Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-04 · Administracinė byla Nr. A-469-2166-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-04
Bylos Nr.
A-469-2166-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
M.B.B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14-2166/06Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei

dalyvaujant atsakovo atstovei D.C.

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž.M.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.B.B. ir atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M.B.B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, dėl materialinės žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M.B.B. kreipėsi į administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, jai padarytos 20526,87 Lt žalos atlyginimą, t.y. 19453,07 Lt pensijos nepriemoką ir 1073,80 Lt delspinigių. Pareiškėja paaiškino senatvės pensiją gaunanti nuo 1992-12-12. Jos teigimu, skiriant pensiją, į draudžiamąsias pajamas be teisinio pagrindo neįskaityta uždarbio dalis, jos gauta 1989 m. gegužės mėnesį iš kooperatyvo „Vinjuosta". Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyrius nesutiko ištaisyti savo klaidos, pareiškėja nurodė kreipusis į teismą. 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje ieškinį patenkino, pripažindamas, kad 1989 m. gegužės mėn. kooperatyvo „Vinjuosta" paskaičiuota 48,37 Lt suma yra jos uždarbio dalis, įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. Tokiu būdu, VSDFV Marijampolės skyrius neteisėtai nepriskaičiavo dalies pajamų, skaičiuodamas jai pensiją, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl to jai nuo 1995 m. sausio 1 d. buvo mokama mažesnė negu priklausė pensija, padarant jai turtinę žalą. VSDFV Marijampolės skyriui nevykdant teismo sprendimo, pareiškėja nurodė 2004 m. gegužės 18 d. kreipusis raštu, prašydama paaiškinti, kodėl nevykdomas teismo sprendimas. 2004 m. gegužės 21 d. raštu jai atsakyta, kad senatvės pensija perskaičiuota nuo 2004 m. sausio 1 d., tai yra nuo pirmos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado aplinkybės pensijai apskaičiuoti, dienos, o 1086,85 Lt nepriemoka išmokėta 2004 m. gegužės 18 d. Nesutikdama su tokiu aplinkybių vertinimu, pareiškėja kreipėsi į VSDFV. 2004 m. liepos 9 d. raštu Nr.(6.5)-I-4247 jai atsakyta, kad apskaičiuoti pensiją nuo 1992 m. gruodžio 12 d. nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja paaiškino pakartotinai kreipusis į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydama išmokėti jai teisingai priskaičiuotą nepriemoką nuo pensijos paskyrimo dienos iki 2004 m. sausio 1 d. su delspinigiais, nes nepriemoka atsirado dėl jų darbuotojų kaltės, tačiau VSDFV Marijampolės skyrius nei pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d., nei delspinigių nepaskaičiavo. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Marijampolės skyrius neteisingai įvertino aplinkybių atsiradimo pensijai perskaičiuoti datą ir iki šiol nepagrįstai vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Dokumentai, įrodantys gautas pajamas, pateikti. Pareiškėja pažymėjo, jog 1995 m sausio 1 d. įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, 48,17 Lt suma turėjo įtakos jos pensijos dydžiui, todėl pensija privalėjo būti perskaičiuota, įskaitant į draudžiamąsias pajamas ir 48,17 Lt. VSDFV Marijampolės skyrius turėjo Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą prievolę išmokėti jai pensiją laiku, tačiau šią prievolę įvykdė netinkamai, praleido terminą prievolei įvykdyti, todėl, pareiškėjos teigimu, jos naudai priteistini delspinigiai po 0,03 proc. už kiekvieną praleistą dieną per paskutinius 6 mėnesius (2005 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėn.; Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 530, taikant įstatymų analogiją).

