Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-12 · Administracinė byla Nr. eI2-15808-595/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
eI2-15808-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01821-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
N. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Hoptransa“
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-15808-595/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01821-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui N. A. (N. A.), pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Hoptransa“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 24S202383, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde atskleidžia, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760314838, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 6 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis. Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė „Hoptransa“ (toliau – ir Bendrovė), naudodamasi elektroninėmis migracijos paslaugomis (MIGRIS), 2024 m. birželio 7 d. pranešimu Nr. 2406-PRNŠ-1362 (toliau – ir Pranešimas) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atskleidžia, kad pareiškėjas iš savo gimtinės – Tadžikistano – atvyko į Lietuvos Respubliką siekdamas įsidarbinti Bendrovėje. Šiuo tikslu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-7710 (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė ketinantis Bendrovėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas patvirtinti savo kompetencijas kreipėsi į viešąją įstaigą „Vairuotojų kvalifikacinio rengimo centras“, kurioje pareiškėjas nuotoliniu būdu išklausė 95 kodo – 260104108, teorinio mokymo kursą. 2024 m. gegužės 20 d. pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis uždarosios akcinės bendrovės „Transwork“ vairuotojų praktinio regimo instruktoriui sumokėjo 950 Eur už vairuotojų rengimo mokymus. Teigia, kad viešoji įstaiga „Vairuotojų kvalifikacinio rengimo centras“ 2024 m. gegužės 22 d. pareiškėjui išdavė pažymėjimą dėl įgytų kompetencijų – pratęsta vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais.

Teigia, kad pareiškėjui, prieš įdarbinimą Bendrovėje buvo privaloma jos aikštelėje atlikti praktinį važiavimą. Pareiškėjas neišlaikė vairavimo egzamino ir apie šią aplinkybę iš karto informavo Bendrovę. Bendrovė nesiekė jokio kompromiso dėl galimo vairuotojo egzamino perlaikymo bei nurodė, kad pareiškėjas ieškotų kitos darbo vietos. Be to, Bendrovė tariamai teigė, kad naujo darbo paieškoms pareiškėjas turi apie 1-2 mėnesius ir jokių problemų dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje nekils. Tvirtina, kad negali nurodyti tikslios vairavimo egzamino datos, tačiau vairavimo egzaminas buvo laikomas Bendrovės buveinės aikštelėje laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės paneigia trečiojo asmens Pranešime nurodytą pareiškėjo atsisakymą darbintis.

Atskleidžia, kad neišlaikius vairavimo egzamino Bendrovėje, pareiškėjas nedelsdamas pradėjo ieškoti naujos darbo vietos. Pareiškėjas sudarė susitarimą su uždarąja akcine bendrove Megos grupė „Statyba“ (toliau – ir Bendrovė 2) bei pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2405-LLG-9434, kuriame nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje 2 plytų mūrininko pareigose. Bendrovė 2 2024 m. gegužės 29 d. Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20240529-102989.

Akcentuoja, kad Bendrovė Pranešimą Migracijos departamentui pateikė tik 2024 m. birželio 7 d. Teigia, kad Bendrovės (ne)veikimas susijęs su tuo, kad būtent 2024 m. birželio 7 d. pareiškėjas kreipėsi dėl EU 95 kodo pažymėjimo išdavimo, kurį pareiškėjas gavo savo lėšomis. Pažymėjimas buvo išduotas tik pareiškėjui primygtinai prašant bei sumokėjus papildomą 30 Eur sumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad Bendrovė netinkamai vykdė savo pareigą pranešti apie pasikeitusią užsieniečio padėtį per 7 dienas bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo tarpu Migracijos departamentas, formaliai paklausė, kodėl pareiškėjas neįsidarbino Bendrovėje, visiškai nesiaiškino, kada pareiškėjas faktiškai atvykęs į Lietuvos Respubliką, neatsižvelgė į tai, kada leidimas buvo atsiimtas, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Migracijos departamentas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas paklausimo pateikimo metu jau buvo pateikęs naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi iš esmės pasikeitė situacija (darbdavys). Pareiškėjas nurodo, kad nors leidimas laikinas gyventi Nr. 760314838, išduotas 2023 m. gruodžio 1 d., o jam įteiktas 2024 m. sausio 3 d., tačiau pareiškėjas į Lietuvos Respublika atvyko tik 2024 m. gegužės 17 d.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams, o Sprendimu paskirta priemonė – leidimo laikinai gyventi panaikinimas – neproporcinga. Pareiškėjas nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką deda dideles pastangas, investuoja asmenines lėšas tam, kad galėtų būti laikomas tinkamu ir pilnaverčiu darbuotoju bei gyventoju Lietuvoje. Be kita ko, pareiškėjas nėra praleidęs Įstatyme įtvirtintų terminų bei įpareigojimų, pasikeitus aplinkybėms dėl įdarbinimo, vos per keletą dienų susirasdavo naują darbą, dėjo visas pastangas, laikėsi įstatymų bei kitų teisės aktų, siekdamas įsitvirtinti Lietuvoje ir Lietuvos darbo rinkoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. rugpjūčio 23 d. (teismas atkreipia dėmesį, atsakovas atsiliepime kaip Prašymo datą nurodo 2023 m. rugpjūčio 31 d., nors tikroji Prašymo data 2023 m. rugpjūčio 23 d., ir tai laikytina rašymo apsirikimu) Migracijos departamentui pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760314838, galiojantį nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2025 m. gruodžio 6 d., kuris asmeniui įteiktas 2024 m. sausio 3 d.

Teigia, kad Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su asmeniu nesudarė (2024 m. birželio 7 d. gautas Bendrovės Pranešimas, kad asmuo neįdarbintas, buvo atvykęs, bet kandidatas atsisakė darbintis). Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas asmuo šiuo metu nedirba.

