Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo L. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, vadovaujantis ATPK 37² straipsniu, įpareigota išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: 1) jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, 2) taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui („Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Netgi vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Taip pat teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtu gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009 ir kt.).

Nubaustoji L. G. tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole deklaratyviai nurodoma, jog 2015-08-01, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo su M. Š. metu, konfliktuodami tarpusavyje dukros akivaizdoje, panaudojo savo tėvų valdžią priešingai savo mažametės dukros V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , interesams. Kaltinime nenurodoma, kokie būtent veiksmai buvo priešingi dukros interesams. Vien formuluotė, jog tarp tėvų įvyko konfliktas, neleidžia spręsti, kad buvo veikiama priešingai vaiko interesams. Apeliantė pažymi, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktą sukėlė dukros tėvas M. Š., dėl kurio netinkamų ir agresyvių veiksmų buvo patrauktas aplinkinių asmenų dėmesys. Būtent jo agresyvus emocinis elgesys ir negatyvūs veiksmai, akivaizdžiai nekoordinuoti judesiai, lėmė suvokimą, kad M. Š. buvo neblaivus. Be to, M. Š. sąmoningai nuteikinėjo dukrą prieš ją, dalino jai neįgyvendinamus pažadus, jog vesis ją į restoraną, tačiau jis jų įvykdyti negalėjo. Apeliantė pažymi, kad nors 2015-08-01 M. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) pavėlavęs visą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ji dėl to jokių emocijų prie vaiko neparodė. Priešingai, M. Š. elgesys buvo neadekvatus ir agresyvus – autobusų stotelėje jis pradėjo ją stumdyti, dėl to ji nedelsdama kreipėsi pagalbos į policiją. Tačiau atvykus policijos pareigūnams, M. Š., siekdamas išvengti galimos atsakomybės, sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino, ir tik po devynių dienų, tai yra 2015-08-10, kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą, nurodydamas visiškai priešingas aplinkybes, kad jam skirtą laiką nebuvo leista pasimatyti su dukra, nes L. G. turėjo maitinti vaiką.

ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Apeliantės nuomone, teismas darydamas išvadą, jog įrodyta, kad L. G., konfliktuodama su M. Š. vaiko akivaizdoje, sukėlė išgąstį V. Š., nesudarė saugios aplinkos ir tokiu būdu panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įrodymus vertino nepakankamai įsigilinęs į bylos aplinkybes. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta ar intuicija. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013; administracinė byla Nr. N16-961/2006).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamai i nusižengimą. Todėl, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas negali likti vien tik pasyvus stebėtojas. Teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismas, nagrinėdamas skundus dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.

Nubaustosios L. G. nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ji dukters ir M. Š. pasimatymą sutrumpino dėl būtinybės maitinti kūdikį. Priešingai, įvertinus M. Š. elgesį ir jo būklę, nebuvo pagrindo jam toliau leisti tęsti susitikimą su dukra, ir tai pagrindžia byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2015-08-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2015-08-01 jos pareiškimą dėl M. Š. elgesio jai, matant dukrai V. Š.. Kita vertus, M. Š. prieš susitikimą su dukra žinojo bei su juo buvo sutarta dėl laiko kūdikio pamaitinimui. Kartu buvo privalu laikytis dienos režimo ir V. Š., tačiau tokie teiginiai teismo buvo panaudoti prieš ją pačią. Apeliantės teigimu, įstatyme nėra įtvirtinta, kaip turi būti elgiamasi, kai vaiko tėvas, piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis, tai yra nederamai provokuodamas ją, aktyviais veiksmais sudaro neigiamą situaciją bei sukuria agresyvią aplinką matan vaikui, dėl to sukelia konfliktą, po to nuolat teikia teisėsaugos įstaigoms melagingus pranešimus. Byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2015-08-28 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Š. elgesio, dėl to, kad jis be teisėto pagrindo iškvietė policijos pareigūnus, neva dukra po susitikimo su juo buvo pagrobta nepažįstamo asmens, tačiau jam pareikštas įspėjimas, patvirtina, jog M. Š. piktnaudžiauja jam teikiamomis teisėmis, sąmoningai kelia konfliktus bei klaidinta kompetentingas įstaigas. Nubaustosios tvirtinimu, matydama, kad dukros tėvas elgiasi nederamai ir kelia konfliktą, ji paėmė dukrą iš vaikų žaidimo aikštelės ir nusinešė ją į autobusų stotelę. Be to, dukrai yra tik 3 metai, todėl ji turėjo pavalgyti bei eiti pietų miego. M. Š. susitikimą filmavo, vaizdo įrašas buvo pateiktas specialistei, ji padarė išvadą, jog buvo veikta priešingai dukros interesams. Tačiau teismas šio vaizdo įrašo neperžiūrėjo ir jo nevertino. Nors, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas negali likti vien tik pasyvus stebėtojas. Teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažino, kad L. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad ji 2015 m. rugpjūčio 1 d. 13 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo su M. Š. metu konfliktuodami tarpusavyje dukros akivaizdoje, panaudojo savo tėvų valdžią priešingai savo mažametės dukros V. Š. interesams, ir paskyrė įspėjimą bei, vadovaudamasis ATPK 37² straipsniu, įpareigojo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaikui ir panašiai.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės neneigia, kad tarp jos ir dukros tėvo įvyko konfliktinė situacija, tačiau tvirtina, kad ji konflikto neprovokavo. Kai ji turėjo važiuoti pamaitinti savo neseniai gimusį kūdikį, o kartu ir dukrą V. Š., kuriai taip pat yra nustatytas dienos režimas, M. Š. elgėsi netinkamai, pradėjo dukrą nuteikinėti prieš ją, todėl jos veiksmai visiškai neatitinka ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

L. G., tiek jai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir vėliau, teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė padariusi jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, tvirtino, kad dukros tėvas M. Š. atėjo į susitikimą su dukra pavėlavęs, būdamas neblaivus, jis svirduliavo. Tačiau dar likus valandai laiko iki susitikimo su dukra pabaigos, ji leido tėvui su dukra pabūti. Dukros ir tėvo susitikimai vyksta tik jai dalyvaujant. Jai pasakius, kad ji turi eiti namo pamaitinti kūdikį, jis išprovokavo konfliktinę situaciją vaiko akivaizdoje. M. Š. pradėjo dukrą nuteikinėti prieš ją, sakė, jog jis su dukra gali nueiti dviese į restoraną. Jai paėmus dukrą ant rankų, akivaizdu, jog ji pradėjo spyriotis. Tada M. Š. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir ėmė filmuoti. L. G. iškvietė policiją (b. l. 3, 4–5, 21, 23–24).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2015-08-01 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK buvo gautas L. G. pareiškimas dėl to, kad 2015-08-01, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) , prie (duomenys neskelbtini) stotelės, ją užsipuolė dukros tėvas M. Š.. 2015-08-01 buvo sutarta, kad vaiko V. Š. ir tėvo M. Š. susitikimas įvyks (duomenys neskelbtini) . Į pasimatymą M. Š. atėjo 12 val., teisindamas, kad vėlai nuėjo miegoti, dėl to pramiegojo susitikimą. M. Š. į susitikimą su vaiku atėjo girtas, šaukė, svirduliavo, įžeidinėjo. 13 val., kai baigėsi susitikimo laikas, M. Š. pradėjo filmuoti, kaip L. G. išsineša cypiantį vaiką. M. Š. visą laiką ėjo iš paskos iki stotelės ir filmavo. L. G. pabandžius patraukti M. Š. telefoną, kuriuo buvo filmuojama, M. Š. jėga pastūmė L. G. nuo savęs. L. G. pareiškimo nagrinėjimo metu su M. Š. susisiekti nepavyko. Minėtu nutarimu M. Š. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį atsisakyta, nurodyta, kad M. Š. veiksmuose gali būti įžvelgiama nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal minėtą kaltinimą ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nuketėjusioji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Vadovaujantis Policijos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, M. Š. buvo pareikštas oficialus įspėjimas (b. l. 21–22).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados specialistės I. J. 2015-08-28 tarnybinio pranešimo bei 2015-08-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2015-08-10 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK buvo gautas M. Š. pranešimas dėl to, kad pagal teismo nustatytą tvarką, jis buvo susitaręs su dukros motina L. G. dėl susitikimo su vaiku 2015-08-01. Į susitikimą su vaiku jis atėjo 11.30 val. 12.30 val. dukros motina jam pasakė, kad ji turės vykti namo, tam, kad pamaitintų kitą savo vaiką. M. Š. pasakė jai, kad ji nenori laikytis teismo sprendimo ir toliau žaidė su vaiku. Praėjus kelioms minutėms, L. G. pradėjo kaltinti jį, jog šis yra išgėręs, per prievartą vaiką ištempė iš parko. M. Š. tuo metu viską filmavo. L. G. pamačiusi, kad yra filmuojama, norėjo sudaužyti jo telefoną. Specialistė I. J. nustatė, kad L. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių, kadangi nėra objektyvių įrodymų dėl mažametės V. Š. patirto fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo. L. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 245 straipsnyje, nes tyrimo metu nenustatyta, kad L. G. tam tikrais veiksmais nevykdytų teismo sprendimo. Specialistė I. J. taip pat nustatė, kad objektyvių duomenų, jog L. G. įžeidinėjo bei šmeižė savo dukros tėvą M. Š., nėra. Pažymėjo, kad žodinis konfliktas tarp L. G. ir M. Š. galėjo kilti susitikimo metu dėl bendravimo su dukra. Tarp M. Š. ir L. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau specialistė I. J. nustatė, kad V. Š. abu tėvai pažeidė ATPK 181 straipsnį (b. l. 4–5, 6–8).

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to paties įvykio, t. y. 2015-08-01, buvo priimti du skirtingi – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados specialistės I. J. 2015-08-20 nutarimai, kuriuose L. G. ir M. Š. kaltė buvo traktuojama skirtingai. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 nutarime L. G. kaltės dėl jos elgesio 2015-08-01 susitikimo su M. Š. metu įžvelgta nebuvo visiškai, vadovaujantis Policijos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, M. Š. buvo pareikštas oficialus įspėjimas, o Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados specialistė I. J. 2015-08-20 nutarime nustatė, kad V. Š. abu tėvai pažeidė ATPK 181 straipsnį.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. Š. neneigė to, jog į susitikimą su dukra atėjo pavėlavęs. L. G. sakė jam, jog jis yra išgėręs, kad jai reikia važiuoti pamaitinti vaiką, kad jų dukra V. Š. taip pat turi pamiegoti ir pavalgyti. Norėdama išvesti iš parko vaiką, M. Š. nuomone, ji nesilaikė teismo sprendimo. M. Š. tvirtinimu, L. G. vaiką ištempė iš parko per prievartą, vaikas verkė, o jis viską filmavo. Norėjo turėti naujos medžiagos bylai pradėti. Autobusų stotelėje L. G. norėjo atimti iš jo telefoną (b. l. 35).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimu nustatyta M. Š. bendravimo su dukra V. Š. tvarka (M. Š. kartą per mėnesį pasirinktą darbo dieną nuo 17 val. iki 19 val. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai ar jos nurodytam artimam asmeniui, vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų vieša, matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkrečią dieną šalys suderina ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki susitikimo; M. Š. kartą per mėnesį pasirinktą šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai ar jos nurodytam artimam asmeniui, vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų vieša, matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkretų šeštadienį šalys suderina ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki susitikimo). Toks sprendimas buvo padarytas atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y., kad M. Š. nežino nepilnamečio vaiko poreikių, nežino kokį maistą, vaistus, vitaminus vartoja, kokių reikia rūbų nepilnamečiui vaikui, kad tokio amžiaus vaikas negali pilnai išreikšti savo norų ir poreikių, jam yra reikalinga nuolatinė mamos priežiūra, nepilnametis vaikas gyvena su mama, todėl ji geriausiai žino vaiko poreikius. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, M. Š. apeliaciniame skunde prašė nustatyti jam tokią bendravimo tvarką su dukra, kad jis galėtų kas antrą savaitgalį pasiimti vaiką į namus su nakvyne.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties turinio matyti, kad M. Š. ir L. G. santykiai yra ypatingai konfliktiški. Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte konstatuota, jog tėvas dukrą per pusmetį matė 2–3 kartus, todėl rekomendavo šalių dukrai adaptuotis prie M. Š.. Staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti mažametę dukrą, ji gali jaustis nesaugi, todėl Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių dukteriai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, jų susitikimuose iš pradžių dalyvautų vaiko motina, tam, kad duktė nesijaustų nesaugi, bei 2015 m. birželio 18 d. nutartimi M. Š. apeliacinį skundą atmetė.

Aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tarp L. G. ir M. Š. vyksta nuolatiniai konfliktai, 2015-08-01 tarp M. Š. ir L. G. įvyko konfliktas taip pat, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti šio konflikto priežastis, įvertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, pažeidėjo veiksmų kryptingumą vaikui ir panašiai.

M. Š. neneigė aplinkybės, kad jis į susitikimą su dukra atvyko pavėlavęs, t. y., jo teigimu, pusę valandos, o L. G. teigimu, net valandą laiko, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu L. G. būtų norėjusi neleisti M. Š. susitikti su vaiku, ji iš esmės galėjo M. Š. ir nelaukti. Tačiau bylos duomenimis nepaneigta, kad L. G. geranoriškai M. Š. sulaukė, jis atitinkamą laiką su vaiku buvo. Kai L. G. jam pasakė, jog jai reikia važiuoti namo, tam, kad pamaitintų kitą vaiką, kuris yra dar kūdikis (teismo metu buvo apžiūrėtas gimimo liudijimas (b. l. 24)), taip pat reikia pavalgyti ir pamiegoti jų dukrai, M. Š. prieš tokį L. G. pareiškimą buvo nusiteikęs priešiškai. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties turinys patvirtina, kad tik vaiko motina L. G. žinojo, kas yra vaikui geriausia, žinojo jo poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. G. išėjo iš parko, turėdama objektyvią priežastį, o ne dėl to, kad nutrauktų dukros susitikimą su tėvu, ir tai paneigia apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytą išvadą, kad kūdikio maitinimas buvo tik pasirinkta L. G. gynybos pozicija. Iš teismo posėdyje duotų M. Š. parodymų matyti, kad jam buvo svarbiausia, kad L. G., neatsižvelgdama net į jų dukros interesus, bet kokiu atveju turėjo laikytis teismo sprendimo. Tai parodo, kad M. Š. buvo svarbios jo paties ambicijos, o vaiko interesai nebuvo svarbūs visiškai. Tai patvirtina ir M. Š. 2015-08-10 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK nurodyta aplinkybė, kad jis į L. G. pasakymą, jog jai su dukra reikia eiti namo, nereagavo, su dukra žaidė toliau, nes L. G., jo tvirtinimu, privalėjo vykdyti teismo sprendimą. L. G. įspėjo, kad dukra bus vedama namo, to nepaneigė ir pats M. Š., tačiau M. Š., toliau žaisdamas su vaiku, aiškiai nuteikė dukrą prieš motiną, kadangi akivaizdu, jog vaikas, būdamas parke, iš jo išeiti galėjo ir nenorėti, todėl paimta ant rankų verkė. L. G. einant iš parko, M. Š. taip pat nesiėmė veiksmų, kurie teigiamai įtakotų jų dukrą, o priešingai, mobiliuoju telefonu pradėjo jas filmuoti ir ėjo iš paskos. Taip dar labiau leido vaikui patirti neigiamas emocijas. Akivaizdu, kad šiuo atveju L. G. išvengti susidariusios konfliktinės situacijos ir sudaryti vaikui saugios aplinkos niekaip negalėjo, tačiau tam, kad apsaugotų vaiką nuo susidariusios padėties, ji iškvietė policiją. Ir tik tada, kai buvo iškviesta policija, M. Š. nuo L. G. ir savo dukros pasišalino.

Nėra pagrindo abejoti tuo, kad M. Š., manydamas, jog jis yra teisus, o L. G. neva pažeidė teismo sprendimą – išvedė vaiką iš parko, kai jis tuo metu turėjo su juo bendrauti, L. G. iškvietus policiją, jis iš įvykio vietos nebūtų pasišalinęs, jei nebūtų turėjęs tam priežasčių. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad M. Š. galbūt buvo neblaivus. Pažymėtina, kad tarp L. G. ir M. Š. buvo ypatingai konfliktiški santykiai ir tai leidžia daryti išvadą, kad M. Š. buvo svarbu nufilmuoti susidariusią situaciją, kai vaikas verkė, o ne apsaugoti vaiko interesus, kad šis neišgyventų neigiamų emocijų. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats M. Š., tvirtindamas, kad jis nufilmavo situaciją, pamanęs, jog turės filmuotos medžiagos kitai bylai. M. Š. jausdamasis teisus, ne tik, kad nesulaukė, kol į įvykio vietą atvyks policija, įvykio dieną, t. y. 2015-08-01 į policiją nesikreipė ir pats. M. Š. parašė pareiškimą policijai tik 2015-08-10, t. y., kai jam buvo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 nutarimu pareikštas oficialus įspėjimas bei konstatuota, kad M. Š. veiksmuose gali būti įžvelgiama nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal minėtą kaltinimą ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nuketėjusioji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgus į susidariusios situacijos ir aptartų aplinkybių visumą, nepaneigta, kad L. G. pasiėmė iš parko dukrą ne dėl to, kad veiktų priešingai jos interesams, tačiau šiuo atveju konfliktą nulėmė paties M. Š. netinkamas elgesys, jo veiksmai vaikui, kai L. G. prašė, kad šis leistų eiti joms namo, tačiau jis į tai nereagavo, nes, jo tvirtinimu, L. G. privalėjo laikytis teismo sprendimo, vėliau jo filmavimas ir neleidimas ramiai pasišalinti L. G. iš parko, jų sekimas iki pat autobusų stotelės. Toks M. Š. elgesys parodo, kad jis provokuodamas L. G., neatsižvelgdamas į vaiko interesus, norėjo savo naudai surinkti negatyvių įrodymų prieš ją.

Kad M. Š. sudaro konfliktines situacijas, kurios neigiamai įtakoja vaiką, nepaneigia ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados specialistės V. T. 2015-08-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad M. Š. 2015-08-20 pranešė policijai, kad nepažįstamas vyras nori išsivesti jo dukrą, nors aiškiai žinojo, kad dukrą į susitikimo vietą atvedė L. G. įgaliotas asmuo M. B., ir tai neprieštaravo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimu nustatytai bendravimo su dukra tvarkai. 2015-08-28 nutarime konstatuota, kad M. Š. konfliktavo su M. B., nepagrįstai iškvietė policiją, todėl sukėlė neigiamas emocijas savo dukrai (b. l. 20).

Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, konstatuoti, kad L. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimas naikintinas, L. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą panaikinti.

L. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas neskundžiamas.