- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4083-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00329-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K.
- Advokatai
- Eglė Neverbickienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kai palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys K. K., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos A. K., mirusios 2014(duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai valdyti motinos turto dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame sutiko su prašomu nustatyti juridiniu faktu, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame neprieštaravo prašomam nustatyti juridiniam faktui, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Eglė Neverbickienė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškimo reikalavimus palaiko, prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad pareiškėjo motina A. K., mirė 2014-(duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjo tėvai A. K. ir K. K. gyveno tėvo vardu registruotoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalyje, kitoje dalyje gyveno tėvo brolio šeima. Pareiškėjo tėvas K. K. po sutuoktinės mirties liko gyventi santuokiniame name, juo tiek iki motinos mirties tiek ir po jos mirties, pastoviai rūpinosi tėvu, jį prižiūrėjo, o šiuo metu jis gyvena pareiškėjo šeimoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai santuokos metu įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato bei ¼ dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir jie abu yra turto savininkai, nors turtas įregistruotas tėvo vardu, ir buvo valdytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po pareiškėjo motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta - dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjo tėvas – suinteresuotas asmuo K. K. su pareiškimu sutinka, ginčo dėl to nėra. Pareiškėjas pasidomėjo dėl palikimo priėmimo notaro biure, ir tada paaiškėjo, kad po mamos mirties palikimas nėra priimtas, praleistas terminas palikimui priimti. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. T. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją ir jo tėvus, yra jų kaimynas, gyvena šalia 37 metus, todėl gerai pažįsta visą šeimą, žino, kad mirė pareiškėjo motina. Po jos mirties V. nuolat rūpinosi tėvu, prižiūri namus, remontuoja juos – keitė pastatų stogus, remontavo namo vidų, tvarko aplinką ir daržą. Pareiškėjo tėvas yra labai senyvo amžiaus, todėl juo ir nekilnojamu turtu rūpinasi ir tvarko sūnus V.. Kitoje namo dalyje gyvena K. K. mirusio brolio J. sutuoktinė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Išnagrinėjus bylą iš pareiškėjo atstovės ir liudytojo paaiškinimų teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra A. K. ir K. K. sūnus (2017-11-14 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Be to, iš 2017-10-31 Notaro išduoto liudijimo apie palikimo nepriėmimą matyti, kad A. K. mirė 2014-(duomenys neskelbtini), paskutinė jos gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymos Nr. 3A-2454 duomenimis A. K. ir K. K. santuoka įregistruota 1958-(duomenys neskelbtini). Gyventojų registro 2017-11-14 pažymos duomenimis A. K. mirė santuokoje, jos sutuoktinis – K. K.. Iš byloje esančio VĮ Registro centro išrašo matyti, kad K. K. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato bei ¼ dalis kitų statinių, tai yra, kad po pareiškėjo motinos mirties liko ir jo mirusiajai motinai A. K. tenkanti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Be to, patikrinus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis nustatyta, kad A. K. įregistruota kaip naudotoja 3,1111 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, iš to matyti, kad aukščiau išvardintas turtas (jo dalis) priklauso ir pareiškėjo mirusiai motinai. Švenčionių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė Vaclava Pelakauskaitė 2017-10-31 liudijimu paliudijo, kad po A. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, jos palikimo niekas nepriėmė. Taigi, paveldėjimo byla po A. K. mirties nepradėta.
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą matyti, kad nei pats pareiškėjas nei pareiškėjo tėvas K. K. po savo sutuoktinės A. K. mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau pareiškėjas tiek iki motinos mirties tiek ir po jos mirties aktyviais veiksmais rūpinosi motinai ir tėvui priklausančia namo ir priklausinių dalimi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, ir tokiu būdu priėmė visą motinos palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo. Be to, pastoviai rūpinosi tėvų name gyvenančiu tėvu, kuris dėl silpnos sveikatos negalėjo pasirūpinti pats turtu, nes pačiam buvo reikalinga pagalba ir priežiūra. Niekas kitas palikimo po A. K. mirties nepriėmė. Ginčo dėl paveldimo turto nėra.
Teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus ir jais byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, teismo posėdyje išsakytais paaiškinimais, daro išvadą, kad pareiškėjas V. K. savo motinos A. K., mirusios 2014-(duomenys neskelbtini), likusį palikimą trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu, t. y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas negali gauti (CPK 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, LR CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-(duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.