Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K., K. R.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. K., išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu su atsakove faktiškai kartu negyvena jau apie 1,5 m., ruošiami procesiniai dokumentai teismui dėl santuokos nutraukimo. Su atsakove pradėjo bendrauti 2006 metų rugpjūčio mėnesio, o nuo 2006 metų lapkričio mėnesio apsigyveno kartu. Atsakovė jau turėjo sūnų G., kuriam tuo metu buvo 1,5 metų. Gyvenant kartu, vaikas vadino jį (ieškovą) tėčiu, bet tėvu pats nesijautė. Skirdavo lėšų vaiko išlaikymui. Paskui su atsakove susituokė ir susilaukė bendro sūnaus. Buvo graži šeima. G. suteikė savo pavardę, bet ne tėvystę. G. jį visada vadinio tėčiu, tam jis (ieškovas) neprieštaravo. Nepamena, ar buvo pas notarą. Parašas pareiškime dėl tėvystės pripažinimo yra jo. Dėl tėvystės pripažinimo pasekmių nesigilino. Su atsakove gyveno šešerius metus. G. turi biologinį tėvą V., kuris ir turi rūpintis vaiku. Ieškinio senatis nėra praleista, nes buvo įsitikinęs, kad suteikia G. tik pavardę, bet ne pripažįsta tėvystę. Santuoka su atsakove nėra nutraukta, kadangi nėra nuginčyta G. tėvystė, tik ruošiami procesiniai dokumentai. Mano, kad ginčas dėl tėvystės nuginčijimo vaiko interesų nepažeis. G. nėra jo sūnus, todėl jis neturi teikti jam išlaikymo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai (60, 64 b.l.). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (55-56 b.l.) nurodė ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skyriaus specialistė lankėsi G. P. gyvenamojoje vietoje, bendravo tiek su berniuku, tiek su jo mama K. P.. Išsiaiškinta, kad nepilnametis G. apie tai, jog ieškovas D. P. nėra jo biologinis tėvas, nežino, berniukas mano, kad jo tėtis yra būtent ieškovas. K. P. nurodė, kad ji artimiausiu metu neketina sūnui atskleisti, kad D. P. nėra jo tėvas, kadangi mano, kad tokio fakto atskleidimas pakenktų sūnui, jį psichologiškai sugniuždytų. Nors santykiai tarp ieškovo ir G. P. nėra geri, ieškovas praktiškai su berniuku nebendrauja, vaikas paaiškino, kad jei tik tėtis norėtų, jis su juo bendrautų. K. P. pasakojo, kad G. klausia jos, kodėl tėtis pasiima tik Kristijoną (G. mažesnįjį brolį), tačiau mama tuomet stengiasi nukreipti sūnaus dėmesį, siūlo užsiimti kita įdomia veikla, kažkur vykti. G. yra linkęs konfliktuoti su klasės draugais, bendravimui pasirenka tuos mokinius, su kuriais įdomu žaisti muštynes ir krėsti išdaigas. Dirbant klasėje su daug vaikų berniukui sunkiau susikaupti, berniukas yra draugiškas, tačiau dažnai keikiasi, žalingų įpročių nepastebėta. Iš Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos rašto matyti, kad 2014-02-13 į įstaigą kreipėsi G. P. mama dėl sūnaus elgesio, emocijų ir auklėjimo problemų. Iki 2014 m. birželio tarnyboje buvo konsultuota tiek K. P., tiek G. P., tiek jo mokytoja. Pažymėjo, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Šiuo konkrečiu atveju skyrius nepilnamečio G. P. nuomonės nagrinėjamu klausimu išsiaiškinti neturėjo galimybės, kadangi nepilnamečiui nėra žinomos bylos aplinkybės, G. nėra informuotas apie tai, kad jo tėvas nėra D. P.. Skyriaus vertinimu, esant dabartinei situacijai (G. nežino, jog ieškovas nėra jo tėvas, neatsisako ir nori ateityje su juo bendrauti, berniukas turi elgesio problemų, buvo konsultuotas psichologo), šiuo metu bylos aplinkybių atskleidimas vaikui neatitiktų jo interesų, galimai padarytų žalingą poveikį emocinei, psichologinei nepilnamečio raidai. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus nustatyta, kad ieškovas D. P. 2010 m. rugsėjo 6 d. notaro patvirtintu susitarimu dėl tėvystės pripažinimo prašė pripažinti jį G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurį pagimdė K. P. (buvusi G.) tėvu, įrašyti gimimo akte žinias ir suteikė vaikui pavardę – P. (28, 31 b.l.). Minėto susitarimo pagrindu (duomenys neskelbtini) gimusio G. G. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-09-07 buvo papildytas į jį vaiko tėvu įrašant D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaiko pavardę nurodant „P.“(14-15 b.l.) ir tą pačią 2010-09-07 dieną buvo išduotas G. P. gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), jame vaiko tėvais nurodant D. P. ir K. P. (20 b.l.). Tokiu būdu daroma išvada, kad civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo akte įrašą apie vaiko tėvą padarė, remdamasi Lietuvos Respublikos CK 3.141 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, pagal kurią tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (9 b.l., civilinė byla Nr. 2-4942-452/2014). (duomenys neskelbtini) jiems gimės sūnus K. P. (11 b.l., civilinė byla Nr. 2-4942-452/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo įrašytas vaiko tėvu, taip pat asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą arba, kai paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas D. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakove pradėjo bendrauti nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio. Tuo metu atsakovė jau turėjo sūnų G., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nurodė, kad dar 2006 metais bedraugaujant su ieškovu, D. P. žinojo, kad ji (atsakovė) turi sūnų G., kuriam tuo metu buvo 1,5 metų. Vaikas ieškovo kitaip nevadino – tik tėčiu, o D. P. tam neprieštaravo ir vaiką pripažino sūnumi. (duomenys neskelbtini) susituokė su ieškovu. (duomenys neskelbtini) gimus bendram sūnui K. P., nusprendė gyventi kaip viena šeima, todėl ieškovas pripažino tėvystę G. atžvilgiu ir suteikė vaikui Putros pavardę. Ieškovas taip pat pripažino, kad su atsakove susituokė, kartu gyveno ir tikėjosi gyventi toliau, norėjo pilnavertės šeimos, kūrė bendrą ateitį, norėjo, kad vaikai turėtų vienodas pavardes, rūpinosi G. ir išlaikė jį, bendravo kasdieniame gyvenime. Taigi ieškovas nuo pat pažinties su atsakove momento žinojo, kad atsakovės sūnus G. nėra jo sūnus ir jis nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau kol gyveno su atsakove, rūpinosi vaiku. 2010 m. rugsėjo 6 d., žinodamas, kad nėra vaiko biologinis tėvas, pareiškimu, savo valia, pripažino tėvystę ir vaikui suteikė savo pavardę. Ieškovas pripažino tėvystę, praėjus nuo vaiko gimimo penkeriems metams. Atsakovė K. P. paaiškino, kad nors G. turi savo biologinį tėvą V. K., kuris vaiką matė praėjus 8 mėnesiams nuo gimimo, tačiau V. K. su vaiku niekada nebendravo, nepalaikė jokių ryšių ir nesiekia jų palaikyti.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131straipsnio 1dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t.y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Ieškovas, žinodamas, kad nėra vaiko biologinis tėvas, jo prašymu įrašytas vaiko tėvu, šio įrašo niekada neginčijo. Ieškovas sūnų G. nuo 2006 metų lapkričio mėnesio daugiau nei šešerius metus augino kaip savo vaiką, juo rūpinosi, išlaikė, tarp jo ir vaiko buvo susiklostę tėvo ir sūnaus santykiai. Tai patvirtino atsakovė K. P., nurodydama, jog ieškovas vaiku rūpinosi, vaikas ieškovą pažįsta kaip savo tėvą ir vadina tėvu. G. kito tėvo nežino. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nepilnametis G. apie tai, jog ieškovas D. P. nėra jo biologinis tėvas, nežino, berniukas mano, kad jo tėtis yra būtent ieškovas. Nors santykiai tarp ieškovo ir G. P. nėra geri, ieškovas praktiškai su berniuku nebendrauja, vaikas paaiškino, kad jei tik tėtis norėtų, jis su juo bendrautų ir neatsisako tai daryti ateityje. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas iki išsiskyrimo su atsakove pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime. Dėl to laikytina, kad ieškovas visą laiką žinodamas, kad nėra vaiko biologinis tėvas, pripažino tėvystę, vaiko gimimo įraše jis įrašytas tėvu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Tai padarė tik tada, kai nusprendė nutraukti santuoką su atsakove.

Kaip nustatyta, ieškovas ieškinį pateikė 2014-08-19, o apie tai, kad jis nėra biologinis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas žinojo nuo 2006 metų. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad nepraleido termino ieškiniui į teismą paduoti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė pagrįstai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Todėl, atsakovės prašymas tenkintinas ieškovo atžvilgiu taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis tik 2014-08-19 (6 b.l.), kai savo iniciatyva Panevėžio miesto savivaldybės administracijos CMS skyriuje išsiėmė G. gimimo liudijimą suprato, jog yra įrašytas G. tėvu, nors faktiškai nėra šio vaiko biologinis tėvas. 2010-09-06 susitarime dėl tėvystės pripažinimo, kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto 6-tojo notaro biuro notarės N. I. K. nurodyta, kad D. P. prašo pripažinti jį vaiko G. G., kurį (duomenys neskelbtini) pagimdė K. P., tėvu, įrašyti duomenis apie tėvą gimimo įraše ir suteikti sūnui P. pavardę (31, b.l.). Ieškovas patvirtino kad parašas šiame susitarime yra jo, tačiau nurodė nepamenantis ar buvo notarų biure. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovas apie tai, kad pripažįsta tėvystę G. G. sužinojo 2010-09-06, t.y. tada kai šalių susitarimas dėl tėvystės pripažinimo buvo patvirtintas notarės N. I. K..

Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus kriterijus, tačiau priimamas sprendimas, labiau atitinkantis vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

Įvertinus daugiau kaip per šešerius metus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Proceso metu ieškovas pripažino, kad su atsakove buvo sutuoktiniai, kartu gyveno ir tikėjosi gyventi toliau, norėjo pilnavertės šeimos, kūrė bendrą ateitį, norėjo, kad vaikai turėtų vienodas pavardes ir jie gyventų kaip viena šeima. Ieškovas juo rūpinosi ir išlaikė, bendravo kasdieniame gyvenime. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat nurodė, kad skyriaus vertinimu, esant dabartinei situacijai (G. nežino, jog ieškovas nėra jo tėvas, neatsisako ateityje su juo bendrauti, berniukas turi elgesio problemų, buvo konsultuotas psichologo (58-59 b.l.)), šiuo metu bylos aplinkybių atskleidimas vaikui neatitiktų jo interesų, galimai padarytų žalingą poveikį emocinei, psichologinei nepilnamečio raidai.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismo vertinimu, ieškovas argumentus, jog vaiko niekada nelaikė ir nelaiko savo sūnumi, kad vaikui tik suteikė pavardę, bet nepripažino tėvystės, kad vaiko auklėjime nedalyvauja, iškelia tik siekdamas materialinių paskatų - išvengti išlaikymo prievolės, pagrįsti savo ieškinį ir nuginčyti tėvystę, todėl tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu. Ieškovas, įgyvendindamas savo teises, turėjo būti itin atsakingas ir rūpestingas. Ieškovo teiginiai, jog tai padarė nesupratęs pasekmių, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei ieškovo išsilavinimą (aukštesnysis – jaunesnysis inžinierius), vertintini kritiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovei K. P. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2014-09-03 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01853 buvo skirta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis 100 proc. (21-23 b.l.). Atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 400 Lt (42 b.l.). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo D. P. valstybei. Be to, iš ieškovo priteistinos 33,50 Lt pašto išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 str. 2 d.) (2 b.l.).

Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (20 str., 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 269-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturių šimtų litų) (115 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630) ir 33,50 Lt (trisdešimt trijų litų 50 ct) (9 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.