Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-72-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-27
Bylos Nr.
1A-288-72-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
Nuteistasis
R. T.
Advokatai
Vytautas Krikščiūnas
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-288-72/2009Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija(S)2.4.6.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. gegužės 27 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Vytautui Krikščiūnui, nuteistajai R. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažinta kalta pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., 75 str. 2 d. 7 p., jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos sumokėjimo terminą iki 2010-01-01, bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš R. T. priteista 1547,20 A. A..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., 2008 metų rugsėjo 15 d. apie 05 val. 50 min. Panevėžyje, Smėlynės g. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 28, 37 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jai iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją K. P., tuo padarydama K. P. stiprų kūno sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje alkūnėje ir čiurnose, muštinėmis žaizdomis dešiniame smilkinyje, dešiniame momenyje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvomis kaklo ir krūtinės dešinės pusės minkštuose audiniuose, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-to šonkaulių lūžiais, krūtinkaulio lūžiu, stuburo I-mo krūtinės slankstelio pilnu išnirimu su nugaros smegenų suspaudimu šioje srityje, kraujosruvomis kaktos ir viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių dangalais, kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties medžiagos sutraiškymu, skeveldriniais abiejų momenkaulių lūžiais, tai komplikavosi trauminiu šoku, dėl ko nuo patirtų sužalojimų K. P. įvykio vietoje mirė.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorė Rima Matulionienė skundžia 2009 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, pripažinti R. T. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu aiškiai per švelnią ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir BK 67 str., 71 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Iš R. T. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30 000 Lt. Nurodė, kad teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų ir paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę. Parinktas paskirtos bausmės dydis aiškiai neatitinka nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio. R. T. nuteista už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Ši veika pripažinta pavojinga, todėl teismas, nepakankamai atsižvelgęs į dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytos veikos pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, skyrė jai bausmę, artimą sankcijoje numatytam minimumui. Tačiau įstatymuose įtvirtintas teisingumo principo įgyvendinimas reikalauja visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių apsaugos bei adekvačios bausmės paskyrimo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, R. T. bausmė turėjo būti paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas pagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. T. turėjo būti skirtina didesnė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo, jos vykdymas turėtų būti atidėtas 2 metams. Teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios A. A. pareikštą 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 5 000 Lt. Teismo motyvai dėl mažintinos neturtinės žalos dydžio nepagrįsti ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad dėl autoįvykio metu žuvusio asmens, nukentėjusiesiems vidutiniškai priteisiama nuo 30 000 Lt iki 100 000 Lt neturtinės žalos. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą, nepakankamai atsižvelgė į kilusias sunkias nusikalstamos veikos pasekmes. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į nuteistosios kaltę, turtinę padėtį, tačiau siekė, kad dėl žalos atlyginimo nuteistajai R. T. neatsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal formuojamą praktiką, žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Priimdamas nuosprendį, teismas neišanalizavo ir neaptarė nukentėjusiosios tarpusavio santykių su motina iki jos žūties, tarp jų buvusio emocinio ryšio. Teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą R. T. prašo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareikštą apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-768/2009 atmesti. Nurodė, kad prokurorės skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, t.y. į tai, kad nukentėjusioji A. A. prižiūri bei rūpinasi patėviu V. P. ir dėl to patiria nepatogumus. Tačiau teismas įvertino tai, jog A. A. už V. P. priežiūrą gauna 182 Lt, juo rūpinasi ne viena, o kartu su jo dukra R. P., joms padeda ir A. A. vyro mama. Be to, A. A. dėl V. P. priežiūros gali dirbti. Taigi, A. A. dėl V. P. priežiūros nepatiria labai didelių sunkumų ir nepatogumų, ką tinkamai įvertino teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į jos kaltę, turtinę padėtį ir pagrįstai įvertino tai, kad jos sveikatos būklė neleidžia jai dirbti visą darbo savaitę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. neapsisprendė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio vis didindama jos sumą. Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu įvertinti, kaip pats nukentėjęs priima ir išgyvena skausmą, nepatogumus, kaip juos vertina ir kokią žalą jie jam padaro. Vertinti ir analizuoti kito asmens vidinę būseną, jo vidinius išgyvenimus, kaip nors hipotetiškai lyginti juos su galimais kitų asmenų išgyvenimais tokioje pat situacijoje, būtų neetiškas ir nekorektiškas bandymas. A. A. teisme aiškindama priežastis, dėl ko negalėjo apsispręsti dėl neturtinės žalos sumos, nurodė, kad laukusi kol jai pačiai bus pasiūlyta 5000 Lt suma ir gavusi tokią sumą, būtų jai atleidusi. Todėl jau ikiteisminio tyrimo metu sumokėjusi 5000 Lt sumą nukentėjusiajai, būtų visiškai atlyginusi padarytą žalą. Teismas įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai nusprendė, kad priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai būtų pakankamas. Be to, A. A. jai priteistos neturtinės žalos neskundė, todėl darytina išvada, kad toks neturtinės žalos atlyginimas ją tenkino.

Nuteistoji R. T., gynėjas advokatas V. Krikščiūnas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios R. T. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 5 d., paskyrė jai bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija teismo R. T. paskirtą savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę ir prašo ją griežtinti, didinant laisvės atėmimo bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimo terminus. Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Apeliantė nuteista pagal BK 281 str. 5 d., kurios sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas iki aštuonerių metų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. bausmę vadovavosi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančiomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Skirdamas R. T. bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui, žmogaus sveikatai ir gyvybei, į kaltės formą ir rūšį – padaryta viena neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į nuteistosios asmenybę – neteista, priklausomybės ligų ir PSC įskaitoje neregistruota, informacijos apie KET pažeidimus duomenų bazėje nerasta, charakterizuojama teigiamai. Yra nustatyta viena R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išvardytų aplinkybių visumą, R. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė artimą sankcijoje numatytam minimumui bausmę. Taigi, bausmė, kaip to reikalauja BK 54 str. 1 d., nuteistajai paskirta inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas paskyręs R. T. bausmę ir įvertinęs tai, kad R. T. anksčiau nebuvo teista, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, be to, augina sūnų D. T., kuris studijuoja Vilniaus pedagoginio universiteto užsienio kalbų fakulteto pirmame kurse, dieniniame skyriuje ir moka už jo studijas, dirbanti ir yra individualios įmonės savininkė, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatant vienerių metų atidėjimo terminą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu teismo sprendimu. Be to, R. T. apeliaciniam teismui pateikė 2009-04-15 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį nuosprendžiu nukentėjusiajai A. A. priteistos 1547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas žalos atlyginimą pripažįsta R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į teisingumo principą, reikalaujantį laikytis visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių apsaugos bei adekvačios bausmės paskyrimo padarytai nusikalstamai veikai, taip pat bausmės paskirtį konstatuotina, jog nuteistajai R. T. bausmė paskirta nepažeidžiant BK teisės normų, ji atitinka padarytai nusikalstamai veikai, todėl jos švelninti bei pagal prokuroro prašymą griežtinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija teismo R. T. nustatytą neproporcingai menką atlyginimo dydį ir prašo neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30 000 Lt. Šis prokuroro prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje buvo pripažinti žuvusiosios K. P. dukra – A. A. ir vyras – V. A. P.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BTA draudimas dėl 2008-09-15 eismo įvykio metu žuvusios K. P. A. A. išmokėjo 6641,37 Lt dydžio draudimo išmoką turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos išmoką sudarė – 3188,57 Lt, neturtinės – 3452,80 Lt. Tuo tarpu nukentėjusioji A. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį R. T. dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas motyvuotai bei argumentuotai, atsižvelgęs į visus CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus pasisakė dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo A. A. ir jos pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, nustatydamas R. T. atlyginti A. A. 5000 Lt neturtinę žalą. Kadangi BTA draudimas A. A. jau buvo atlyginęs 3452,80 Lt neturtinės žalos, teismas iš R. T. priteisė A. A. atlyginti 1547,20 Lt neturtinę žalą, kurią ji jau yra atlyginusi. Su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu teisėjų kolegija sutinka. A. A. teismo nuosprendžio neskundė, todėl darytina išvada, kad jai teismo priteista neturtinės žalos suma tenkino. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. A. nebuvo apsisprendusi kokią žalą patyrė dėl motinos netekties. Jos nurodyta žala svyravo nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt. Tačiau A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ją būtų tenkinusi ir 5000 Lt suma, kurią siūlė nuteistoji R. T., tačiau pinigų nedavė. R. T. būtų atleidusi, jei ji iki bylos nagrinėjimo teisme metu būtų davusi 5000 Lt kaip neturtinės žalos atlyginimą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės Rimos Matulionienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys