Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Byla Nr. N-261-1304-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-261-1304-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-1304/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimo G. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliota pareigūnas 2009 m. gegužės 29 d. surašė G. E. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 29 d., 22:10 valandą, Kretingos m. Chodkevičiaus g. Nr. 11, vairavo transporto priemonę „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes Lietuvoje nėra šios teisės įgijęs. Šiais savo veiksmais G. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. G. E. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį.

II.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. E. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. X-1337, įsig 2008 m. liepos 1 d., Valst. Žin. 2007-12-07, Nr. 128-5213) 13 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos: motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Teismas nustatė, kad G. E. nuolat nuo 2003 m. birželio 13 d. (nuolatinio gyventojo kortelė TNS A 055-080808) gyvena JAV, yra Kolumbijos koledžo studentas (studento pažymėjimas ID 207987) ir turi JAV 2007 m. gegužės 22 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, numatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo“. Vadovaudamasis G. E. paaiškinimu ir teismui pateiktais dokumentais, teismas padarė išvadą, kad G. E. negali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, nes jis 185-ioms dienoms kiekvienais kalendoriniais metais negrįžta į Lietuvą, o remiantis aukščiau minėtomis konvencijomis G. E. turimas, JAV išduotas, vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvos Respublikoje.

III.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad G. E. Lietuvos Respublikoje išbuvo mažiau nei 185 dienas.

G. E. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. gegužės 29 d. jis nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. E. surašytas dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 128 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija nuo 2008 m. liepos 1 d., Žin., 2007, Nr. 128-5213) 13 straipsnio 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 29 d. 22.10 val. G. E. vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams pateikė JAV Ilinojaus valstijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Ginčas byloje kilo dėl to, ar G. E. pateiktas vairuotojo pažymėjimas galiojo, t. y. ar G. E. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad G. E. Lietuvos Respublikos buvo mažiau nei 185 dienas.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad G. E., nors ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau Lietuvos Respublikoje negyvena. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad G. E. negali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų, paneigiančių G. E. paaiškinimus ir jo pateiktus įrodymus, nėra. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. E. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys