- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-20
- Bylos Nr.
- 1A-302-462-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- T., T. S.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-302-462/2007
Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.; 2.1.4.11.1.;
2007 m. liepos 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. S. gynėjo advokato V.Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl 2007 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL, t.y. 6250 litų, bauda.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
T. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. už tai, kad davė žinomai melagingus parodymus, būtent:
ji 2006 m. balandžio 24 d. 15.20 val. Klaipėdos m. VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai parodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 22 d. 23.50 val. iki 2006 m. balandžio 23 d. 20 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas V. S. priklausantis 2000 litų vertės automobilis „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .
Šalies argumentai
Nuteistosios T. S. gynėjas V. Rutkavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m gegužės 5 d. nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., padarymo T. S. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatinėjant nusikaltimo sudėtį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. būtina nustatyti šiuos esminius dalykus: pirma, kad liudytojas davė žinomai melagingus parodymus, t.y. apie jam žinomas aplinkybes papasakojo iškraipytai ar nurodė aplinkybes, apie kurias žinojo egzistuojant priešingai, ir apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą jis buvo įspėtas; antra, kad neturėjo teisės atsisakyti duoti parodymus arba turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, ši teisė jam buvo išaiškinta, tačiau jis ja nepasinaudojo.
Gynėjas nurodo, kad teismas, pripažindamas jo ginamąją kalta, aiškinosi tik pirmąjį dalyką ir visiškai nekreipė dėmesio į antrąjį dalyką. O antras dalykas šioje byloje yra ypatingai svarbus, nes būtent jo nebuvimas ir parodo, kad nėra nusikaltimo, už kurį nuteista T. S., sudėties. Gynėjas teigia, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog T. S. ir asmuo, kuris įtariamas vairavęs ir sudaužęs automobilį (M. N. ), T. S. apklausos kaip liudytojos metu buvo sugyventiniai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš M. N. pokalbių suvestinės galima suprasti, jog jo ginamoji nieko nežinojo, kad M. N. pasiėmė jos naudojamą automobilį, jį sudaužė ir pasišalino iš autoįvykio vietos, o sužinojo apie tai tik po to, kai šias aplinkybes išsiaiškino pats M. N., kuris iš pradžių apie tai nieko negalėjo prisiminti dėl neblaivumo, t.y., kad automobilį paėmė ir sudaužė būtent M. N., T. S. sužinojo tik 2006-04-23, tarp 17.37 val. ir 19.54 val. Gynėjas nurodo, kad iš pokalbių suvestinės negalima nustatyti, kokiu būdu automobilis pateko pas M. N., jis neprisipažįsta, todėl byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad automobilis buvo pavogtas, o tai reiškia, kad T. S. nemelavo apie automobilio vagystę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apklausiant kaip liudytoją T. S. nebuvo jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, jei tokių parodymų davimas būtų nukreiptas prieš ją pačią, jos artimuosius giminaičius ar šeimos narius, nors tokią teisę ji turėjo, nes įtariamasis dėl automobilio vagystės buvo jos sugyventinis, o liudytojo apklausos protokole prie minėto išaiškinimo nėra jos parašo. Gynėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 4 d. nurodyta, jog nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 2 d. numatyta, kad kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis prie šeimos narių priskiria asmenį, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d., kurioje išaiškinta, kas yra laikomas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai, pasakyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra asmuo, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės). Gynėjas teigia, kad T. S. ir M. N. buvo šeimos nariai tuo metu, kai jo ginamoji buvo apklausiama kaip liudytoja, taip pat tuo metu nebuvo žinomas įtariamasis ir liudytojo santykiai su juo, todėl ir nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.
Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios T. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės. T. S. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistosios kaltę dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.
Baudžiamojoje byloje esančio liudytojos T. S. apklausos protokolu (t.1, b.l. 11-12) nustatyta, kad T. S. buvo apklausta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos. T. S. buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. T. S. apklausos protokolas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnio reikalavimų, jos asmeniškai pasirašytos. Tai, kad T. S. buvo išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės bei pareigos ir ji įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, ji patvirtino savo parašu.
T. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja pati laisva valia nurodė, kad „2006 m. balandžio 23 d., apie 20 val., aš nuvažiavau prie kavinės – baro „Laura“, kur buvau palikusi savo tėvui priklausantį automobilį „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir aptikau, kad šis automobilis yra pavogtas“. Tačiau iš 2006-04-23 pokalbių suvestinės matyti, kad pokalbių kontrolės bei fiksavimo metu buvo užfiksuota, jog 2006 m. balandžio 23 d. 19.54 val. T. S. paskambino telefonu tyrimo metu nenustatytam vaikinui, vardu I., ir pokalbio metu jam pasako, kad jos draugas paėmė automobilį ir su šiuo automobiliu padarė eismo įvykį. Pokalbio metu T. S. klausinėjo ar policijai pranešti apie neva pavogtą automobilį. Pokalbio metu T. S. buvo patarta nuvažiuoti į vietą, kur stovėjo automobilis ir išsiaiškinti ar nebuvo nufilmuota vaizdo kameromis. 2006-04-23 20.40 val. T. S. paskambino telefonu savo motinai ir pokalbio metu jai pranešė, kad kameros nieko neužfiksavo, todėl policijai pasakys, kad automobilį, dokumentus pavogė. Šie objektyvus įrodymai įrodo, kad automobilio vagystė nebuvo įvykdyta, kad nuteistoji T. S. tyčia davė melagingus parodymus.
Nuteistoji T. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji (t.1, b.l. 112) taip pat tvirtino, kad liudytojo apklausos metu davė teisingus ir išsamius parodymus apie automobilio „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą. Šie jos parodymai prieštarauja baudžiamojoje byloje ištirtiems objektyviems aukščiau aptartiems įrodymams.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. S. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, remiasi bylos faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Ši teismo išvada yra pagrįsta įrodymais ir teisėta.
Atsakomybė už žinomai melagingų parodymų davimą atsiranda tada, kai tai daroma tyčia, o ne dėl suklydimo. Išankstinė tyčia duoti melagingus parodymus T. S. veiksmuose teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais visiškai nustatyta.
Dėl melagingų parodymų buvo sutrikdyta normali ikiteisminio tyrimo įstaigos – policijos- veikla.
Kolegija atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad jo ginamoji T. S. ir M. N., kuris įtariamas vairavęs ir sudaužęs automobilį, liudytojos apklausos metu buvo sugyventiniai, kad jie bendrai gyveno neįregistravę santuokos.
Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad T. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nurodė, jog jos deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu M. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, jog jo deklaruojamos ir gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Nei T. S., nei M. N. savo apklausose nenurodė, jog yra sugyventiniai.
Taip pat atmestinas ir apelianto skundo argumentas, kuriame gynėjas tvirtina, jog daugelis byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad T. S., jos apklausos kaip liudytojos metu, ir M. N. buvo sugyventiniai.
Ir iš ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad tik liudytojas policijos pareigūnas R. Alseika teismo posėdžio metu nurodė, kad jam klausantis M. N. telefoninių pokalbių sužinojo, kad M. N. draugauja su T. S.. Liudytojas R. Alseika neparodė, kad T. S. ir M. N. yra sugyventiniai (t. 2, b.l. 89).
Kadangi įrodymų, jog nuteistoji T. S. ir M. N. , kuris įtariamas vairavęs ir sudaužęs automobilį, melagingų parodymų davimo metu buvo sugyventiniai, nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai T. S. pripažino kalta ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.
Teisingai kvalifikavus padarytą nusikalstamą veiką, nuteistajai T. S. bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai individualizuota, todėl yra pagrįsta ir teisinga.
Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-16 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. 1 p.,
nutaria:
nuteistosios T. S. gynėjo advokato V.Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.