- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-65-195/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01091-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Gintaras Dzedulionis
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ir išteisintojo S. K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskij apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką turinčią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Taip pat išteisintas dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 236 str. numatyto nusikaltimo, kadangi neparyta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, 2011 m. rugpjūčio 17 d. vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), nuo automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdrausto kasko draudimu UAB „Lietuvos draudimas“, nuėmė priekinį bamperį, priekinius žibintus, rūko žibintus, priekines groteles, iš automobilio salono išėmė vairuotojo oro pagalvę, iš automobilio bagažinės išėmė navigacijos valdymo blokus, stiprintuvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. 22.00 val. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., 10.31 val., tiksliai nenustatytu laiku, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Girulių g. 10 a, Vilniuje, išdaužė vairuotojo durelių stiklą, apgadino salone esančią daiktų dėtuvę ir inscenizavo vagystę iš minėto automobilio, po ko, 2011 m. rugpjūčio 18 d. 10.31 val. telefonu, bei 11.45 val., parašydamas pareiškimą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui (toliau – PK) melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. apie 2011 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 10.00 val. įvykdytą vagystę iš automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Girulių g. 10A, Vilniuje, dėl ko 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01831-11, o taip pat 2011 m. rugpjūčio 18 d. apie žinomai nebūtą įvykį pranešė draudimo bendrovei UAB „Lietuvos draudimas“ bei pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą dėl 28 249,40 Lt draudimo išmokos gavimo, tokiu būdu, apgaule pasikėsino įgyti 28 249,40 litų vertės svetimą turtą ir padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir BK 236 str. 1 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu S. K. dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str., išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 236 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. S. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 str.1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteisti 1 metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal BK 236 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str.3 d. bausmes visiškai sudėti prie griežčiausios bausmės 1 metų ir 6 mėnesių pridėti 6 mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti galutinę bausmę 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. prie 2007 m. sausio 10 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 5 metų 5 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 str. 2 p.), dėl ko S. K. nepagristai išteisintas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 236 str. Prokurorė pažymi, kad kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2- skyriaus vyriausiojo tyrėjo surašytuose protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoti S. K. ir kitų, juo bendravusių asmenų telefoniniai pokalbiai, liudytojų M. G., P. K., M. K., specialisto A. G. parodymais, 2013 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ raštu. Taip pat nurodoma, jog teismas rėmėsi tik kaltinamojo parodymais apie tai, kad automobilio radijo ir navigacijos blokus jis pirko pats iš pažįstamo asmens, bei tai, kad kaltinamasis nurodė, jog neveikė navigacija ir radijas, kadangi juos buvo įsigijęs pats ir jie priklausė kitam automobiliui. Tačiau pasak prokurorės, teismas neatsižvelgė, kad S. K. apie tai, kad neveikė radijas nurodė tik prokurorui pateikus UAB "MoIler Auto Keturi žiedai" raštą.
Apeliaciniu skundu išteisintojo S. K. gynėjas advokatas B. C. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį dalyje dėl S. K. išteisinimo iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., ir išteisinti pastarąjį iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodoma, jog teismas sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. požymių buvimo ir padarymo apsiribojo nieko nepagrįstomis prielaidomis. Pasak gynėjo, teismas nepasisakė dėl svarbių aplinkybių nustatytų ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurių davė parodymus ir S. K. bei toms aplinkybėms patvirtinti atmetė prašymus iškviesti ir apklausti teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK 6 PK NTS vyr. tyrėją Ž. Š., kuris atliko įvykio vietos apžiūrą.
Skunde advokatas nurodo, kad teismo posėdyje ištirti faktiniai duomenys bei skundžiamame nuosprendyje išdėstyta įrodymų analizė patvirtina, kad buvo padaryta detalių iš automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė, apie tai buvo pranešta teisėsaugos institucijai buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis buvo nutrauktas. Advokato manymu, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 17-1-01831-11 dėl detalių vagystės iš automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti atnaujintas bei atliekamas tikslu išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti kaltus asmenis, bei juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nors išanalizavo ir aptarė įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą, kaip S. K. kaltę padarant inkriminuojamus nusikaltimus pagrindžiančius duomenis, pripažino minėtus įrodymus niekiniais, tačiau visgi padarė išvadą, jog neva buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, gynėjo apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, gynėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, išteisintojo S. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir jį nuteisti.
Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis pakankamai motyvuotas, teismo padarytos išvados, dėl S. K. išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visuma pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Nors prokurorės teigimu, byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad S. K. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie akivaizdžiai ir neabejotinai patvirtintų, jog S. K. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, pranešdamas apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei duodamas melagingus parodymus policijos pareigūnams dėl apvogto jam priklausančio automobilio Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėtai gauti jam priklausančias draudimo išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Savo apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad S. K. kaltė grindžiama Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2- skyriaus vyriausiojo tyrėjo surašytuose protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoti S. K. ir kitų, su juo bendravusių asmenų telefoniniai pokalbiai, taip pat liudytojo M. G. telefoniniai pokalbiai. Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad teismui pateiktuose išteisintojo ir kitų asmenų telefoniniuose pokalbiuose nėra tiesioginių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų S. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.
Prokurorės teigimu, byloje yra duomenys, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. 20.35 val. buvo užfiksuotas liudytojo M. G. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuriame užfiksuota liudytojo M. G. išsakyta frazė „gal tu žinai, kai du šeštų metų A šeštai priekinės lempos išsiima“ (t.1 b.l.127-128). Pokalbio metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, aiškina M. G. kaip tai galima padaryti. Prokurorė skunde atkreipia teismo dėmesį, kad šis pokalbis tarp liudytojo M. G. ir nenustatyto asmens užfiksuotas būtent 2011 m. rugpjūčio 17 d., t.y. tuomet kai buvo padarytos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad iš telefoninių pokalbių taip pat nustatyta, jog S. K., E. D. ir M. G. tariasi dėl susitikimo 2011 m. rugpjūčio 17 d. 20 val. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas M. G., kad pokalbio dėl bamperio nuėmimo neprisimena, o apie automobilius su kitais asmenimis kalba telefonu dažnai (t.2, b.l.169-170). Išanalizavus byloje esančius ankščiau paminėtus protokolus dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos akivaizdu, kad tiesiogiai apie vagystės inscenizavimą juose nėra kalbama, be to, dėl automobilio bamperio nuėmimo teiraujasi ne išteisintasis, o jo pažįstamas M. G.. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad M. G. automobilio bamperio nuėmimu domėjosi, siekdamas padėti S. K. nuimti detales nuo automobilio Audi A6, todėl prokurorės skunde nurodytas argumentas negali būti laikomas tiesioginiu, neginčijamu įrodymu patvirtinančiu S. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Dėl prokurorės skunde išdėstyto argumento, kad protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos yra užfiksuotas S. K. bei liudytojo P. K. pokalbis 2011 m. rugpjūčio 26 d. 13.38 val. apie plastmasines automobilio detales, likusias jo garaže, pažymėtina, kad iš byloje esančių liudytojo P. K. parodymų matyti, kad jis savo sugyventinės L. D. garaže matė automobilio detales, kurias nuo S. K. automobilio Audi A6 nuėmė E. D. ir pats S. K.. Pastarasis liudytojas taip pat nurodė, kad matė automobilio bamperį ir kažkokią elektroninę dėžę, tačiau kokiu tikslu juos nuėmė, kur tos detalės ir kada buvo paimtos, jis nežino (t.1, b.l.76-77). Papildomoje 2012 m. lapkričio 16 d. apklausoje P. K. nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kada automobilio detales nuėmė S. K. (t.1, b.l.77). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas P. K. nurodė, kad matė kaip S. K. remontavo savo automobilį, o vėliau, jis pastarojo prašymu surinko kažkokias remonto metu išsibarsčiusias smulkias detales (t.2, b.l.170). Šiems ankščiau aptartiems liudytojo P. K. parodymams neprieštarauja ir išteisintojo S. K. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, jog jis bandė savo iniciatyva atlikti automobilio Audi A6 remontą (t.2., b.l.177-178). Liudytojas E. D. bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino, kad kartu su S. K. bandė savarankiškai suremontuoti išteisintojo automobilį (t.2., b.l.171-172). Byloje nėra duomenų paneigiančių S. K. teismui pateiktą versiją, kad jis skambino P. K., jog šis patikrintų ar toje vietoje, kur buvo remontuojamas automobilis neliko smulkių automobilio detalių. Todėl patikrinus visą byloje esančią informaciją prokurorės nurodytas argumentas dėl S. K. bei liudytojo P. K. pokalbio negali būti laikomas neginčijamu įrodymu patvirtinančiu išteisintojo kaltę. Patikrinus bylos duomenis teismui išlieka abejonės dėl ankščiau nurodytų asmenų pokalbio turinio kaip kaltės įrodymo.
Savo skunde prokurorė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas šališkai vertino specialisto A. G. paaiškiniumus, kad pateikto tirti automobilio Audi A6 navigacijos blokas pagamintas 2006 m. gegužės 24 d., o radijo imtuvo blokas 2006 m. gegužės 26 d. Nurodė, jog automobilio pagaminimo data gamintojo nurodyta 2006 m. birželio 9 d. Specialistas A. G. pažymėjo, kad radijo ir navigacijos blokai buvo pagaminti maždaug dvi savaites prieš automobilio sukomplektavimą, automobilio kompeltacijos data beveik sutampa su navigacijos ir radijo blokų pagaminimo data, todėl tikėtina, kad jie priklausė ankščiau paminėtam automobiliui. Prokurorė taip pat pažymėjo, jog S. K. apie tai, kad neveikė radijas nurodė tik prokurorui pateikus UAM „Moller Auto Keturi žiedai“ raštą. S. K. ir liudytojas M. K. apklausti iš pradžių teigė, kad po remonto viskas veikė, kadangi jis pirko iš pažįstamo asmens radijo ir navigacijos blokus iš to paties modelio automobilio.
Prokurorės argumentas dėl panašių radijo, navigacijos ir automobilio pagaminimo datų nepaneigia tikimybės, kad išteisintasis vis tik galėjo iš kito asmens įsigyti šias automobilio detales savo pagaminimo datomis artimas automobilio pagaminimo datai. Tuo labiau, kad kaip matyti iš 2012 m. gegužės 29 d. specialisto išvados NR.140-(2683)-isi-3467, Lietuvos Kriminalistinių tyrimų centro specialistai tyrė jiems pateiktą automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir juos kontroliavęs prokuroras nepateikė specialistams klausimo, ar tyrimui pateikto automobilio navigacijos ir radijo blokai veikia, t.y. ar buvo atliktas jų adaptavimas (t.1., b.l.71-73). S. K. nurodė, kad jie neveikė, nes juos buvo įsigijęs po įvykdytos jo automobilio detalių vagystės ir priklausė kitam automobiliui. Su neveikiančia aparatūra, automobilis ir buvo parduotas N. D. (t.2., b.l.178). Kadangi paminėta aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirta, todėl nėra galimybės paneigti šiuos išteisintojo parodymus. Ankščiau paminėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad automobilio priekiniai žibintai, priekinis bamperis, priekiniai ūkio žibintai ir priekinės grotelės yra pakeisti. Nustatyti, kokiam automobiliui priklausė priekiniai žibintai, priekinis bamperis ir priekiniai rūko žibintai ir priekinės grotelės nėra galimybės (t.1.,b.l.73). Įvertinus, specialistų išvadoje bei specialisto A. G. teisme duotus paaiškinimus patvirtinančius, kad galima tik tikėtina išvada, jog automobilio radijo ir navigacijos blokai yra nepakeisti, nepakanka norint S. K. pripažinti kaltu ir jį nuteisti. Vien tik radijo ir navigacijos blokų pagaminimo data, nesant kitų patikimų įrodymų negali būti laikomi vieninteliais ir esminiais įrodymais nulemenčiais S. K. kaltę padarius jam iknriminuojamas nusikalstamas veikas.
Nors prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad S. K. ir liudytojas M. K. apie tai, kad radijas automobilyje neveikė nurodė tik prokurorui pateikus UAB “Moller Auto Keturi žiedai” raštą, tačiau patikrinus bylos medžiagą pažymėtina, kad UAB “Moller Auto Keturi žiedai” raštas Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2013 m. rugpjūčio 20 d. (t.2., b.l.159), o S. K. ir liudytojas M. K. apklausti teisme buvo 2013 m. birželio 17 d., t.y. iki ankščiau paminėto rašto pateikimo teismui, apklausiami teisme minėti asmenys nurodė, kad aparatūra automobilyje neveikė (t.2., b.l.176-177).
Tai, kad automobilis galėjo būti apvogtas patvirtina byloje esantis protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos užfiksuotas S. K. bei liudytojo E. D. 2011 m. rugpjūčio 18 d. 10.32 val. pokalbis apie tai, kad jo automobilis apvogtas (t.2., b.l.131-133), taip pat byloje esantis 2011 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. požeminis parkingas, esantis Girulių g. 10a, Vilnius, vieta, kur stovėjo apvogtas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje rastos stiklo šukės, išbėgęs automobilio skystis (b.l. 23-26), nuoseklūs S. K. parodymai tvirtinant, kad jo automobilis buvo apvogtas.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. K. kaltė nepatvirtinta neginčijamais įrodymais.
Nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. automobilis nebuvo apvogtas, o vagystę inscenizavo pats automobilio savininkas, nėra pagrindo laikyti, kad S. K. pranešdamas apie automobilio vagysę policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis, negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl asmenį kaltinant padarius kelias nusikalstamas veikas, kiekvienos iš jų padarymas turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, todėl vadovaujantis principu, kad abejonės aiškinamos asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr.2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.), konstatuotina kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad S. K. padarė BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Todėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl išteisintojo S. K. gynėjo advokato B. C. apeliacinio skundo.
Iš esmės advokatas savo skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį dalyje dėl S. K. išteisinimo iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., ir išteisinti pastarąjį iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., tai yra kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje išanalizavęs visus įrodymus, kurie buvo pateikti byloje, pripažino juos esant nepakankamais norint pripažinti kaltu ir nubausti S. K. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str., tačiau nurodydmas išteisinimo pagrindą, numatytą BPK 303 str. 5 d. 2 p., padarė išvadą, kad nusikaltimas numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. galimai buvo padarytas, tik šiuo konkrečiu atveju turimų įrodymų nepakanka S. K. kaltei pripažinti. Apylinkės teismas savo nuosprendyje pasisakydamas dėl 2011 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nurodė, jog jame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – požeminis parkingas, esantis Girulių g. 10a, Vilnius, vieta, kur stovėjo apvogtas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje rastos stiklo šukės (t.1.,b.l.23-26), ir pažymėjo, jog minėtas procesinis dokumentas iš esmės patvirtina
kaltinamojo parodymus apie jam priklausančio turto (automobilio) apvogimą bei jo turto apvogimo vietą. Taip apylinkės teismas pasisakė dėl įvykdytos vagystės. Tačiau konstatuodamas faktą, kad buvo padaryta vagystė ir nurodydamas išteisnimo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. pagrindą, numatytą BPK 303 str 5 d. 2 p. (taip iš esmės pripažįstant, kad buvo padarytas sukčiavimas, tik neįrodytas S. K. dalyvavimas padarant šį nusikaltimą), padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas.
Apylinkės teismo nuosprendyje dėl S. K. išteisinimo pagal BK 236 str. nurodyta, jog įvertinus tai, kad teismui nepavyko įrodyti, jog S. K. siekdamas apgaule gauti draudimo išmoką pats nuėmė nuo jam priklausančio automobilio Audi A6 tam tikras detales ir jį apgadino, todėl ir jo pranešimą policijai apie vagystę iš jo automobilio negalima vertinti kaip melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, todėl S. K. turi būti išteisintas, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 236 str. sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Tokiu būdu teismas pripažindamas, kad melagingo pranešimo nebuvo, šia savo išvada pašalino ir galimybę laikyti, kad buvo pasikėsinta sukčiauti, nes šiuo konkrečiu atveju pasikėsinimas sukčiauti ir pasireiškė melagingu pranešimu policijai apie padarytą vagystę. Esant tolioms aplinkybėms laikytina, kad pripažinus, jog apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį laikydamas, kad nebuvo padarytas nusikaltimas numatytas BK 236 str. 1d., padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, taip pat turėjo pripažinti, kad nebuvo padaryta ir veika numatyta BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nurodyti kitą išteisnimo pagal šiuos straipsnius pagrindą.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, laikytina, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas netinkamas S. K. išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., pagrindas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas nurodant, kad S. K. išteisinamas BPK 303 str. 5 d. 1 p. (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) numatytu pagrindu.
Kaip buvo nurodyta anksčiau, byloje nėra surinkta pakankamai neginčyjamų įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. pranešė apie nebūtą nusikaltimą bei pasikėsino sukčiauti, todėl S. K. išteisintas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės J.Umbrasienės apeliacinį skundą atmesti. Išteisintojo S. K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskij apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 nuosprendį pakeisti, nustatant, kad S. K. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. išteisinamas remiantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. tai yra nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. požymių.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.