- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- e2-3463-1027/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00795-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- O. R.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Janina Umbrasienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės K. D. ieškinį atsakovei O. R. dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo ir nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Birutė Giruckienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė K. D. kreipėsi į teismą, prašydama 1) pripažinti, kad V. R. iki mirties gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, 2) pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teises liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ½ dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovei O. R., 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad yra V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė. V. R. (duomenys neskelbtini) testamentu ieškovei paliko jam priklausantį 4,9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais pagalbinio ūkio pastatais bei inžineriniais kiemo statiniais. Ieškovė dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarę. Notarė paaiškino, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas tik į ½ dalį gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio ir inžinerinių kiemo statinių, nes palikėjas statinius valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine O. R., tokius teiginius grindė Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015 m. kovo 17 d. pažyma bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, tačiau pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, kad šį turtą pagal seniūnijos ūkinių knygų duomenis valdytų ir O. R., Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra nurodyta, kad šį turtą palikėjas būtų valdęs sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pastatai palikėjo buvo paveldėti po jo motinos A. R. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl buvo įgyti palikėjo asmeninėn nuosavybėn. Kadangi palikimo priėmimo metu yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės rūšies, prašo pripažinti, kad V. R. iki mirties gyvenamąjį namą, pirtį, ūkio pastatą, garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei (duomenys neskelbtini) išduoto Nuosavybės teisės liudijimo dalį dėl ½ dalių gyvenamojo namo, pirties, ūkio pastato, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia.
Atsiliepimas
3. Atsakovė O. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mirus jos sutuoktiniui V. R. liko santuokoje įgytas turtas, kuris buvo registruotas vieno sutuoktinio, t. y. V. R., vardu. Gyvenamasis namas, pirtis, ūkio pastatas, garažas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruoti seniūnijos 2015 m. kovo 17 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pažymėjimo grafoje „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ nurodyta „Suformuotas naujas daiktas, įregistravimo pagrindas – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2015 m. kovo 18 d., seniūnijos 2015 m. kovo 17 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šių statinių registraciją atliko V. R., pateikdamas 2015 m. kovo 18 d. kadastro duomenų bylą ir 2015 m. kovo 17 d. seniūnijos pažymėjimą, o ne (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Ieškovė privalo įrodyti, kad seniūnijos ūkinių knygų pagrindu 2015 m. kovo 17 d. išduota pažyma apie V. R. statinius buvo išduota be teisėto pagrindo. Tik pripažinus neteisėtais namų ūkio knygų įrašus ir jų pagrindu išduotus administracinius aktus, kuriais atsakovės sutuoktiniui V. R. gyvenant su atsakove santuokoje ir vedant bendrą ūkį buvo įteisinta nuosavybės teisė į ginčo statinius, galima būtų kelti klausimą, kurie pastatai jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. V. R. ginčo statinius nekilnojamojo turto registre įregistravo nenurodydamas juridinio fakto, kad šie pastatai jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi žinojo, kad pirtį pasistatė bendrai su sutuoktine, santuokoje prie namo pasistatė priestatą, pavėsinę, pakeitė stogą, taip žymiai pagerindami namo būklę, su sutuoktine iš santuokinių lėšų užbaigė statyti ir garažą. Nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu buvo atliekama nekilnojamojo daikto teisinė registracija, nėra pagrindo pripažinti, jog V. R. ginčo statinius valdė asmeninės nuosavybės teise. Netenkinus šio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ir (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą. Pažymėjo, kad ieškinio nepagrįstumą įrodo ir tai, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra pastatų unikalių kodų ar juos identifikuojančių indeksų, skiriasi gyvenamojo namo bendras plotas ir gyvenamasis plotas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tiek pagal Santuokos ir šeimos kodekso, tiek pagal galiojančio Civilinio kodekso nuostatas ne visas santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu turtu. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad santuokos metu sutuoktinių kaip dovana gautas ar paveldėtas turtas yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Išrašai iš ūkinių knygų, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad palikėjas V. R. paveldėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Turtą paveldėjus, santuokos metu toks turtas netampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijime minimas rūsys yra natūroje ir ieškovei nežinoma, dėl kokių priežasčių jis nebuvo inventorizuotas, taip pat neaišku, kokią įtaką bylos rezultatui turi ši aplinkybė. Paveldėtų statinių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijime negalėjo būti nurodyti, nes tuo metu jie statiniams nebuvo suteikti. Kelių kvadratų neatitikimas nurodant plotus paveldėjimo teisės liudijime ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galėjo atsirasti arba dėl matavimų netikslumų, arba dėl reglamentavimo skirtumų tuo metu ir dabar. Vilniaus regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) filialas pateikė duomenis, kad asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paveldi sūnus V. R., įregistruotas (duomenys neskelbtini) tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas įregistruotas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. 1986 m. – 1990 m. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) šeimos galvos V. R. vardu nurodyta, kad pastatus (duomenys neskelbtini) jis paveldėjo iš motinos A. R. Šioje asmeninėje sąskaitoje nėra jokių duomenų apie atsakovę kaip turto bendrasavininkę. Iš atsiliepimo nėra suprantama, kodėl ieškovė turėtų ginčyti seniūnijos 2015 m. kovo 17 d. pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad ūkinėse knygose V. R. vardu yra įrašytas gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio pastatais, šiame dokumente nėra jokių duomenų, kad šie pastatai įrašyti ir O. R. vardu. Ūkinėse knygose nuo 1983 m. yra nuoseklūs įrašai apie tai, kad V. R. po motinos A. R. mirties paveldėjo sodybą ir įrašai apie jo ūkinį kiemą. Vien tai, kad namų valdos teisinė registracija buvo atlikta jam gyvenant santuokoje su atsakove, nereiškia, kad paveldėtus statinius nuosavybės teise įgijo ir atsakovė. Nesutiko su teiginiu, kad pats V. R. ginčo turto nelaikė asmenine nuosavybe, nes registruodamas turtą Nekilnojamojo turto registre nenurodė fakto, kad tai asmeninė jo nuosavybė. Testamente nurodyta testamentinė išskirtinė, kad ginčo turtu iki gyvos galvos būtų leidžiama naudotis atsakovei. Sąžiningas ir protingas žmogus testamentu nedarytų tokių patvarkymų dėl jam nepriklausančio turto. Sudarydamas testamentą V. R. siekė aiškaus teisinio rezultato: palikti savo turtą giminaitei. Pirtis buvo pastatyta po A. R. mirties, tačiau dar iš jos įgytų ir V. R. paveldėtų medžiagų, jo darbu, garažas pradėtas ir baigtas statyti (duomenys neskelbtini) m., namas yra be priestato, stogas keistas nebuvo. Atsakovės teiginiai, kad nėra pagrindo pripažinti asmeninės nuosavybės nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu buvo atliekama ginčo turto teisinė registracija, yra nepagrįsti ir prieštarauja CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei nuosekliai formuojamai kasacinio teismo praktikai, kad vieno sutuoktinio vardu įregistruotas turtas, nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė tripliką. Be atsiliepime išdėstytų atsikirtimų papildomai nurodė, kad ieškovė visai neaptaria testamentinės išskirtinės, nors testamente ji numatyta. Mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę į pusę bendro turto, o kita pusė, mirusio sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis, todėl notarė teisėtai ir pagrįstai išdavė atsakovei nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį ginčo turto.
6. Teismo posėdžio ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė visiškai.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė paaiškino, kad bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas priklausė A. R. ir buvo paveldėtas sūnaus V. R., kuris po A. R. mirties pagal tuo metu galiojusius teisės aktus kreipėsi į notarą, (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo turtą, palikimo priėmimo faktas įregistruotas ūkinėse knygose. Tuo metu V. R. buvo susituokęs su atsakove O. R. Notarė nepagrįstai laikė, kad turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, nes paveldėtas turtas nėra bendra jungtinė nuosavybė. Iškilo teisinis kazusas, kadangi ginčo turto registracija atlikta vėliau, tačiau seniūno pažyma bei tai, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, nedaro turto bendrąja jungtine nuosavybe. Seniūno pažymos nereikia ginčyti. Pagal galiojusį nutarimą turtas registre įregistruojamas pagal pažymas, seniūno išduotoje pažymoje nėra nurodyta, kad tai bendrai priklausantis turtas. Pirtis nebuvo paveldėta, ji pastatyta, tačiau, ieškovės žiniomis, iš paveldėtų medžiagų, statė V. R., tai patvirtinančių dokumentų ieškovė neturi. Tai ginčytinas klausimas, pripažinus, kad pirtis pastatyta po paveldėjimo, santuokos su atsakove metu, ½ dalis pirties priklausytų atsakovei. Dėl garažo nėra įrodymų, kad jis buvo pradėtas ir baigtas statyti santuokos metu. Taip pat nėra duomenų, kad buvo keičiamas stogas, pastatytas priestatas, ūkinėse knygose jau palikimo atsiradimo metu pažymėta, kad stogas iš šiferio. Jei turtas buvo pagerintas iš bendrų lėšų, atsakovė turėjo reikšti reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
8. Ieškovė paaiškino, kad V. R. buvo jos mamos pusbrolis ir ieškovės krikšto tėvas. A. R. buvo ieškovės močiutės pusseserė. Su V. R. bendraudavo, jis išmokė vyrą prižiūrėti bites. V. R. savų vaikų neturėjo, kalbėjo, kad norėtų sodybą palikti ieškovei, o vėliau sodyba atitektų ieškovės sūnui. Apie testamentą kalbėjo trise - ji, V. R. ir O. R., vėliau V. R. nuvažiavo pas notarą ir viską sutvarkė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovė paaiškino, kad ūkinėse knygose nurodyta, kad ūkiniam kiemui priklausė tik du pastatai – namas ir tvartas. Seniūnas negalėjo išduoti pažymos, jeigu ūkinėse knygose nebuvo nei garažo, nei rūsio. Paveldėjimo teisės liudijimas yra be unikalių numerių, todėl kelia abejonių, be to, skiriasi statinių plotai liudijime ir kadastro byloje. Gyvendamas ūkiniame kieme V. R. jau buvo santuokoje, ūkinį kiemą ir paveldėjo kaip paskutinis likęs gyventojas. Pirtis pastatyta 2004 m., garažas taip pat statytas santuokoje.
11. Atsakovė paaiškino, kad pirtį pasistatė su V. R., ne iš A. R. medžiagų, o turėjo 0,375 ha žemės, iškirto miško, reikėjo pacementuoti pamatus, žmonėms paruošti maisto. Namo stogas buvo iš skiedrų, kai apsivedė, ant skiedrų uždėjo šiferį, namo vidų iškalė lentelėmis. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) m., apie 8 metus gyveno pas anytą, (duomenys neskelbtini) m. žiemą V. dar buvo išnuomojęs butą (duomenys neskelbtini), bet penktadieniais važiuodavo į kaimą padėti. (duomenys neskelbtini) m. gavo butą (duomenys neskelbtini), žiemą važiuodavo į jį, o penktadieniais vėl važiuodavo į kaimą. Priestatą prisistatė po (duomenys neskelbtini) m., kai apsivedė, kai dar gal buvo gyva A., nepamena, nes seniai buvo. Santuokos metu garažas jau buvo sunertas, po stogu, apsivedę (duomenys neskelbtini) metais dar statė, kažką iš vidaus dirbo.
12. Liudytojas A. A. paaiškino, kad yra O. R. brolis. Nuo (duomenys neskelbtini) m., kai ji susituokė su V. R., bendraudavo, padėjo dirbti darbus sodyboje. Keitė langus, apkalė namą lentelėmis, jis davė tam dalį turėtos medienos. Buvo keičiamas stogas, uždėtas šiferis. Buvo nebaigtas statyti garažas, tvarkė, padėjo jį baigti. Pirtis buvo statyta vėliausiai. Pradžioje teikdamas paaiškinimus nurodė, kad iš pradžių A. R. buvo gyva, mirė gal po 4-5 metų, vėliau teikdamas paaiškinimus nurodė, kad atliekant darbus A. R. jau nebuvo. V. R. neturėjo, kas jam padėtų, brolis mirė apie (duomenys neskelbtini) metus, bet iki tol mažai padėdavo. O. R. ir V. R. sodybą tvarkė iš bendrų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės liudijimo (jo dalies) pripažinimo negaliojančiu
13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentuose, ūkinėse knygose nuo 1964 m. iki 1983 m. A. R. vardu įregistruotas kolūkinis ūkis (kolūkiečio kiemas) ir gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai (tvartas), esantys (duomenys neskelbtini) (iki 2003 m. – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).
14. A. R. mirė (duomenys neskelbtini).
15. 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – 1964 m. CK) 601 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1980 m. vasario 1 d. iki 1983 m. gruodžio 11 d.) buvo numatyta, kad mirus kolūkiečių kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad 1964 m. CK septintajame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos (t. y. paveldėjimo teisiniai santykiai atsiranda), jeigu, mirus kolūkiečių kiemo nariui, kitų kiemo narių nelieka.
16. A. R. mirties metu ūkinėse knygose, 1983 m. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kolūkiečio šeimos narių buvo įrašyta vienintelė A. R., šeimos galva. Ūkinių knygų duomenis patvirtina (duomenys neskelbtini) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Utenos notarinei kontorai adresuotas 1983 m. spalio 5 d. pažymėjimas, kuriame pažymėta, kad A. R. iki mirties gyveno viena (duomenys neskelbtini), kiemas buvo kolūkinis, taip pat ir atsakovės O. R. paaiškinimai, kad apie (duomenys neskelbtini) m. su V. R. gavo butą (duomenys neskelbtini), kuriame jie prisiregistravo ir kuriame ji iki šiol gyvena, prieš tai jie buvo registruoti ir (duomenys neskelbtini).
17. Nelikus A. R. kolūkiečio kieme narių, t. y. pasibaigus kolūkiečio kiemui, turėjo būti taikomos 1964 m. CK septintajame skyriuje „Paveldėjimo teisė“ nustatytos taisyklės, pagal kurias, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais buvo palikėjo vaikai. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų jog palikėja A. R. būtų palikusi testamentą, jos turtą ir paveldėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – sūnus V. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į paveldimą turtą – medinį gyvenamąjį namą, 86 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 35 kv. m. gyvenamojo, ir ūkinius pastatus (tvartą, rūsį ir garažą), esančius (duomenys neskelbtini).
18. Pagal nuo 1969 m. iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 22 straipsnio 1 dalies, kaip ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtas, paveldėtas po santuokos sudarymo, laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu bei įvertinus tai, kad A. R. mirties metu nei V. R., nei atsakovė O. R. nebuvo jos kolūkiečių kiemo nariais, V. R., kaip įstatyminis įpėdinis paveldėdamas A. R. turtą - medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (tvartą, rūsį ir garažą), esančius (duomenys neskelbtini), šiuos pastatus įgijo asmeninės nuosavybės teise.
19. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais motyvavo tuo, kad paveldėtas turtas, nuosavybės teisė į jį nebuvo įregistruota techninės inventorizacijos biure, taip pat nesutampa ūkinėse knygose nurodytas A. R. priklausęs ir paveldėjimo teisės liudijime nurodytas paveldimas turtas, t. y. ūkinėse knygose paminėtas tik gyvenamasis namas ir tvartas, o paveldėjimo teisės liudijime – ir garažas bei rūsys, todėl toks paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo būti išduodamas, nesutampa ir gyvenamojo namo plotai, nurodyti liudijime ir kadastro byloje. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
20. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, buvo taikoma nekilnojamojo turto registravimui tik miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Tokią tvarką nustatė Ministrų Taryba, 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinusi Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukciją. Kaimo vietovėse gyvenamieji namai ir kiti pastatai buvo apskaitomi apylinkių vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Nagrinėjamu atveju taip buvo nurodyta ir V. R. išduotame (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą – kad šį liudijimą reikės užregistruoti (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomajame komitete. Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ūkinės knygos, 1983 m. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo užregistruotas, ūkinės knygos 1983 m. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarant įrašą, kad A. R. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paveldi sūnus V. R., įregistruota (duomenys neskelbtini) V. R. vardu (ir tik) pastatai buvo įrašyti ir 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) ūkinėse, taip pat ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003-2017 m. namų ūkio knygose.
21. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas (duomenys neskelbtini) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) Utenos notarinei kontorai išduoto pažymėjimo pagrindu. Šiame pažymėjime, išduotame ūkines knygas vedusios, taigi ir gyvenamuosius namus ir kitus pastatus kaimo vietovėse apskaičiusios institucijos, nurodyta, kad A. R. priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai – tvartas, rūsys ir garažas. Atsakovė O. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jiems su V. R. susituokus sodyboje jau buvo sunertas garažas, vėliau jie jį tik įrenginėjo, o atsakovės kviestas liudytojas A. A. paaiškino, kad, kiek žino, sodyboje bulves laikydavo kapčiuose, o kai buvo statomas garažas, buvo pastatytas ir rūsys. Šie bylos duomenys, esant nustatyta tvarka nenuginčytiems nei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui, nei Utenos notarinei kontorai (duomenys neskelbtini) išduotam pažymėjimui, leidžia pagrįstai manyti, kad A. R. palikimo atsiradimo metu paveldimą turtą sudarė ne tik į bylą pateiktose ūkinėse knygose paminėti gyvenamasis namas ir tvartas, bet ir paveldėjimo teisės liudijime įrašyti garažas ir rūsys.
22. (duomenys neskelbtini) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) Utenos notarinei kontorai išduotame pažymėjime ir jo pagrindu išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodytas gyvenamojo namo bendras plotas 86 kv.m, gyvenamas plotas 35 kv.m. Ūkinėse knygose, asmeninėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atžymėta, kad naudingas plotas, tiesa, tai įrašant grafoje bendras (naudingas) plotas, yra 35 kv.m. Nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodytas gyvenamojo namo bendras plotas 75,92 kv.m, iš kurio 64,27 kv.m pagrindinio pastato ir 11,65 kv.m priestato, užstatytas plotas 89 kv.m. Tokie atsakovės akcentuojami neatitikimai, įvertinus ir besikeičiančias pastatų plotų skaičiavimo metodikas bei priemones, neleidžia abejoti, kad paveldėjimo teisės liudijime įrašyti ne tie pastatai, kurie priklausė A. R. ir kuriuos paveldėjo V. R.
23. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų registravimo“, gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami (nutarimo 1 punktas), paveldėjimo teisės liudijimai buvo numatyti tarp dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius (nutarimo 8.6 punktas).
24. Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. paveldėti pastatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti, taip pat nebuvo ir inventorizuoti. Pastatų kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta ir pastatai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti jau galiojant naujajam 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, Nekilnojamojo turto registro nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimui Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) „Dėl dokumentų, teiktinų registruojant senus statinius“, 2.1 punkte numatyta, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Nutarimo 4 punkte numatyta, kad senų statinių įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių teisinį statusą.
26. Nagrinėjamu atveju V. R. paveldėti pastatai, kaip ir reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) „Dėl dokumentų, teiktinų registruojant senus statinius“, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 17 d. pažymos (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurioje nurodyta, kad seniūnijos ūkinių knygų duomenimis (duomenys neskelbtini), V. R. vardu įrašytas gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio pastatais bei 2015 m. kovo 18 d. sudarytos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Šių dokumentų pagrindu V. R. nuo 2015 m. balandžio 7 d. įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtus pastatus. Nekilnojamo turto registre V. R. nuo 1995 m. balandžio 12 d. įregistruota ir nuosavybės teisė į žemės sklypą, ant kurio yra pastatai, tačiau žemės sklypas į ginčijamą O. R. išduotą nuosavybės teisės liudijimą neįtrauktas, šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tai buvo asmeninis V. R. turtas atkūrus nuosavybės teises į jį, tarp šalių ginčo dėl to nekilo.
27. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad registruojant pastatus registro tvarkytojui nebuvo pateikti V. R., kaip įpėdinio statusą, patvirtinantys dokumentai, Nekilnojamojo turto registre įrašo apie tai nėra.
28. Vertinant Nekilnojamojo turto registro duomenis bei vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto prezumpcija, nesant kitų išviešintų duomenų, pagal tai, kokių dokumentų pagrindu ir kada V. R. buvo registruota nuosavybės teisė į paveldėtus statinius, notarė, išduodama O. R., pergyvenusiai sutuoktinį V. R., nuosavybės teisės liudijimą turėjo pagrindą į jį įtraukti ir ½ dalį V. R. paveldėto turto – pastatų (duomenys neskelbtini). Tačiau CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigiama CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka rašytiniais įrodymais pagrindus faktą, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir paneigia juridinis faktas – ginčo pastatų įgijimas paveldėjimo būdu bei tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas A. R. įpėdiniui V. R., bei įrašai apie tai ūkinėse knygose.
29. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama įvairiais pagrindais – pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą ir kt. (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Tokie pagrindai, nors tiesiogiai ir neišvardinti, buvo numatyti ir 1964 metų CK. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ūkinių knygų, kitų bylos duomenų matyti, kad visi 2015 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai (išskyrus pirtį) buvo pastatyti iki V. R. juos paveldint – gyvenamasis namas su priestatu, ūkio pastatas-tvartas pastatyti 1942 m., garažas – 1975 m., kiemo statiniai šulinys ir lauko tualetas – atitinkamai 1960 m. ir 1976 m. Šie duomenys rodo, kad 2015 m. Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas naujas, V. R. santuokos su O. R. metu sukurtas turtas.
30. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, teigė, kad pats V. R. turtą laikė bendru, tai rodo jo veiksmai 2015 m. įregistruojant turtą, neteikiant duomenų apie jo paveldėjimą. Teismo vertinimu, tokią V. R. valią paneigia jo paties (duomenys neskelbtini) sudarytas bei notaro patvirtintas testamentas, kuriuo jis žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir pagalbiniais ūkio pastatais bei inžineriniais statiniais laiko jam priklausančiu ir palieka ieškovei, o atsakovės naudai patvarko, kad turtu ji galėtų naudotis iki gyvos galvos. Tikėtina, kad, V. R. ginčo turtą laikant bendru, testamentą dėl minėto turto būtų sudarę abu sutuoktiniai. Buvus kalbas, kad žemės sklypas su pastatais bus paliktas ieškovei, 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė.
31. Tiek pagal SŠK 22 straipsnio 2 dalį, tiek pagal galiojančio CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Savarankiško reikalavimo dėl ginčo pastatų pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe atsakovė nereiškė, laikėsi nuomonės, kad ne tik neturėtų, bet ir negalėtų to daryti, nes ieškovė neginčija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 17 d. pažymos, kurios pagrindu ginčo pastatai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
32. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) „Dėl dokumentų, teiktinų registruojant senus statinius“, nuostatas, savivaldybės išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose buvo būtent tas dokumentas, kuris privalėjo būti pateikiamas įregistruojant iki 1989 m. sausio 1 d. kaimo vietovėje pastatytus statinius. Bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 17 d. pažymoje nurodyti duomenys atitiko ūkinių knygų duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini) V. R. vardu buvo įrašytas gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio pastatais. Todėl ieškovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčyti išduotą pažymą.
33. Atsakovė, įrodinėdama, kad nėra pagrindo nuginčyti ginčo pastatų bendrąją jungtinę nuosavybę, teigė, kad santuokos metu su V. R. iš bendrų lėšų pasistatė pirtį, užbaigė statyti garažą, prie gyvenamojo namo pasistatė priestatą, pavėsinę, pakeitė stogą, taip žymiai pagerindami namo būklę, tačiau tokie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti bylos duomenimis. Iš kadastro ir registro bylos, ūkinių knygų duomenų matyti, kad visų ginčo statinių, taip pat ir gyvenamojo namo priestato (išskyrus pirtį), statybos metai nurodomi iki A. R. mirties, t. y. iki V. R. juos paveldint. Sutuoktiniams nepriklausančio turto pagerinimas negalėtų lemti jo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje nėra duomenų apie šių ginčo statinių kapitalinį remontą, rekonstrukciją, pertvarkymą V. R. juos paveldėjus. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jiems susituokus garažas jau buvo sunertas, o jie dirbo tik vidus darbus, taip pat nurodė, nors ir tiksliai nepamenanti, kad A. R. dar buvo gyva, kai buvo statomas priestatas, koridoriukas. Bylos duomenys (įrašai ūkinėse knygose) taip pat rodo, kad gyvenamojo namo stogas į dengtą šiferiu jau buvo A. R. esant gyvai. Tai, kad vienas iš ginčo pastatų – pirtis, buvo pastatyta po jos mirties, nereiškia kitų, V. R. paveldėtų pastatų pagerinimo. Atsakovės akcentuoti darbai – namo iškalimas lentelėmis, plastikinių langų įstatymas, kuris turėjo įvykti jau po A. R. mirties, nelemia turto esminio pagerinimo. Turto pagerinimas iš bendrų atsakovės ir V. R. lėšų ar asmeninių atsakovės lėšų galėtų lemti kompensacijos atsakovei priteisimo klausimą, tačiau nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nebuvo reiškiamas, o teismas negali išeiti už bylos nagrinėjimo ir joje keliamų reikalavimų ribų.
34. Bylos duomenimis, vienas iš ginčo pastatų – pagalbinio ūkio paskirties pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta jau po A. R. mirties, ginčo tarp šalių dėl to nekilo. Nors atsakovė nurodo kitus nei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir kadastrinių matavimų byloje nurodytus pirties statybos metus – atsakovė nurodo, kad pirtis buvo pastatyta 2004 m., išraše ir kadastrinių matavimų byloje pirties statybos metai nurodyti 1989 m., tačiau nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pirtis buvo pastatyta po to, kai V. R., būdamas santuokoje su atsakove, paveldėjimo būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo statinius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą, taip pat ir statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK, jo 3.87, 3.88 straipsniuose. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, laikantis prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), kuri šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama, laikytina, kad atsakovė ir V. R. pirtį buvo įgiję bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei, mirus V. R., atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pirties. Nors ieškovė prašė pripažinti, kad ir šis turtas buvo asmeninė V. R. nuosavybė, teigė, kad pirtis buvo pastatyta iš medžiagų, kurias V. R. paveldėjo iš A. R., jo pastangomis ir darbu, tačiau ši aplinkybė neįrodyta CK 3.89 straipsnio 2 dalyje reikalaujamomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais. Be to, kad turtas būtų sukurtas bendrai sutuoktinių nebūtina, kad statybos darbus tiesiogiai atlikinėtų tik sutuoktinis, kaip paaiškino atsakovė, reikėjo paruošti ir maisto, taip pat buvo kertamas miškas, pacementuojami pamatai.
35. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus, teisinį reglamentavimą, ieškinys tenkinamas iš dalies. Pripažįstama, kad V. R. iki mirties gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, todėl O. R. išduoto (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teises liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl ½ dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstama negaliojančia. Likusi ieškinio dalis – dėl pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmeniniu turtu ir su tuo susijusios nuosavybės teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia atmetama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovė patyrė 2360,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2250 Eur advokato pagalbai apmokėti, 39,50 Eur už duomenis iš valstybės archyvo, 71 Eur žyminio mokesčio (DOK-23575, DOK-25949).
37. Atsakovė patyrė 1511,15 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 11,15 Eur už duomenis iš Nekilnojamojo turto registro (DOK-25938).
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovės reikalavimai dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir nuosavybės teisės liudijimo šioje dalyje panaikinimo patenkinti iš dalies, atmetant reikalavimą asmenine nuosavybe pripažinti pastatą-pirtį ir panaikinti su tuo susijusią nuosavybės teisės liudijimo dalį. Įvertinus pirties rinkos vertės dalį visų ginčo pastatų vidutinėje rinkos vertėje, nurodytoje Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (ginčo statinių ½ dalies, į kurią išduotas nuosavybės teisės liudijimas, vidutinė rinkos vertė 3175 Eur, ½ dalies pirties – 93 Eur), darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 97 procentais, o atmestų reikalavimų dalis sudaro 3 procentus.
40. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, teiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, suapvalinus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2290 Eur (2360,50 Eur x 97 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 45 Eur (1511,15 Eur x 3 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei priteisiama 2245 Eur (2290 Eur – 45 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (8 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise.
Pripažinti negaliojančia O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teises liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2245 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.