- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 2-37-548/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01247-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- S. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. P. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei S. P., prašydamas pripažinti, kad A. P. 2008-01-10 perleido R. S. turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) išvadą (duomenys neskelbtini) į nuosavybės teisių atkūrimą į 3,16 ha žemės ir prapažinti nuosavybės teisę ieškovui į žemės sklypus: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2007 m. rudenį jis kreipėsi į Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas informacijos apie galimybę iš valstybės nusipirkti žemės sklypą. Žemėtvarkos skyriuje buvo suteikta informacija, kad laisvo valstybinio fondo žemės sklypai bus pardavinėjami tik po to, kai vykdant žemės reformą bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bei pasiūlyta “nusipirkti“ išvadą iš žmogaus, kuriam nuosavybės teisių atkūrimo procese neatlygintinai suteikiamas lygiavertis žemės sklypas už kitoje vietoje esančią ir valstybės išperkamą žemės sklypą. Tokią išvadą turėjo A. P., pagal Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 3,16 ha lygiavertį žemės sklypą. Pokalbio su A. P. metu paaiškėjo, kad pastarasis dėl sveikatos būklės neturi galimybių užsiimti žemės nuosavybės atkūrimu ir nurodė „parduodąs“ išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad LR nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir poįstatyminiai aktai nebenumato teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo procedūrų ir Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. A. atsisakius tvirtinti teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą perleidimo sutartį ar preliminariąją sutartį, (duomenys neskelbtini) notarė surašė ir patvirtino įgaliojimą, kurio pagrindu A. P. vardu jis (ieškovas) įgijo teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese su teise disponuoti žemės sklypais, o A. P. už išvadą – realiai perleidžiamą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą už atlyginimą - prie liudytojų sumokėjo 10 000 Lt kompensaciją. Dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose ir tik atkūrus nuosavybės teisę į konkrečius žemės sklypus, A. P. būtų įgijęs galimybę juos pardavinėti. Tiek jis (ieškovas), tiek A. P. laikėsi susitarimo – teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo perleista atlygintinai. Kauno apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą Kaišiadorių rajono Gudienos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suprojektuotus žemės sklypus, naudojimosi sąlygas bei nustatomus servitutus, projekto papildyme jis (ieškovas) dalyvavo pagal A. P. išduotą išvadą bei suteiktą įgaliojimą. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimas pagal pateiktą išvadą formuojant lygiavertį žemės sklypą, vykdomas tik per kadastrinės vietovės, kurioje pateikta išvada dėl teisės atkurti nuosavybės teisę į žemę, žemės reformos žemėtvarkos projektą, su žemėtvarkos projekto autoriumi VĮ Valstybiniu žemėtvarkos institutu 2010-03-25 buvo sudaryta paslaugų atlikimo sutartis dėl nuosavybės teisės atkūrimo bylos parengimo į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą pagal kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pagal sutartį paslaugų kaina sudarė 6150 Lt, kurią jis sumokėjo savo lėšomis – 2010-03-25 – 5350 Lt, 2010-04-26 – 800 Lt. Jam dalyvaujant, Gudienos kaime, laisvoje valstybinio fondo žemėje, buvo projektuojami žemės sklypai. Vykstant pretendentų susirinkimams, kurių metu buvo pasirenkami sklypai, reikėjo po kelis kartus važiuoti į vietą pažiūrėti vietoje projektuojamus žemės sklypus, grįžti į žemėtvarkos skyrių ir už juos pasirašyti. Transporto išlaidos renkantis, ženklinant žemės sklypus, dokumentų pristatymas į rajono žemėtvarkos skyrių, papildomi darbai dėl klaidų taisymo ruošiant dokumentus sudarė 1300 Lt. 2010 m. spalio mėn. VĮ Registrų centre registravo patvirtintus žemės sklypus ir už registraciją savo lėšomis sumokėjo 964 Lt, už pažymas notarų biurui – 630 Lt. 2010 m. lapkričio 20d. A. P. mirė. A. P. sutuoktinė atsakovė S. P. buvo informuota apie A. P. sprendimą perleisti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nes pinigai už išvadą buvo sumokėti jai žinant. Įpėdiniams atsisakius sandorio, kai už perduodamą išvadą dėl teisės į nuosavybės atkūrimą sumokama kompensacija, o žemės sklypai lieka įgaliotajam asmeniui, už atliktą darbą atsakovų naudai, jam turi būti sumokėtas atlyginimas 8700 Lt. Po A. P. mirties, palikimą priėmus įpėdiniams, vadovaujantis CK 5.52 str., įpėdiniui nevykdant turto savininko įsipareigojimų ir susitarimų, įpėdinis, kuris priėmė palikimą ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą, už palikimo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai sus savo turtu. Jis (ieškovas) savo susitarimą įvykdė pilnai – už perleidžiamą išvadą – teisę atkurti nuosavybės teise jis su A. P. atsiskaitė ir savo tiesioginiu darbu, investuodamas savo lėšas sutvarkė dokumentus, parinko sklypus, juos įformino ir VĮ Registrų centre įteisino. A. P. iki mirties susitarimo laikėsi ir sutartį vykdė. Jam mirus, įpėdiniai susitarimo nebevykdo – neperleidžia nei turto, nei pagal įgaliojimą atsiskaito už investuotus pinigus ir laiką.
Ieškovas R. S. bei jo atstovė adv. Virginija Žukienė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. su patikslintu ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, teisiškai neteisingas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog kadangi Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas ir poįstatyminiai aktai nenumatė teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo, todėl (duomenys neskelbtini) A. P. išdavė įgaliojimą ieškovui atstovauti jį nuosavybės teisių atkūrimo procese su teise disponuoti žemės sklypais. Nors ieškovas nurodo, kad į Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrių jis kreipėsi dėl galimybės nusipirkti žemės sklypą iš valstybės, t.y. įgyti žemės nuosavybės teisėmis, tačiau iš ieškovui išduoto įgaliojimo, kitų ieškovo veiksmų bei A. P. paaiškinimų savo artimiesiems iki jo mirties, matyti, kad ieškovo tikslas buvo ne įgyti nuosavybės teises į žemę, o padedant A. P. atkurti nuosavybės teises į žemę, padedant atlikti kitus su tuo susijusius teisinius veiksmus bei padedant parduoti A. P. nuosavybės teise priklausančią žemę, gauti pelną. Jai yra žinoma, kad miręs sutuoktinis A. P., atkūrus nuosavybės teisę į žemes, norėjo jas parduoti, kadangi pats neketino jomis naudotis, tačiau dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, teisinio neišprusimo savarankiškai savo teisių įgyvendinti negalėjo. Tai jam tapo įmanoma padaryti po to, kai į jį kreipėsi ieškovas ir pasiūlė savo paslaugas. (duomenys neskelbtini) įgaliojimo turinys atitinka jos sutuoktinio valią, t.y. jo paaiškinimus, kad ieškovas sutvarkys nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir žemes parduos, todėl akivaizdu, kad ieškovą ir jos sutuoktinį A. P. siejo ne pirkimo-pardavimo ar kitokie nuosavybės teisių perdavimo santykiai, o atstovavimo teisiniai santykiai. Atstovavimo išoriniams santykiams, t.y. santykiams tarp atstovo (ieškovo) ir trečiųjų asmenų buvo išduotas 2008-01-10 įgaliojimas, o vidiniai santykiai tarp atstovo (ieškovo) ir atstovaujamojo A. P. pasireiškė pavedimo sutartimi, kuri buvo sudaryta žodžiu. Kad ieškovo tikslas buvo ne nuosavybės teisių į žemę įgijimas, patvirtina ir tai, kad įgaliojimu A. P. ieškovui suteikė teises veikti jo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas laisva valia sutikęs vykdyti įgaliojimą ir atstovauti A. P., tuo pačiu atsisakė galimybės įsigyti nuosavybės teisėmis žemes iš A. P..