Lietuvos valstybės atstovė VSDFV prašė skundą atmesti, nurodydama, kad senatvės pensiją VSDFV Marijampolės skyrius pareiškėjai paskyrė nuo 1992 m. gruodžio 12 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo, galiojusio iki 1995 m. sausio 1 d., nuostatas. Pensijos dydis (120 rub. per mėnesį) apskaičiuotas pagal paskutinių 12 mėnesių uždarbį (489,58 rub.), gautą laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 1 d. iki 1989 m. balandžio 30 d. Pareiškėjos pateiktoje UAB „Vinjuosta" 1992 m. gruodžio 10 d. uždarbio pažymoje Nr. 1 nurodyta 1989 metų gegužės mėnesį priskaičiuota 4816,80 rub. suma. Į ją, apskaičiuojant uždarbio vidurkį, neatsižvelgta, nes ji priskaičiuota po pareiškėjos atleidimo iš darbo. Atsakovės atstovė paaiškino, jog pareiškėja 2000 m. birželio 17 d. kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, reikalaudama minėtą 4816,80 rub. (48,17 Lt) sumą įtraukti į uždarbį pensijai apskaičiuoti. Pagal VSDFV Marijampolės skyriaus 2000 m. liepos 4 d. UAB „Vinjuosta" dokumentų patikrinimo aktą 48,17 Lt (galutinis atsiskaitymas) yra priklausiusi turto dalis, o ne pajamos, kurios pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį prilyginamos draudžiamosioms pajamoms, todėl į šią sumą neatsižvelgta nei apskaičiuojant pareiškėjos pensiją nuo 1992-12-12, nei perskaičiuojant jos draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimais, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kuris 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimu pripažino, kad 1989 metų gegužės mėnesį UAB „Vinjuosta" priskaityta 48,17 Lt suma įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. Atsakovės atstovė nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja įgijo teisę į pensijos padidinimą. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 86 punktą, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama, naujo dydžio pensija skiriama nuo pirmosios mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado tokios aplinkybės, dienos. Todėl pareiškėjai senatvės pensija nuo 2004 m. sausio 1 d. perskaičiuota teisingai. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nenumatyta priskaičiuoti delspinigių, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 1041,50 Lt delspinigių nepagrįstas.

VSDFV Marijampolės skyriaus atstovas prašė skundą atmesti atsakovo atstovės išdėstytais motyvais.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 6340,43 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, pažymėdamas, jog viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta turtinė bei neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Teismas nurodė, jog VSDFV Marijampolės skyrius pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1995-01-01, turėjo perskaičiuoti pensiją, remdamasis pensijos byloje užfiksuotais uždarbio duomenimis. Nustatyta, kad senatvės pensiją pareiškėja gavo nuo 1992-12-12 pagal Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (122 punktas). Pensijos dydis (120 rub. per mėnesį) apskaičiuotas iš paskutinių 12 mėnesių uždarbio (489,58 rub.), gauto laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 1 d. iki 1989 m. balandžio 30 d. (b.l. 2-5, 7, pensijos byla). Pareiškėjos pateiktoje UAB „Vinjuosta" 1992 m. gruodžio 10 d. uždarbio pažymoje Nr. 1 nurodyta 1989 metų gegužės mėnesį priskaičiuota 4816,80 rub. suma (galutinis atsiskaitymas). Į šią sumą, apskaičiuojant uždarbio vidurkį, nebuvo atsižvelgta, nes ji priskaičiuota po pareiškėjos atleidimo iš darbo. Teismo konstatavimu, iki 1995-01-01 pareiškėjos pensijos dydžiui 48,17 Lt suma įtakos neturėjo, nes jai buvo paskirta maksimalaus dydžio pensija (b.l. 26). Nuo 1995 m sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 45 straipsnis skelbė, jog asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje užfiksuotais uždarbio ir stažo duomenimis (47 straipsnis). Jeigu pensininkai pageidavo, iki šio įstatymo įsigaliojimo jie galėjo papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo ir jam prilyginamą stažą (duomenys apie uždarbį, esantys byloje, nepildomi). Teismas nurodė, jog pagal nuo 1995 m sausio 1 d. įsigaliojusį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą pensijos dydį lėmė asmens draudžiamųjų pajamų nustatymas ir draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005-07-01 nutarimu Nr. 754, 25 punktas).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota (b. l. 11, 15, pensijos byla), remiantis pensijos byloje užfiksuotais uždarbio duomenimis (b. l. 13). 2000-06-14 M.B.B. pateikė prašymą pensijai perskaičiuoti, kartu pateikdama 2000-06-01 išduotą uždarbio pažymą Nr. 1 (b.l. 29-30, 34-35, pensijos byla), tačiau 2000-07-04 aktu konstatuota, jog 1989 metų gegužės mėnesį gauta 48,16 Lt suma yra pareiškėjai priklausiusi turto dalis, o ne apmokestintas darbo užmokestis (b.l. 22, pensijos byla). 2003-07-29 pareiškėja pateikė ieškinį Marijampolės rajono apylinkės teismui, prašydama pripažinti, kad 1989 m. gegužės mėnesį kooperatyvo „Vinjuosta" priskaityta 48,17 Lt suma yra uždarbio dalis, įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti. 2003-11-17 sprendimu teismas ieškinį patenkino (b.l. 57-58, pensijos byla), todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18d. nutarimu Nr. 1156, 86 punktą pareiškėjai senatvės pensija nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota (b. l. 33). Teismas pažymėjo, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.), todėl 2003-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas neginčijamai įrodo, kad VSDFV Marijampolės skyrius, kuris pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį turėjo perskaičiuoti pensiją remdamasis pensijos byloje užfiksuotais uždarbio duomenimis, veikė neteisėtai (perskaičiavus pensiją, 48,17 Lt suma neįskaičiuota į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti, nors uždarbio pažyma su 4816,80 rub. galutinio atsiskaitymo suma VSDFV Marijampolės skyriui pateikta dar 1992-12-10).

Kadangi VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimų pareiškėja neginčijo, teismas nusprendė, jog tik nuo 2000-06-14, M.B.B. pateikus prašymą pensijai perskaičiuoti ir 2000-06-01 išduotą uždarbio pažymą Nr. 1 (b.l. 29-30, 34-35, pensijos byla), o VSDFV Marijampolės skyriui 2000-07-04 aktu konstatavus, jog 1989 metų gegužės mėnesį gauta 48,16 Lt suma yra pareiškėjai priklausiusi turto dalis, o ne apmokestintas darbo užmokestis (b.l. 22, pensijos byla), dėl VSDFV Marijampolės skyriaus neteisėtų veiksmų pareiškėjai padaryta 6340,43 Lt materialinė žala (b.l. 28). Teismas taikė Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį žalos atlyginimui taikytinos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos (pareiškėjos nurodyta žala padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsirado ir nukentėjęs asmuo kreipėsi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, nepraleidus ieškinio senaties termino). Teismo posėdžio metu nei pareiškėja, nei jos atstovas negalėjo paaiškinti delspinigių priteisimo už 2005 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius pagrįstumo, todėl šioje dalyje skundas atmestas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006-05-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jos skundą patenkinti. Apeliantė remiasi 2003-11-17 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, nurodo VSDFV Marijampolės skyriui 1992-12-10 pateikusi 4816,80 rub. uždarbį patvirtinančią pažymą. Apeliantės manymu, jai pensija pagal 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį neperskaičiuota nepagrįstai, nors jos pensija turėjo padidėti nuo 1995-01-01. Todėl teismo sprendimas, kuriuo jai priteista tik dalis padarytos turtinės žalos, neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsakovės atstovė paaiškina, jog pareiškėja dėl senatvės pensijos paskyrimo į VSDFV Marijampolės skyrių kreipėsi 1992-12-12. Pensija jai apskaičiuota pagal iki 1995-01-01 galiojusius Valstybinių pensijų įstatymą ir Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau - Nuostatai). Pagal Nuostatų 124 punktą vienkartinės išmokos nebuvo įskaitomos į uždarbio vidurkį pensijai apskaičiuoti. Į VSDFV Marijampolės skyrių, reikalaudama 4816,80 rub. (48,17 Lt) sumą įtraukti į uždarbį pensijai apskaičiuoti, pareiškėja kreipėsi 2001-11-22. VSDFV Marijampolės skyrius, 2000 m. liepos 4 d. patikrinęs UAB „Vinjuosta" dokumentus, nustatė, kad 48,17 Lt (galutinis atsiskaitymas) yra išmokėta pareiškėjai priklausiusi turto dalis, o ne pajamos, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį (nuo 2005-07-01 galiojančio Pensijų įstatymo redakcijos 55 straipsnio 1 dalis) prilyginamos draudžiamosioms pajamoms, todėl atsisakė įtraukti šią sumą, apskaičiuojant pareiškėjos pensiją nuo 1992-12-12 bei perskaičiuojant jos draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal nuo 1995-01-01 įsigaliojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (nuo 2005-07-01 galiojančios įstatymo redakcijos 46 straipsnis) nuostatas. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimu pripažino, kad 1989 metų gegužės mėnesį UAB" Vinjuosta " priskaityta 48,17 litų suma įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti, nes tai atlyginimas už metinius rezultatus, nors 1992-12-10 uždarbio pažymoje Nr.1 buvo nurodyta, kad uždarbio dalis už 1988 metų rezultatus buvo išmokėta 1989 m. sausio mėnesį. Vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, VSDFV Marijampolės skyrius, remdamasis Nuostatų 69 punktu (nuo 2005-07-01 galiojančių Nuostatų redakcijos 86 punktas), senatvės pensiją pareiškėjai perskaičiavo nuo 2004-01-01. Atsakovės atstovės manymu, VSDFV Marijampolės skyriaus darbuotojai veikė teisėtai ir pagrįstai, kadangi tik teismui nustačius, jog 48,17 litų suma prilyginama draudžiamosioms pajamoms, atsirado pagrindas šią sumą įtraukti į pensijos apskaičiavimą. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėja nepagrįstai reikalauja priteisti jai 1073,80 Lt delspinigių, nes Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato delspinigių priskaičiavimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteista 6340,43 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o skundą atmesti. VSDFV Marijampolės skyriaus teigimu, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime remiasi tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsakovės atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą, pažymėdamas, jog teisėtai ir pagrįstai be teismo sprendimo neįskaitė 48,17 Lt sumos į draudžiamąsias pajamas (tai buvo išmoka, nuo kurios pagal tuo metu galiojusias taisykles neturėjo būti skaičiuojami socialinio draudimo įnašai).

