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ši skola susidarė už šildymą ir karštą vandenį, kuris buvo tiekiamas nuo 1999-10-01 iki 2006-07-31 atsakovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog atsakovas šį socialinį būstą nuomoja, veikia ne komerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, vykdo viešojo administravimo funkciją, todėl negali būti atsakingi už trečiojo asmens skolas.

Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai, t. y. Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32 d., šilumos vartotojas, tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 p. nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Šių taisyklių 5 p. nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis yra šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, vartojančio tiekiamą šilumą pastate, kuriame įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal šių taisyklių 62 p., šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo. Šių taisyklių 52.1 p. nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų.

Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p., šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.

Vadovaujantis Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 p., šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas.

Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma savininkas nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija.

Pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 9 p., šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir sudaryta pagal šias sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas (8 p., 11 p.). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

Nagrinėjamu atveju buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė nuomoja butą trečiajam asmeniui P. P. nuo 1989 m. lapkričio 28 d. Šalis siejo žodinė sutartis. Vilniaus miesto valdyba 1999-12-02 sprendimu 2105V pavedė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudaryti su SP UAB „Bendruva“ šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartį ir atitinkamas sutartis su bendrabučių gyventojais (b.l.152-153), tačiau UAB „Bendruva“ 2007-05-03 pažymoje Nr. 463 nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyventojams UAB „Bendruva“ skaičiuoja ir renka nuomos, šiukšlių išvežimo, lifto eksploatacijos, laiptinių valdymo, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, eksploatavimo ir administravimo išlaidų, remonto darbų mokesčius (b.l.113). Nuo 2001 m. liepos 11 d. sudaryta rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.56), tačiau nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją tvarkos, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, o todėl vadovaujantis LR CK 6.579 str. 4 d., gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutartis nebuvo pasirašyta su P. P. ir ieškovu, o patalpų savininkas buvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, jog nesidomėjo išnuomotomis patalpomis, sudarytomis sutartimis, ir skolomis, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, atsakomybė, už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją tenka patalpų savininkui Vilniaus miesto savivaldybei. Nors atsakovas vykdo socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, tačiau yra atsakingas už trečiųjų asmenų, t. y. socialinio būsto nuomininko, skolas UAB „Vilniaus energija“, nes Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 str. 1 d.), todėl sudarydama, vykdydama ar nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms. Kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas, todėl 2000 m. rugsėjo mėnesį P. P. sumokėtas 20 Lt vienkartinis mokestis už šilumos energiją, nepakeičia susiformavusių ieškovo ir atsakovo teisinių santykių, nepakeičia ir nenutraukia ieškovo bei atsakovo sutarties dėl šilumos tiekimo atsakovo patalpoms, ir susidariusi 4 261,68 Lt skola už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam būstui tiektą šilumos energiją nuo 1999-10-01 iki 2006-07-31 yra priteistina iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.

Patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti 4 261,68 Lt skolą, atitinkamai priteistinos ir ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2006-08-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš SP UAB „Bendruva“ apyvartos žiniaraščio (b.l.107-109) matyti, kad P. P. suteikta mokesčiams už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus (šiukšlių išvežimą, lifto eksploataciją, administracines išlaidas, remonto darbus) atsiskaityti mokesčių knygelė Nr. 9313360, todėl kolegija atmeta atsakovo prašymą išreikalauti įrodymus, kurie pagrįstų, kokiu pagrindu įsiskolinimo skaičiuoklėje yra nurodytas atsiskaitomosios knygelės Nr. 9313360, ir kokiam asmeniui ji išduota.

Byloje nėra keliamas klausimas dėl asmenų skaičiaus kurie gyvena savivaldybės nuomojame bute, ar mokesčių už tiektą šilumos energiją dydžio ir skaičiavimo pagrįstumo, todėl kolegija atmeta atsakovo prašymą išreikalauti papildomus paaiškinimus, kuriuose būtų nurodyta, kokiu pagrindu UAB „Vilniaus energija" pateiktoje įsiskolinimo skaičiuoklėje asmenų skaičius yra nurodytas - l (vienas).

Kolegija atmeta prašymą išreikalauti mokesčių tarifų už karštą vandenį ir šildymą skaičiavimo metodikas (paaiškinimus) nuo 1999 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio, nes byloje nėra sprendžiamas priskaičiuotų mokesčių dydžio už tiektą šilumos energiją klausimas. Savivaldybei buvo pareikštas konkretus reikalavimas, ir atsakovas turėjo galimybę ir pareigą ginčyti ne tik prievolę apmokėti už šilumos energiją, tačiau ir ieškovo pateiktus paskaičiavimus (skolą, palūkanas), tačiau šių sumų savivaldybė neginčijo nei pateikiant atsiliepimą pirmos instancijos teisme, nei pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Be to mokesčių tarifų už karštą vandenį ir šildymą skaičiavimo metodikos yra ne įrodymai, o normatyviniai aktai.

Kolegija atmeta atsakovo prašymą išreikalauti įrodymus, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo siunčiamos sąskaitos iki kiekvieno mėnesio 10 d., vadovaujantis LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-289 47 punktu, informaciją, kaip buvo vykdomas 1999 m. gruodžio 02 d. Vilniaus miesto valdybos spendimas Nr. 2105V „Dėl mokesčių už šildymą ir karštą vandenį apskaičiavimo SP UAB „Bendruva“ eksploatuojamų bendrabučių gyventojams ir skolų už šilumos energiją grąžinimo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei 1999 m. rugsėjo 10 d. priėmimo - perdavimo aktą, nes atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas patalpų savininkas turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą domėtis ir kontroliuoti kaip vykdomos nuo 1999 m. pasirašytos sutartys, įpareigojimai, bei kitokie tretiesiems asmenims suteikti įgalinimai.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas, reglamentuojančias šalių ginčą dėl atsiskaitymo už tiektą šilumos energiją, todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovui priteistinos 347,13 Lt pirmos instancijos, bei 127,85 Lt (b.l.194) apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nutar ė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (į.k.111109233) UAB „Vilniaus energija“ (į.k. 111760831) naudai 4 261,68Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2006-08-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 347,13 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos, bei 127,85 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.