Teismo posėdžio metu atsakovė S. P. bei jos atstovas adv. padėjėjas Jonas Leonavičius palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad A. P. (duomenys neskelbtini) perleido R. S. turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą į 3,16 ha žemės pagal Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti nuosavybės teisę R. S. į žemės sklypus. Savo reikalavimo pagrindu ieškovas nurodo tarp A. P. ir jo (ieškovo) sudarytą įgaliojimą su teise disponuoti turtu, t.y. nurodo, jog A. P. ir R. S. įgaliojimu faktiškai sudarė pirkimo-pardavimo sandorį.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.9), A. P. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, patvirtintu notarės R. A., įgaliojo ieškovą R. S. atstovauti jį žemėtvarkos skyriuje, apskrities viršininko administracijoje, tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių į likusį žemės sklypą atstatymo, grąžinant lygiavertį žemės sklypą ar sklypus, perkeliant juos į kitą vietovę ar pasirenkant kitą kompensavimo būdą (pagal Kauno apskrities viršininko administracijos išvadą (duomenys neskelbtini)), <...> tvarkyti, valdyti, disponuoti, parduoti jam grąžintiną žemės sklypą ar sklypus pagal <...> išvadą, už kainą ir sąlygas jo nuožiūra, tuo tikslu gauti reikalingus dokumentus ir pažymėjimus <...> pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo priėmimo aktą Notaro biure, gauti pinigus iš pirkėjo už parduotą turtą, perduoti turtą <...>, t.y. A. P. įgaliojo ieškovą jo vardu atstovauti valstybinėse institucijose atkuriant nuosavybės teises į žemę, sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ginti jo (A. P.) interesus, t.y. tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą taikytinos ne CK VI-oje knygoje išdėstytos teisės normos, reglamentuojančios bendruosius sutarčių sudarymo ir vykdymo principus (kaip nurodo ieškovas), bet XXXVI skyriuje esančios teisės normos, reglamentuojančios pavedimo teisinius santykius, 2-os knygos III dalyje išdėstytos atstovavimo santykius nustatančios teisės normos, bei 1-oje knygoje išdėstytos normos reglamentuojančios civilinių teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-298/2008). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132 - 2.151 straipsniai).
CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal CK 2.133 straipsnio nuostatas atstovo veikimas atstovaujamojo vardu neatsiejamas nuo veikimo tiktai išimtinai atstovaujamojo interesais. Atstovaujamojo ir atstovo santykiams būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas, pagarba atstovaujamojo interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo) teisiniais santykiais. Atstovas privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai tiems interesams, vengti galimo savo asmeninių ir atstovaujamojo interesų konflikto (CK 6.760 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų. Įgaliojimu išreiškiama atstovui suteikiamų teisių apimtis ir turinys. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, jog ieškovas ir A. P. sudarė pavedimo sutartį (CK 6.756 str. 1, 2 d.). Šios sutarties tikslas – 2008 m. sausio 10 d. įgaliojimo pagrindu R. S. atstovauti A. P. teisiniuose santykiuose su žemėtvarkos skyriumi ir kitomis institucijomis, atkuriant nuosavybės teises į žemę, sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus iš pirkėjo, ginti įgaliotinio interesus, t.y. būtent šioje sutartyje buvo nustatyta A. P. atstovui R. S. suteikiamų teisių apimtis. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, prieštaraujantis minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms įgaliotinio (ieškovo) pareigas (CK 6.760 str. 4 d., 5 d.), jog šia sutartimi jis įgijo nuosavybės teisę į grąžintinus A. P. žemės sklypus pagal Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, įgaliojime aiškiai nurodyta, jog įgaliotinis R. S. įgaliotas sudaryti pirkimo –pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis (b.l.9). Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad atkūrus A. P. nuosavybės teisę į dalį žemės sklypų pagal Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), šie žemės sklypai R. S. vykdant įgaliojimą buvo parduoti (b.l.138-140). Tai paneigia ieškovo teiginius, jog A. P. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu perleido jam turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, kaip teisingai pažymi atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė, išvadą jog ieškovo tikslas buvo ne nuosavybės teisių į žemę įgijimas, patvirtina ir tai, jog ieškovas savo valia sutikęs vykdyti įgaliojimą ir atstovauti A. P., tuo pačiu atsisakė įsigyti nuosavybės teisėmis žemes iš A. P., nes pagal CK 2.134 str. 1d., atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su savimi pačiu, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. 2010 m. lapkričio 20d. A. P. mirus (b.l.10), pavedimo sutartis pasibaigė (CK 6.763 str. 1d. 4p.). Pagal 2.151 str., atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, tačiau remiantis šiuo pagrindu, ieškovas prašymų dėl patirtų išlaidų įpėdinei S. P., priėmusiai A. P. palikimą, nepateikė. Įvertinus įrodymų visumą, patikslintas ieškinys laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmestinas.
Nagrinėjant bylą susidarė 27,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (b.l.2). Patikslintą ieškinį atmetus, ši suma valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 27,85 Lt (dvidešimt septynis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.