- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-65-640/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovui valstybei dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. Š. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui valstybei dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo atstovu nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Gedimino pr. 11, Vilnius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-29 nutartimi (b.l. 15) atsisakė priimti ieškovo G. Š. ieškinį. Nurodė, kad CPK 29 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Nagrinėjamu atveju tokia institucija laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, esantis adresu Birželio 23-iosios g. 10, Vilnius. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buveinės vieta priskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai.
Šalies argumentai
Ieškovas G. Š. atskiruoju skundu (b.l. 20-21) prašo atšaukti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį, pripažinti valstybės atstovu jo ieškinyje Lietuvos Respublikos Vyriausybę, o ieškinį teismingu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, taip pat prašo perduoti ieškinį tam teismui, kuriam jis teismingas. Nurodo, kad jo patirta žala kilo ne iš tyrėjos netinkamo pareigų vykdymo, o iš BPK nekonstitucingumo ir neatitikimo Europos žmogaus teisių konvencijai, todėl valstybės atstovu nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas teismas, priimdamas ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi, ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 str. ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui.
2011-12-06 Lietuvos Respublikos Seimui priėmus nutarimą Nr. XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, minėto nutarimo 1 str. 3 p. numatė, kad Vilniaus miesto apylinkės 1, 2, 3 ir 4 teismai sujungiami į vieną Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat nutarimo 3 str. nustatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių miestų apylinkių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems apylinkių teismams pereina nuo 2013 m. sausio 1 d. Todėl nuo 2013-01-02 sujungus Vilniaus miesto 1, 2, 3 ir 4 teismus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, išnyksta teismingumo klausimas tarp šių teismų, o šio atskirojo skundo nagrinėjimas nebetenka aktualumo, nes ši byla po teismų sujungimo tampa teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įvertinus aukščiau išdėstytą yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo G. Š. ieškinio atsakovui valstybei dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti iš naujo.