- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-137-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. J., A.
- Ieškovas
- G. M.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant atsakovui A. J., jo atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-08-54/2006 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas A. J., gim. 1945 m. liepos 27 d., yra dukters V. M., (duomenys neskelbtini)., ir sūnaus A. M., (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas; 2) priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki jų pilnametystės bei 18000 Lt už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. rugsėjo mėn.; 3) nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiai turto daliai (duomenys neskelbtini), užtikrinti 18000 Lt įsiskolinimo ir priteisto išlaikymo įvykdymui. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 1999 metais, artimai bendravo apie dvejus metus. Atsakovas 2001 m. gimusios dukters Viktorijos ir 2002 m. gimusio sūnaus Andriaus tėvystės nepripažino, ieškovę paliko, vaikais nesirūpino ir išlaikymo jiems neteikė. Ieškovė vaikus išlaiko viena, yra bedarbė, jokių pajamų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: nustatyti, kad atsakovas A. J. yra V. M., (duomenys neskelbtini), ir A. M., (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų mama G. M.; priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005 m. rugsėjo 13 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo 14400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2002 m. rugsėjo 13 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d.; išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis atstovas G. M.. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 150 Lt žyminio mokesčio, 1040 Lt už DNR ekspertizės atlikimą ir 1120 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš atsakovo 23,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 207,60 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas tenkino ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo, remdamasis 2006 m. vasario 9 d. ekspertizės akto Nr.ES 35/06(01) išvada, jog atsakovas A. J. yra V. M. ir A. M. tėvas. Vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove, nes jie su motina gyvena nuo gimimo, ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Atsakovo pajamos yra apie 800-900 Lt per mėnesį, jis turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Vaikų būtiniems poreikiams pakaktų išlaikymo sumos, jei kiekviena šalis skirtų po 200 Lt. Dėl 14400 Lt išlaikymo už praėjusį laikotarpį teismas nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas materialinės pagalbos nepilnamečiams vaikams neteikė nuo pat jų gimimo, šį faktą paneigiančių įrodymų nepateikė, šios aplinkybės neginčijo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus po 7200 Lt kiekvienam vaikui. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo, nurodydamas, jog nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas neišgalės teikti ar neteiks išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti: reikalavimą dėl 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, o išlaikymo dydžio sumą nepilnamečiams vaikams V. M. ir A. M. sumažinti iki 125 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. Ieškovė yra siuvėja ir kas mėnesį uždirba apie 800 Lt, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė yra bedarbė ir negauna jokių pajamų, yra neteisinga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Iš atsakovo priteista suma vaikų išlaikymui po 200 Lt kiekvienam prieštarauja proporcingumo principui ir atsakovo turtinei padėčiai. Teismas neatsižvelgė į į atsakovo amžių (jam dabar yra 62 metai). Atsakovas santaupų neturi, jo pajamos yra 800-900 Lt. Atskaičius išlaikymui priteistus 400 Lt, atsakovui lieka pragyvenimui 400-500 Lt, ši suma nesiekia MMA (600 Lt), ir yra nepakankama vienam asmeniui pragyventi. Teismo sprendimo dalis dėl 14400 Lt išlaikymo priteisimo už praėjusį laikotarpį yra neteisinga, nes ieškovė gyveno kartu su savo sutuoktiniu, santykiai tarp ieškovės ir atsakovo vaikams gimus buvo nutrūkę, atsakovui nebuvo žinoma apie vaikų gimimą ir kad jis yra vaikų tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas A. J. skundžia Kauno miesto teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė nepilnamečių vaikų V. M. ir A. M. išlaikymui iš atsakovo po 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo už trejus metus įsiskolinimą – 14400 Lt. Apeliantas teigia, kad teismo priteistos periodinės išmokos yra per didelės, o įsiskolinimas visiškai neturėjo būti priteistas. Kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje yra nurodyta, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 600 Lt. Vien tik mokestis už lopšelį – darželį yra 112,70 Lt už vieną vaiką (b.l.8). Ieškovė nuolatinio darbo neturi (b.l.59), ji apylinkės teisme pripažino, jog dirba atsitiktinius darbus ir uždirba iki 800 Lt (b.l.86). Abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikai yra 5 ir 4 metų amžiaus, todėl ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos. Net jeigu ieškovė ir turėtų galimybę kiekvienam vaikui skirti po 200 Lt kas mėnesį, abiejų tėvų skiriama vienam vaikui suma sudarytų tik 2/3 dalis minimalios mėnesinės algos (400 Lt). Ieškovas dirba UAB „Kauno pramontažas“ vairuotoju, jo mėnesio darbo užmokestis išskaičius mokesčius sudaro 800-900 Lt (b.l.79). Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis priteista 200 Lt suma kiekvienam vaikui kas mėnesį yra per didelė. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam yra 62 metai. Šis argumentas nesudaro pagrindo sumažinti priteistas sumas. Jei ateityje dėl amžiaus atsakovas neturės galimybės dirbti, ir jo turtinė padėtis iš esmės pasikeis, jis turės teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (CK 6.201 str. 1 d.). Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo, teigdamas, kad ieškovė nepranešė jam apie vaikų gimimą ir jokių pretenzijų jam nepareiškė. Šis apelianto motyvas yra teisiškai nepagrįstas. Apeliantas ginčijo tėvystę, tačiau tėvystės faktas šioje byloje buvo įrodytas 2006 m. vasario 9 d. ekspertizės išvada (b.l.35). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2004, yra konstatavusi, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo vaikų gimimo dienos net ir tuo atveju, kai vaiko kilmė iš tėvo nustatoma vėliau. Šie išaiškinimai yra privalomi teismams, nes minėta nutartis yra paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ (CPK 4 str.). Todėl ta aplinkybė, jog atsakovas ginčijo tėvystę arba nežinojo, jog yra vaikų tėvas, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo įsiskolinimo sumokėjimo. Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, atitinka CK 3.200 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.