Nurodo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti Bendrovėje 2. 2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S206443 nutraukti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

Atsakovas pažymi, kad ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove, asmuo Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų.

Atsakovas akcentuoja, kad Pareiškėjas skunde neneigia, jog Bendrovė su juo nesudarė sutarties, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Pabrėžia, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nesudarydamas darbo sutarties su Bendrove neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, jo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 24S202383, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760314838, galiojantis iki 2025 m. gruodžio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Tadžikistano pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „Hoptransa“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – Migracijos departamentui 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1386 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant Bendrovėje.

Prašymui pagrįsti Bendrovė Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230818-154581 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas), kuriuo Bendrovė nurodė, jog pareiškėjas dirbs Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir patvirtino, jog jam bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 1386 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760314838, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 6 d.

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Sprendimo priėmimo metu nedirbo. Atitinkama informacija atsispindi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje. 2024 m. birželio 7 d. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė Pranešimą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis Nr. 2406-PRNŠ-1362, kuriame nurodė, jog pareiškėjas neįdarbintas, nes pareiškėjas, atvykęs į Bendrovę, atsisakė darbintis.

2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 24S202383 Migracijos departamento sprendimas Nr. 760314838 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės), 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (nustačius, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog darbo sutartis su pareiškėjui nesudaryta). Sprendime analizuojami ginčo situacijai aktualios Įstatymo teisės normos, tiriama pareiškėjo situacija po 2023 m. gruodžio 6 d. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760314838 išdavimo, Sodros duomenimis nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas nebuvo įsidarbinęs. Minėtas aplinkybes Sprendimu Migracijos departamentas laikė įrodančiomis, jog pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl konstatavo, kad egzistuoja imperatyvūs pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai, numatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei kiti teisės aktai.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. To paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog nustatyta leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo sąlyga – nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje darbą, kai jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Migracijos departamentui teikiamą Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįsti tikrovę atitinkančiais duomenimis bei atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas 2023 gruodžio 6 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760314838. Be kita ko, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. gruodžio 6 d. Išimtys Įstatymui, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra numatytos.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Ketinančiam Lietuvos Respublikoje dirbti užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas (Įstatymo 40 straipsnio 3 dalis) ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ginčui aktualios Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies formuluotės, darbo tikslu suteikiamo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paskirtis yra tikslinė – užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tol, kol jis ketina dirbti ir dirba. Taigi tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Migracijos departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad galėtų dirbti pas Prašyme nurodytą darbdavę Bendrovę ir ar joje leidimo laikinai gyventi galiojimo metu dirbo. Vertinimo dalyką sudaro, pirmiausia, atitikimas formaliesiems reikalavimams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti šių ketinimų realumą ir autentiškumą.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Byloje nėra ginčo, kad Tarpininkavimo raštu Bendrovė įsipareigojo įdarbinti pareiškėją ir mokėti 1386 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį ir šiomis sąlygomis Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (darbo tikslu), tačiau darbo sutartis tarp Bendrovės ir pareiškėjo nebuvo sudaryta. Sodros informacinės sistemos duomenimis matyti, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, t. y., nuo 2023 m. gruodžio 6 d., niekur nedirbo. Taigi iš esmės byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Migracijos departamentui išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikslu dirbti Bendrovėje, pareiškėjas šiuo leidimu naudojosi ne jame nurodytu tikslu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nesant jokios informacijos, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 6 d., t. y. po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760314838 išdavimo, būtų dirbęs Bendrovėje. Darbo sutartis su pareiškėju sudaryta nebuvo, todėl egzistavo imperatyvus Įstatyme nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo nuostatos numato užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareigą pranešti Migracijos departamentui, tik pasikeitus aplinkybėms, lemiančias šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis), o pageidaujant pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu – pateikti prašymą Migracijos departamentui leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatęs aukščiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes Įstatyme nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.), pareiškėjui nepaneigus, o atsakovui įrodžius, jog ginčo atveju Sprendimo priėmimo metu egzistavo privalomojo pobūdžio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punkto pagrindai pareiškėjo atžvilgiu išduotam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog Migracijos departamentas Sprendimu neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija, pažymi, jog, kaip minėta, pareiškėjas turėjo veikti teisėtu Įstatyme numatytu būdu – apie pasikeitusią situaciją informuoti Migracijos departamentą ir savo buvimą Lietuvoje, kaip užsienietis, įteisinti pagal Įstatymo reikalavimus, tačiau to nepadarė. Taigi ginčo situaciją sąlygojo būtent pareiškėjo subjektyvūs veiksmai – pats pareiškėjas buvo pasyvus – nepradėjo dirbti Bendrovėje, kaip tai numatyta pareiškėjui išduotame leidime laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, realus įsidarbinimo procesas pradėjo vykti praėjus beveik pusei metų nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (vairavimo egzaminas Bendrovės teritorijoje ir paties pareiškėjo teigimu vyko laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. gegužės 27 d.) ir tik tuomet, sulaukęs Bendrovės nesutikimo darbinti pareiškėją, pradėjo aktyviai veikti siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje per kitus darbdavius. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patvirtina Migracijos departamento Sprendime konstatuotas aplinkybes, jog Prašymo ir Tarpininkavimo rašto pagrindu darbo sutartis su pareiškėju dėl darbo Bendrovėje nebuvo sudaryta, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Kartu teismas pažymi ir tai, kad Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui kaip pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų šaltinį nurodžius Bendrovėje gautiną darbo užmokestį, Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės nesusiklostė darbo santykiai, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų pagrindu.

Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė