Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-349-409/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
1-349-409/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61409-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-349-409/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61409-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas 2016 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,90 EUR) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai G. J., o būtent: 2018 m. gruodžio 29 d. apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suimdamas nukentėjusiajai G. J. už kaklo ir ją smaugdamas, taip sukėlė nukentėjusiajai G. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad savo kaltės negali pakomentuoti, nes nuo išgerto didelio alkoholio kiekio nepamena aplinkybių. Su G. J. gyvena kartu 20 metų santuokoje, veda bendrą ūkį, augina dvi dukras, viena yra jų abiejų dukra, o vyresnioji dukra yra G. J. dukra iš pirmos santuokos. Pamena, kad 2018 m. gruodžio 29 d. gėrė alkoholį - degtinę su kaimynu R. pas jį namuose. Gėrė alkoholį iš eilės tris dienas, nes jam buvo išeiginės. Yra tolimųjų reisų vairuotojas, iš reiso grįžo gruodžio 22 d., sekantis važiavimas yra sausio 11 d. Jei užgavo kaip nors savo žmoną G. J., tai nuoširdžiai gailisi. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, kadangi buvo girtas, todėl galėjo būti, kad suėmė rankomis žmonai G. J. už kaklo. Kad žodiniai konfliktai vyksta tarp jo ir G. J. to neneigia, ji pyksta ant jo dėl alkoholio gėrimo. Dėl tokio savo žalingo įpročio padarė išvadas, žada taisytis ir gydytis. (b. l. 100-103, 121-123).

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutuoktinis R. J. yra tolimųjų reisų vairuotojas ir 2018 m. gruodžio 23 d. jis grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną vyras namuose vienas pats ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Tai tęsėsi šešias dienas. Vyras alkoholį vartojo kiekvieną dieną. Jau tomis dienomis namuose su sutuoktiniu vyko žodiniai konfliktai. Tačiau 2018 m. gruodžio 29 d. apie 19.00 val. namuose įvykus eiliniam žodiniam konfliktui, sutuoktinis griebė ją rankomis už kaklo ir ėmė smaugti. Šitokiais veiksmais vyras sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu vyrą nuo savęs atsistūmė. Visą įvykį matė dukros. Po konflikto vyras apsivilko striukę ir iš namų išėjo. Apie 19.30 val. vyras į namus sugrįžo su kažkokiu vyru, tačiau ji pasakė, kad pašalinių asmenų į namus neleis ir vyriškis išėjo. Parėjęs vyras į namus buvo nusiteikęs agresyviai. Jis priekaištavo, kad negali parsivesti žmonių į namus. R. J. nuėjęs į savo kambarį toliau šaukė, priekaištavo. Nuėjusi į jo kambarį ėmė raminti, tačiau vyras į žodžius nereagavo. Kalbant vyras ne kartą bandė pulti link jos, tačiau smūgių nesudavė. Kaip tik tuo metu į kambarį įbėgo dukra G. Z.. Ji R. J. nuo savęs nusistūmė. Pamena, kad dukra tuo metu pasakė, kad jei jis puls toliau, jam bus papurkšta ašarinių dujų. Pasakius šiuos žodžius, vyras puolė link G. Z., o ši tuo metu jam į veidą papurškė ašarinių dujų. Tada R. J. rankomis susigriebė sau už veido ir griuvo į lovą. Vyrą uždarė kambaryje, o kita dukra R. J. iškvietė policiją. Netrukus atvykę pareigūnai sulaikė vyrą namuose ir jį išsivežė. Gali nurodyti, kad įvykio metu jokie sužalojimai nepadaryti. Kakle sužalojimas buvo menkas, praktiškai nesimatė, todėl į teismo med. ekspertus nesikreipė ir niekur nesigydė. Fizinis skausmas buvo sukeltas. Vyras jos neatsiprašė, jam neatleido ir yra nutarusi skirtis. Ji civilinio ieškinio byloje nereiškia, žalos atlyginimo iš vyro neprašo. Ji sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšis vyrui jos nedomina. Vyras gyvena atskirai, namuose nesilanko ir jie nebendrauja. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Jam dėl to buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Paskutinis įvykis, kuris vyko šeimoje 2016 m., vyrui baigėsi pinigine bauda, kurią vyras sumokėjo, ji pati padarė pavedimą. (b. l. 27-30, 33-35).