Šalies argumentai

Atsakovės atstovė VSDFV apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteista 6340,43 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o skundą atmesti. Atsakovės atstovės teigimu, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovės atstovės manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimas neginčijamai įrodo, kad VSDFV Marijampolės skyrius, kuris pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas turėjo perskaičiuoti pensiją remiantis pensijos byloje užfiksuotais uždarbio duomenimis, veikė neteisėtai. Ta aplinkybė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimu pripažino, kad 1989 metų gegužės mėnesį UAB" Vinjuosta " priskaityta 48,17 litų suma įskaitytina į draudžiamąsias pajamas pensijai gauti, nes tai atlyginimas už metinius rezultatus, atsakovės atstovės teigimu, patvirtina, kad pareiškėja iki minėto teismo sprendimo neturėjo šį faktą patvirtinančių dokumentų. Tik įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, pareiškėja įgijo teisę į pensijos padidinimą. Pagal Nuostatų 69 punktą, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama, naujo dydžio pensija skiriama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado tokios aplinkybės. Todėl, atsakovės atstovės manymu, pareiškėjai senatvės pensija nuo 2004-01-01 perskaičiuota teisingai, VSDFV Marijampolės skyriaus darbuotojai veikė teisėtai ir pagrįstai (pagal Pensijų įstatymo 53 str. 1 dalies punktą tokios pajamos neįskaitomos į draudžiamąsias pajamas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

skundą (prašymą) administracinėje byloje pateikusio asmens skundas gali būti patenkintas tik teismui konstatavus faktinį ir juridinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, be to tik tuo atveju, kai reikalavimai reiškiami tinkamam atsakovui. Kitaip tariant, teismui nustačius, kad būtent tas subjektas, kuriam reikalavimus reiškia pareiškėjas, turi pareiškėjo ginamai teisei (teisėtam interesui) koresponduojančią įstatyminę pareigą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje ,,Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas“ yra įtvirtintos priimančio sprendimą teismo (teisėjo) pareigos:

,,1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.

3.Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.“.

Taigi pagal įstatymą bylą nagrinėjantis administracinis teismas (teisėjas) neturi teisės savarankiškai keisti skundo faktinio pagrindo, tik privalo konstatuoti, ar toks pagrindas yra, tačiau juridinį pagrindą teismas gali ir privalo pakeisti, jeigu pareiškėjas jį nurodo klaidingai, t.y. teismas privalo surasti ir pritaikyti tinkamą ginčo sprendimui įstatymą.

Kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos socialinio draudimo pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Kadangi pareiškėja juridinį savo reikalavimų pagrindą nurodė netinkamai, bylą nagrinėjusiam teismui teko pareiga pačiam kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (1994 m. liepos 18 d. Nr.I-549) (toliau- Įstatymas) apibrėžia šios rūšies pensijų mokėjimo teisinių santykių šalis ir šių santykių turinį.

Įstatymo 7 straipsnis ,,Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis“ nustato, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Įstatymo 40 straipsnis įvardija valstybės instituciją, kuri turi įstatyminę pareigą paskirti ir mokėti pensijas:

,,1. Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

2. Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, už sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka. Konkursai rengiami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau kaip viena įmonė ir jų siūloma pensijų pristatymo kaina ir kitos sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama paštui.

<...>.“.

Įstatymas 44 straipsnio 1 dalis nustato pažeistos suinteresuotų asmenų teisės gauti įstatymu nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo pensiją gynimo būdą:

,, 1.Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.“.

Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad už pareiškėjos teisės gauti senatvės pensiją tikrą ar tariamą pažeidimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius.

Pareiškėja reikalavimus priteisti neišmokėtą pensijos dalį reiškė Lietuvos valstybei, t.y. netinkamam atsakovui. Valstybė yra atskiras teisės subjektas, juridinis asmuo, turintis savarankišką teisinį statusą; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas, t.y. valstybė valdžios funkcijas įgyvendina per tam įstatymo įgaliotas institucijas. Tiek pati valstybė, tiek atskiros jos institucijos turi savarankišką teisinį statusą, gali įgyti teises ir pareigas ir būti teisinio santykio šalimi. Valstybės ir atskirų jos institucijų kaip teisės subjektų sutapatinimas negalimas nei materialine, nei procesine prasme.

Kaip nurodyta anksčiau, neišmokėta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis turi būti atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir nėra įstatyminio pagrindo šią finansinę naštą perkelti valstybės biudžetui.

Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjos teisėms į senatvės pensiją ginti ir pareiškėja turi galimybę šiuo mechanizmu pasinaudoti, nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose nėra būtino deliktinės atsakomybės elemento - žalos pareiškėjos turtui, todėl jos reikalavimai dėl žalos atlyginimo valstybei negali būti patenkinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus administracinio teismo vaidmuo padedant proceso dalyviams realizuoti jų procesines teises:

,,Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.“ Įstatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad ,,jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu.“.

Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas nepritaikė ginčo teisiniams santykiams taikytino materialinio įstatymo ir nesiūlė pareiškėjai pakeisti netinkamą atsakovą – Lietuvos valstybę- tinkamu - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriumi. Dėl šių pažeidimų buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas, kuris panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas turi pasiūlyti pareiškėjai pakeisti atsakovą tinkamu ir išspręsti ginčą pagal valstybinio socialinio draudimo pensijų teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė