Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-113/2009

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.14.; 2.8.

2009 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-24 nutarties, kuria konstatuota, jog E. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas, ir E. M. pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad E. M. pažeidė viešąją tvarką: 2006-06-26, apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – E. K. prekybos įmonei priklausančioje parduotuvėje „Žemyna“, esančioje Herkaus Manto g. 9A, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais – išplūsdamas šios parduotuvės pardavėją G. G. necenzūriniais žodžiais, tuo pat metu rankoje laikydamas peilį, nukreiptą į jos pusę, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismo posėdžio metu E. M. gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, laikydamasis BPK XXIX skyriaus, reglamentuojančio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, reikalavimų, E. M. taikė priverčiamąją medicinos priemonę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įrodyta, kad E. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas. Tai sudarė pagrindą teismui spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Apylinkės teismas, vadovaudamasis ištirtų įrodymų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, teismo psichiatro eksperto rekomendacijomis, pateiktomis teisiamojo posėdžio metu, padarė išvadą, kad minėtam asmeniui būtina paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apelianto teiginys, kad jis daugiau nei mėnesį gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje, jo sveikata žymiai pagerėjo, todėl taikyti priverčiamąsias medicinos priemones jam nėra pagrindo, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Iš šio teiginio matyti, kad E. M. kalba apie savo sveikatos būklę būtent apeliacinio skundo padavimo metu, jis neginčija teismo nustatytų priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrindų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas kontroliuojamas BPK 405 str. nustatyta tvarka. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Tuo tikslu teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 str. 2 d., 3 d.). Taigi jei teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir surinktų faktų visuma, nustatys, jog E. M. sveikatos būklė pagerėjo, priims nutartį pakeisti pirmiau taikytą priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne, o jei nustatys, kad E. M. pasveiko ir išnyko reikalas tokią priemonę taikyti, priims nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę. Pagal BPK 405 str. priimta nutartis galės būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. M. apeliacinį skundą atmesti.