Liudytoja G. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus patėvio R. J. atžvilgiu. R. J. yra patėvis, santykiai su juo nėra geri. Konflikto irgi nėra, bet bendravimas mažas, nes jis nuolat geria. Ji studijuoja muziką, nuo 15 metų negyvena namuose, tik savaitgaliais grįždavo, o dabar tik švenčių progomis. Turi seserį 12 metų, R. J.. Ji yra R. J. dukra. Kiek pamena, kai R. J. atėjo į jų šeimą, jis tada jau nuolat vartojo alkoholį, jai tada buvo 5 metai. Tai yra jo problema, mėgino gydytis, tačiau pabūdavo kokius metus blaivus ir toliau gerdavo. Kai prigeria, tampa agresyvus ir nesivaldo. Nepamena kada jį matė blaivų, tai buvo labai seniai, daug metų atgal. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Namuose grįžęs iš reiso, visada geria. Namuose dažnai patirdavo jo psichologinį smurtą, nes jo bijodavo maža būdama, kalbėdavo nesąmones, kad jo negerbia ir t.t. Tačiau kuomet dabar gyvena atskirai, tai nuolat galvoja dėl mamos ir sesers, bijo, kad neskriaustų jų. Sesuo serga, geria vaistus, turi lankytis pas psichologus. Šeimoje yra bėdų, būtent dėl patėvio gėrimo. Mama yra nutarusi skirtis, nebegyventi su juo. 2016 metais buvo konfliktas, buvo byla, tada mama gyveno atskirai, buvo jį palikusi, bet vėliau jis atgailavo ir ji atleido. Dėl pastarojo įvykio į namus iš Vokietijos grįžo gruodžio 19 d., o R. J. grįžo 2018 m. gruodžio 23 d. Kūčių vakarą, 24 d., vakare jau gėrė, bet buvo ramus. Nuo sekančios dienos prasidėjo konfliktai, mama stengėsi išvengti, dėl sesers palaikyti ramybę, taikstėsi su juo, su jo norais. Girtas jis tiesiog tuo naudojosi, toliau gėrė kiek norėjo. Į mamos prašymus negerti vardan dukros, nereagavo. Gruodžio 29 d., vakare, jis buvo girtas eilinį kartą. Ji buvo su sese kambaryje. R. J. šaukė jas, kvietė ateiti, buvo stipriai girtas. Mama prašė nekviesti jų, o ji sesei neleido eiti prie jo. Tada jis nepatenkintas atėjo į jų kambarį, piktas, įniršęs, kažkaip metėsi prie sesers, pradėjo šaukti ant jos, kodėl ji neatsiliepia. Ji atsistojo, užstojo seserį, liepė išeiti iš kambario. Mama atėjo iš valgomojo ir jį išvedė iš kambario, uždarė duris. Mama užstojo savimi jų duris ir neleido jam eiti pas jas, kelti triukšmo. Durys su įstiklinimu, matėsi kūnų šešėliai, tada pamatė, kaip mama sviedžiama į duris, durys sutraškėjo, grumtynių garsai pasigirdo. Tada atidarė duris ir pamatė, kad jis suėmęs mamai už kaklo, o mama jį už atlapų mėgina gintis. Su sese mėgino jį atplėšti, atitraukė jį nuo jos. Jis buvo perpykęs, nes jo negerbia. Ji pradėjo šaukti ant jo, kad eitų ir paliktų jas ramybėje. Jis išėjo gal pusvalandžiui. Mamai ant kaklo žymių tada nematė, ji sakė, kad skaudėjo. Ji buvo labai išsigandusi, visoms buvo šokas. Jis grįžo gal po pusvalandžio. Jis bandė į namus atsivesti kažkokį vyrą, sugėrovą, o mama jo neįleido. Tai labai jį supykdė, labai nepatiko R. J., nes tas vyras išėjo. Vėl priekaištai buvo, kad niekas negerbia, neklauso, kad negali daryti ką nori. Mama liepė jam eiti miegoti ir blaivytis. Jie nuėjo į miegamąjį, pykosi, vyko didelis žodinis konfliktas. Tada suprato, kad pabaigos nebus, nes jis nesiramino. Seseriai įdavė telefoną ir liepė kviesti policiją, o pati pasiėmė su savimi turėtą dujų balionėlį ir išgirdusi grumtynes miegamajame, nubėgo pas mamą. Mama jį nustūmė nuo savęs ant lovos, jis sėdėjo ant lovos, pradėjo mamą spjaudyti. Vėl buvo keiksmažodžiai, jis atsistojo, jam pasakė, kad ramintųsi, nes purkš dujomis, parodė, kad turi balionėlį. Jį tai labai supykdė, jis sustojo, sukluso, mama nuo jo pasitraukė ir kai jis pasisuko link, metėsi į ją, ir tada ji papurškė jam į veidą dujas. Jis atsitraukė nuo jos. Mama greitai uždarė miegamojo duris. Sesuo iškvietė policiją. Policija atvyko maždaug po 15 minučių, kol atvyko policija, R. J. kambaryje daužėsi, trankėsi. Bet buvo pernelyg girtas. Atvyko policija ir jį sulaikė. Mama ne kartą patyrė jo smurtą, pati nėra gavusi nuo jo, sesers irgi nėra mušęs, bent to nematė ir nežino. Dėl jo gėrimo šeimoje tvyro įtampa, stresas. Jis yra agresyvus, nenuspėjamas, neina susikalbėti. Ir tai vyksta jau daug metų. Anksčiau jis atgailaudavo, o dabar nebe. Ji patyrė stresą, baimę, nors fizinio smurto nebuvo, tačiau nukentėjo. Nėra fizinio smurto auka, tačiau mama yra. Nuolat užstoja seserį ir mamą. (b. l. 55-58).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 29 d. apie 19.38 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai yra smurtaujama prieš moterį. Į įvykio vietą buvo nuvykta apie 19.50 val. Minėtu adresu kieme su kolega pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusioji G. J. bei jos du vaikai. Moteris bei vaikai akivaizdžiai matėsi, kad yra išsigandę, sunerimę. Tada jis moters pasiteiravo, kad nutiko. Ji ėmė pasakoti, kad apie 19.00 val. namuose konflikto metu jos sutuoktinis ją rankomis smaugė ir šitokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Ant moters kaklo matėsi labai neryškus paraudimas, tačiau žymesnio sužalojimo ant moters kūno nesimatė. Nukentėjusioji aiškino toliau, kad po konflikto vyras keliolikai minučių buvo išėjęs, tačiau jam sugrįžus konfliktas tęsėsi toliau. Pasak moters tą kartą į konfliktą įsikišo jos vyresnioji dukra G. Z., kuri R. J. į akis pripurškė ašarinių dujų. Išklausę moteris, nuėjo į namus ieškoti vyriškio. Vyras rastas kambaryje ant grindų. Jo veidas buvo paraudęs. Kadangi jis buvo neramus, šaukė, trankė daiktus, nieko nelaukę vyrą sulaikė ir nedelsiant pristatė į komisariatą. Vyriškis apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino. (b. l. 69-72).

Iš G. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 29 d. apie 19.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sutuoktinis R. J., rankomis smaugė ir šitokiais veiksmais vyras sukėlė jai fizinį skausmą. (b. l. 7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 18-24).

Iš pranešimo apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį matyti, kad 2018 m. gruodžio 29 d. apie 19.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu girtas R. J., rankomis smaugė blaivę sutuoktinę G. J., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 45-46).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. J. kaltė įrodyta.

Kaltinamojo R. J. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir kaltinamajam R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį 2 dalį skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 4 punktu, įpareigoti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 20.05 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 14.15 val..

Kaltinamasis R. J. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su siūloma bausmės rūšimi, jos trukme, paskirtais įpareigojimais. (b. l. 124-127).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam įstatyme numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 4 punktu, 7 dalimi kaltinamajam skirtini įpareigojimai. Kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė kaltinamajam R. J. sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę, bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, R. J. į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 20.05 val., iki 2018 m. gruodžio 31 d. 14.15 val. (dvi paros).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. J. kaltinamajam R. J. paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. (b. l. 107-109).

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 4 punktu, 7 dalimi įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 4 punktu, 7 dalimi įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, R. J. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2018 m. gruodžio 29 d. 20.05 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 14.15 val. (dvi paras), ir laikyti, kad jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.

R. J. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios G. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Išaiškinti R. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Astra Karpytė