- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- ATP-353-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00204-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį 30 litų bauda;pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 125 litų bauda;pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį 600 litų bauda;pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį 350 litų bauda.
Apėmimo būdu subendrinus paskirtas nuobaudas, R. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 2 d. 14.15 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,77 promilių girtumas, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, vairuojamos transporto priemonės registracijos liudijimo ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, taip pat automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 2 d. 14.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus – alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,77 promilių girtumas, necenzūriniais žodžiais keikė jį dėl KET pažeidimo sulaikiusį policijos pareigūną S. L., grasino jam, bandė bėgti, sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau aktyviai priešinosi. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimą, nutraukti bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes teismas byloje surinktus įrodymus vertino šališkai, išskirtinai surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijos naudai, tinkamai neįvertino jo kaltę paneigiančius įrodymus, nesivadovavo teismų suformuota praktika vertinant įrodymus ir tuo pačiu netinkamai taikė įstatymą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą bei pažeidė jo teisę į teisingą ir nešališką teismą.
Nurodo, kad pažeidimo pagal ATPK 187straipsnio 1 ir 2 dalių įvykio dalyviai yra jis ir S. L., o jam surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas bei patrulių R. T. ir R. R. nurodytos aplinkybės negali būti papildomais įrodymais, nes jie grįsti tik S. L. žodžiais, kadangi jų pačių įvykio vietoje nebuvo. Dėl to tvirtina, kad S. L. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Nėra duomenų, kad būtų suplėšyta S. L. uniforma, ar ji būtų ištepta ar sušlapusi, kadangi tuo metu buvo sniego ir šlapia, kas patvirtintų S. L. parodymus, jog jie grūmėsi ant žemės. To nepatvirtino ir liudytoja V. L.. Taip pat yra prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų dėl antrankių praradimo, nes S. L. teigė, jog jam buvo iš rankų išplėšti antrankiai, o patruliai R. T. ir R. R. nurodė, jog S. L. sakė, jog antrankiai buvo „pamesti“. Dėl to mano, kad pareigūnų parodymai turi būti vertinami kaip nenuoseklūs, keliantys abejonių. Pastebi, kad jis (apeliantas) teismui savo iniciatyva nufotografavo įvykio vietą bei pateikė fotolenteles, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat nurodo, kad R. T. ir R. R. tarnybiniai pranešimai surašytini identiški, tik pasirašyti skirtingų asmenų, todėl mano, jog tai rodo pareigūnų nesąžiningumą ir neobjektyvumą bei turėtų būti vertinami kritiškai, nors teismas to nevertino ir nutarime dėl to nepasisakė.
Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik melagingais pareigūnų parodymais, o jo ir liudytojo E. D. parodymų nevertino. Nurodo, kad jis nesutiko su alkotesterio parodymais, reikalavo vežti į ligoninę atlikti kraujo tyrimus, ir tokius jo teiginius patvirtina liudytojo E. D. parodymai, kad jis ne domėjosi galimybe duoti kraujo, o reikalavo leisti pasinaudoti teise nuvykti į medicinos įstaigą duoti kraujo tyrimui atlikti, tačiau pareigūnai, atsisakę jį nuvežti į medicinos įstaigą, sutrukdė jam pasitikrinti blaivumą ir įrodyti savo nekaltumą dėl kaltinimo vairavus transporto priemonę neblaiviam. Be to, teismas nepagrįstai atmetė E. D. parodymus vien dėl to, kad jis yra jo (apelianto) draugas, tačiau teisme E. D. buvo nurodytas kaip kaimynas, o ne draugas, kad tarp jų jokio suinteresuotumo nėra. Nurodo, kad nuo vairavimo jis buvo nušalintas 16.30 val., tačiau iš policijos komisariato laikino sulaikymo patalpų buvo išleistas 18.15 val., t. y. praėjus 1 val. 45 min. po nušalinimo nuo vairavimo, todėl pareigūnai užkirto galimybę jam per 1 valandą nuvykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti neblaivumą ir taip pareigūnai šiurkščiai pažeidė teisę į teisminę gynybą. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nutarime apie tai nepasisakė. Teismas nutarime taip pat nepasisakė dėl pareigūnų atlikto girtumo nustatymo tvarkos, kuri, jo (apelianto) nuomone, buvo pažeista. Teigia, kad S. L. tarnybiniame pranešime nurodyta tik tai, kad „nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas“, tačiau patrulių R. T. ir R. R. tarnybiniuose pranešimuose nenurodytas nė vienas neblaivumo požymis, kitų duomenų, patvirtinančių neblaivumą, nenustatyta. Mano, kad į laikino sulaikymo patalpas jis buvo pristatytas ne dėl jo neblaivumo ar pasipriešinimo policijos pareigūnui, bet dėl negalėjimo per 1 valandą nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti girtumą. Teigia, kad nors prisipažino išgėręs 0,5 litro alaus prieš važiuodamas automobiliu, tačiau jautėsi blaivus. Tvirtina, kad pristačius jį į policijos komisariatą buvo galima dar kartą patikrinti jo neblaivumą, atlikti specialius testus neblaivumui (blaivumui) patikrinti, pristatyti į sveikatos patikrinimo medicininę įstaigą, tą padaryti jis pats reikalavo, tačiau to padaryta nebuvo.
Nurodo, kad alkotesterio šaknelė buvo atspausdinta 13.51 val., pranešimas apie jo sustabdymą buvo gautas 14.18 val., patruliai dėl girtumo nustatymo į įvykio vietą nuvyko 15.01 val., dėl to tvirtina, kad alkotesterio šaknelėje užfiksuoti duomenys žymiai anksčiau nei buvo pats įvykis. Nesutinka su teismo išvada, kad laikas neatitiko dėl to, jog pareigūnai alkotesterio laiko neperprogramavo į vasaros laiką, ir dėl to nurodytas laikas 13.51 val. yra tikėtinas, kadangi teismas rėmėsi prielaida. Pastebi, kad patruliai į įvykio vietą atvyko 15.01 val., todėl matavimo laikas net teoriškai negalėtų būti 13.51 val., kadangi tuo metu pareigūnai buvo kelyje. Dėl to mano, kad tos aplinkybės, jog alkotesterio rodmenys užfiksuoti žymiai anksčiau, nei jis buvo sustabdytas vairuojant automobilį, rodo, kad pareigūnai veikė principais, nesuderinamais su teise, o teismas į tai neatsižvelgė ir priimdamas sprendimą nesivadovavo suformuota teismų praktika. Pastebi, kad teismas, byloje esant prieštaringiems įrodymams, privalėjo vadovautis administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog alkoholio matuoklis iki 2013-04-02 buvo naudojamas intensyviai, tą patvirtina ir alkoholio matuoklio „Lion alkometer 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos žurnalo kopija bei vidinė paties matuoklio atminties išklotinė. Dėl to mano, kad kritiškai turėjo būti vertinama tai, kad alkotesteriui nebuvo pasuktas laikas valanda į priekį pereinant nuo žiemos laiko į vasaros laiką, kadangi 2013 m. Lietuvoje laikas buvo pasukamas naktį iš 03.30 į 03.31. Teigia, kad alkoholio matuoklio šaknelė šiuo atveju yra niekinis įrodymas, nes jame nurodytas laikas buvo užfiksuotas žymiai anksčiau, nei buvo pats pažeidimas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šių aplinkybių netraktavo jo (apelianto) naudai. Taip pat nurodo, kad administracinio sulaikymo protokole (38 b. l.) nurodyta, jog 17.45 val. jis buvo išblaivėjęs, tai reiškia, jog tuo metu jam turėjo būti nustatyta 0,00 promilių girtumas, tačiau pareigūnas G. J. teisme pateikė 2013-04-22 surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog jam (apeliantui) buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas išleidimo iš policijos komisariato metu. Mano, kad esant tokiam girtumui, jis negalėjo būti išleistas iš policijos komisariato. Teigia, jog tokie duomenys yra melagingi ir rodo policijos siekį bet kokiomis priemonėmis jį nubausti, tačiau teismas į šias aplinkybes taip pat neatsižvelgė ir apie tai nepasisakė nutarime.
Apeliantas mano, kad nepagrįstai, remiantis vien tik S. L. vertinimu dėl pasipriešinimo, jis buvo pristatytas į Akmenės rajono policijos komisariatą, nors pristatant kitu pagrindu – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, jam nebūtų taikytas administracinis sulaikymas. Nurodo, kad nuo jo sulaikymo pradžios iki išleidimo iš policijos įstaigos nebuvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai – kurios visada panaudojamos, kai yra pasipriešinimas. Taip pat nurodo, kad S. L. jį pažinojo daug metų, žino jo asmenybę, gyvenamąją vietą ir visą kitą informaciją, todėl jis neturėjo galimybės pabėgti. Be to, į policijos įstaigą jis galėjo būti pristatytas tik ATPK 272 straipsnyje numatytais atvejais. Tvirtina, kad šiuo atveju patruliai atvykę į įvykio vietą turėjo kompiuterizuotą darbo vietą tarnybiniame automobilyje, pareigūno S. L. darbo vieta (seniūnijos patalpose) nuo įvykio vietos yra apie 200 m, kurioje taip pat buvo galimybė įforminti pažeidimus, todėl mano, kad pareigūnai, nuveždami jį į Akmenės rajono policijos komisariatą už 32-33 km nuo įvykio vietos, užkirto kelią jam įrodyti savo blaivumą. Taip pat mano, kad policijos pareigūnų siekį jį nubausti du kartus, įrodo ir tai, kad jo atžvilgiu buvo suruoštos dvi Akmenės rajono apylinkės teismui teismingos administracinės bylos už pažeidimus, padarytus esant sutapčiai, tačiau paskirtas skirtingas bylų nagrinėjimo laikas, todėl mano, kad policijos pareigūnai sąmoningai pažeidė ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismo nutarimas dėl R. K. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimų priimtas laikantis administracinės teisės normų, įvertinus pažeidėjo kaltę patvirtinančius įrodymus. Nesutinka, kad ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus pažeidimus patvirtina tik S. L. parodymai, nes S. L. atžvilgiu vartotus necenzūrinius žodžius girdėjo ir liudija į įvykio vietą atvykę patruliai R. T. bei R. R., taip pat įrodyta, kad R. K., pristatomas į PK, policijos patruliams girdint vartojo necenzūrinius žodžius S. L. atžvilgiu. Tvirtina, kad apelianto teisė savanoriškai pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje nebuvo pažeista, nes R. K. tik domėjosi, ką parodytų toks apsvaigimo patikrinimas ir savo valios aiškiai neišreiškė. Atkreipia dėmesį į tai, kad išleistas iš policijos komisariato R. K. savanoriškai neatliko savo girtumo patikrinimo gydymo įstaigoje. Mano, kad to apeliantas nepadarė dėl to, kad komisariato budėtojas, išleisdamas iš policijos įstaigos, geranoriškai pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7410“, kuriuo R. K., kaip teigė budėtojas, buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas, todėl, matydamas, jog yra pakankamai girtas, apeliantas galimybės pasitikrinti girtumą gydymo įstaigoje sąmoningai atsisakė. Policijos budėtojas šiuo atveju tikrinimo šaknelės neatspausdino dėl aparato gedimo, o be to, R. K. pristatymas buvo atliekamas ne dėl asmens girtumo – išblaivinimo, o dėl to, kad jam reikėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalyse. Nurodo, kad alkoholio matuoklio laiko perstatymą atlieka patrulių būrio vadas, kuriam laiko keitimo diena buvo savaitgalis (poilsio diena), be to, policijos registruojamų įvykių registre informacija apie policijos patrulių atvykimą į įvykio vietą nėra fiksuojama automatiškai, tai atlieka policijos budėtojas gavęs patrulio pranešimą apie atvykimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad policijos patruliai, atvykę į įvykį, kuriame kolegai dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų priešinantis buvo reikalinga skubi pagalba, budėtojui apie atvykimą iškart nepranešė. Pastebi, kad skirtumas nuo girtumo patikrinimo iki PRĮR atžymos apie atvykimą yra 10 minučių, o tai, rodo, kad patikrinimo laikas buvo ankstesnis nei atvykimo būtent dėl automatinės funkcijos apie atvykimą, nebuvimo, dėl to 15.01 val. laikas turi būti laikomas ne patrulių atvykimo į įvykio vietą laikas, o atžymos apie atvykimą atlikimo laikas. Taip pat nurodo, kad netikslumai, nustatyti nagrinėjant R. K. pažeidimus buvo pašalinti – patikslinti pažeidimo nustatymo, girtumo patikrinimo, policijos patrulių atvykimo į įvykio vietą laikai, dėl tos priežasties perrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, ir manyti, kad visa tai buvo atlikta ne siekiant šalinti byloje esančius trūkumus, o siekiant klastoti duomenis, dėl kurių būtų klaidinamas teismas, nėra jokio pagrindo. Nesutinka su apelianto argumentu, jog policijos pareigūnai siekė jį nubausti du kartus, nes administracinės teisės pažeidimai yra skirtingos rūšies pažeidimai, administracinių teisės pažeidimų medžiagos rengė skirtingų policijos įstaigos padaliniai, be to, ATPK 282 straipsnyje numatyti skirtingi pažeidimų nagrinėjimo terminai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pakankamai argumentuotas išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad R. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
R. K. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą tik dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir įrodymų vertinimo.
R. K. neneigia, kad 2013-04-02 vairavo automobilį išgėręs, tačiau tvirtina nesijautęs girtas. Tai, kad automobilį vairavo prieš 2-5 minutes išgėręs alaus, pats apeliantas nurodė ir jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei pripažino pirmosios instancijos teisme, taip pat neneigė ir savo apeliaciniame skunde. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje alkotesterio šaknelėje (4, 37 b. l.) matyti, kad 2013-04-02 13.51.59 val. R. K. buvo nustatytas 0,77 promilių neblaivumas. Tai, kad apeliantas blaivumo testo šaknelėje nurodė nesutinkąs su jam nustatytu girtumo laipsniu, nepatvirtina, kad jis automobilį vairavo blaivus, nes nagrinėjamoje byloje apeliantui girtumas buvo nustatytas alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“, kuriam 2012-12-03 AB “ (duomenys neskelbtini)” išdavė patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (61 b. l.), kuriuo patvirtino, kad alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2013 m. birželio 2 d., todėl galiojo ir ginčijamo pažeidimo padarymo metu. Be to, teisme apklaustas S. L. patvirtino savo tarnybine pranešime nurodytas aplinkybes, kad kalbėdamasis su vairuotoju R. K. matė, jog pastarasis yra neblaivus, nes jautėsi sklindantis iš burnos stiprus alkoholio kvapas, kad paklausus paties R. K., ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, pastarasis to fakto neneigė (6, 73–73a b. l.). Liudytojais apklausti R. T. ir R. R. patvirtino, kad R. K. alkotesteriu buvo nustatytas girtumas, dėl ko jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (73a, 85–86 b. l.). Tai, kad alkotesterio atspausdintoje šaknelėje užfiksuotas laikas 13.51 val. yra ankstesnis nei S. L. 14.31 val. pranešė policijos budėtojui apie sustabdytą vairuotoją R. K., nepatvirtina apelianto teiginio, kad alkotesterio šaknelė, kaip įrodymas, yra niekinis, nes 2013-03-31 3 val. buvo įvestas vasaros laikas, ir, kaip teigia liudytojas R. R., alkotesteryje vasaros laikas dar nebuvo nustatytas (104-105 b. l.), ir tai patvirtina, kad girtumas R. K. buvo nustatytas ne 13.51 val., o 14.51 val., ir tai atitinka S. L., R. T., R. R. parodymus, jog girtumas R. K. buvo nustatytas į įvykio vietą atvykus patruliams R. T. ir R. R., bei atitinka pranešimo apie šį tiriamą įvykį suvestinės duomenis (58–59 b. l.). Be to, pastebėtina, kad į įvykio vietą atvažiavęs liudytoju teisme apklaustas R. K. kaimynas E. D. patvirtino, kad jam patruliai pranešė, jog R. K. nustatytas 0,7 promilių girtumas, dėl to jis parvairavo R. K. automobilį (72–73 b. l.). Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje esančioje atspausdintoje alkotesterio šaknelėje užfiksuotas laikas – 13.51 val. atitiko realų laiką 14.51 val. (vasaros laiką), t. y. alkotesterio laiko duomenys nebuvo pakeisti į vasaros laiką, todėl nėra pagrindo alkotesterio šaknelės, kaip įrodymo, vertinti kaip niekinio.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad policijos pareigūnai privalėjo jį pristatant į medicinos įstaigą patikrinti jo girtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintas transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Iš bylos matyti, kad R. K. girtumas iš pradžių buvo įtariamas pagal iš burnos sklindantį kvapą, po to įvykio vietoje nustatytas alkotesteriu, dėl to daroma išvada, kad apelianto skunde nurodoma metodika dėl girtumo (apsvaigimo) nustatymo, nebuvo pažeista. Kadangi apelianto girtumą buvo galima nustatyti iš karto įvykio vietoje, kad R. K. nebuvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, o tik administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnams nebuvo būtinybės R. K. patiems pristatyti į medicinos įstaigą girtumui patikrinti. Pirmosios instancijos teisme R. K. nurodė, kad jis pareigūnams sakęs, jog nori, kad girtumas jam būtų tikrinamas atlikus kraujo tyrimą. Toks apelianto išsakytas pageidavimas nelaikytinas pagrindu jį pristatyti į medicinos įstaigą girtumo nustatymui. Be to, liudytoju teisme apklaustas G. J. parodė, kad 17.45 val. išleidžiamas iš laikino sulaikymo patalpos ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. K. teiravosi apie galimybę pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje, todėl R. K. buvo pasiūlyta pakartotinai pasitikrinti girtumą policijoje ir tada alkotesteriu „Drager“ buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas, tačiau dėl spausdintuvo gedimo šaknelė nebuvo atspausdinta, bet R. K. su tokiu girtumo laipsniu buvo supažindintas (57, 103–104 b. l.). Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių G. J. suinteresuotumą šios bylos baigtimi, o tai, kad G. J. yra policijos pareigūnas, neduoda pagrindo manyti, kad jis apkalbėjo apeliantą, nes liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad teisme liudytoju apklaustas E. D. nurodė, jog įvykio vietoje buvo reikalauja R. K. vežti į medicinos įstaigą nustatyti girtumą, nepaneigia anksčiau minėtos aplinkybės, be to, kaip nurodė policijos pareigūnai teisme, E. D. kalbėjo apie kraujo tyrimo darymą, tačiau pats R. K. tokio reikalavimo neišsakė (73a, 85–86 b. l.). Kaip matyti iš šių paminėtų aplinkybių visumos, R. K. teisė pasitikrinti girtumą pakartotinai policijos įstaigoje bei medicinos įstaigoje nebuvo apribota, nes apeliantas girtumą pasitikrino išleidžiamas iš laikino sulaikymo patalpos, o tai, kad nesikreipė po to į medicinos įstaigą, nepaneigia to, kad jis automobilį įvykio metu vairavo būdamas neblaivus. Pastebėtina, kad pats apeliantas pripažino, jog prieš pat vairuodamas automobilį jis išgėrė alaus ir buvo sustabdytas netoli nuo savo namų.
Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. tiriamo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. pažeidė KET 14 punkte numatytą draudimą viruoti transporto priemonę neblaiviam, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Dėl to teismo sprendimas nubausti apeliantą padarius šį teisės pažeidimą yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą nutraukti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, taip kaip to prašo R. K., nėra pagrindo.
Taip pat apeliantas neigia padaręs ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus ir teigia, kad S. L. parodymų, jog jis (apeliantas) tokius pažeidimus padarė, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.
ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pasipriešino policijos pareigūnui, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kad asmuo nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įžeidė jo garbę ir orumą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Teisme S. L. parodė, kad R. K. atėjus į jo tarnybinį automobilį laukti atvykstančių patrulių, R. K. pradėjo jam grasinti, vadino „pideru“, kad nesiliovė keiktis ir koneveikti ir po perspėjimo, kad R. K. nieko nelaukęs iššoko iš automobilio, pradėjo bėgti skardžiu link upės, kad pavytas priešinosi, nesileido sulaikomas, kad tokius veiksmus atliko ir po to, kai buvo perspėtas nesipriešinti ir apie spec. priemonių panaudojimą, kad R. K. toliau priešinantis, abu nugriuvo ant žemės, kad R. K. numetė į sniegą iš dėklo ištrauktus antrankius, dėl to jis R. K. papurškė ašarinių dujų, ir tik po to R. K. nusiramino. S. L. taip pat parodė, kad parvestas į tarnybinį automobilį R. K. jį toliau įžeidinėjo, net ir atvykusių patrulių R. T. ir R. R. akivaizdoje, dėl to ir buvo pristatytas į policijos komisariatą (73–73a b. l.). Tokias pačias aplinkybes S. L. nurodė iš karto po įvykio rašytame savo tarnybiniame pranešime (6 b. l.). Nepagrįstas R. K. skundo argumentas, kad liudytojos V. L. parodymai paneigia S. L. parodymus, nes ši liudytoja matė tik policijos automobilyje sėdintį R. K., o paties įvykio nematė (84–85 b. l.). Teisme liudytojais apklausti policijos patruliai R. T. ir R. R. patvirtino, kad jiems girdint R. K. S. L. įžeidinėjo visokiais žodžiais, vadino „pideru“. Tokias pačias aplinkybes šie liudytojai nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose (7, 36 b. l.). Tai, kad šių liudytojų tarnybiniai pranešimai surašyti vienodai, nepaneigia, kad tokių aplinkybių nebuvo iš viso, kadangi, kaip iš bylos matyti, šie liudytojai įvykio vietoje kartu buvo, matė ir girdėjo tas pačias aplinkybes. Pastebėtina, kad šie liudytojai betarpiškai buvo apklausti ir teismo posėdyje ir posėdžio metu patvirtino tas pačias tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo netikėti R. T. ir R. R. parodymais. Taigi, nors liudytojai R. T. ir R. R. nematė, kaip R. K. priešinosi S. L. sulaikant, tačiau šie liudytojai pavirtino asmeniškai girdėję, kaip apeliantas įžeidinėjo S. L.. Be to, teisme R. K. parodė neprisimenantis, jog priešinosi S. L., kadangi ėjo prie savo automobilio ieškoti dokumentų, o kai S. L. prie jo pribėgo, jis slystelėjo ir abu nuslydo, kad pareigūno neįžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kad plūdosi, nes buvo piktas (71 b. l.). Pastebėtina, kad savo pykčio plūstis necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais kitą asmenį, kuris įvykio metu atlieka savo pareigą, priežasties apeliantas nekonkretizavo, o R. K. teisme nurodytos aplinkybės, susijusios su išsikraustymu iš namo, nėra pagrindas asmenį, o šiuo atveju ir savo pareigas atliekantį pareigūną, įžeidinėti. Be to, iš bylos matyti, kad R. K. be S. L. leidimo pasišalino iš pastarojo tarnybinio automobilio, tai padarė savavališkai, dėl to S. L. turėjo pagrindą jį sulaikyti įtariant, kad apeliantas bando pasišalinti iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad teisme apeliantas pripažino, jog S. L. jį pasivijus, abu jie pargriuvo ant žemės ir nuslydo. Tai, kad nebuvo sugadinta S. L. uniforma to nugriuvimo metu, nepaneigia fakto, jog R. K. sulaikomas nesipriešino policijos pareigūnui. Be to, R. K. pripažino, kad jį sulaikant S. L. papurškė dujų, kurios pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnį taip pat yra speciali priemonė, naudojama kaip fizinė prievarta sulaikant teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo (minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad S. L. parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad R. K. atžvilgiu buvo panaudotos dujos, o ne antrankiai, nepaneigia fakto, kad apeliantas aktyviais veiksmais nesipriešino sulaikomas, dėl ko buvo pagrindas naudoti specialią prievartos priemonę. Nors apeliantas pirmosios instancijos teisme pateikė fotolenteles, tačiau pateiktos fotonuotraukos nei patvirtina, nei paneigia R. K. kaltės įvykdžius jam inkriminuotus pažeidimus. Šių paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. K. pasipriešino policijos pareigūnui, ir tai buvo pagrindas panaudoti specialiąsias priemones – dujas, kad R. K., net ir girdint patruliams R. T. ir R. R. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo S. L., todėl daroma išvada, kad R. K. kaltė padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus teisės pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiais įrodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie vieni kitus atitinka bei papildo.
Apelianto skundo teiginys, kad jam administracinis sulaikymas buvo taikytas tam, kad jis laiku per 1 valandą nuo jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, nespėtų kreiptis į medicinos įstaigą, yra nepagrįstas. ATPK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas. Iš bylos matyti, kad administracinio sulaikymo protokolas R. K. buvo surašytas dėl to, kad jis padarė ATPK pažeidimą (38 b. l.). ATPK 266 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį policija gali sulaikyti tik už administracinius teisės pažeidimus, kai ATPK už juos numato administracinį areštą, už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kitais įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais. ATPK 126 straipsnio 1 dalies, 124¹ straipsnio 7 dalies, 123 straipsnio 1 dalies sankcijose nenumatyta nuobauda – administracinis areštas, tačiau tokia nuobauda yra numatyta ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose. Taigi, pagrindas R. K. taikyti administracinį sulaikymą buvo ne tai, kad jis vairavo neblaivus, o dėl to, kad būdamas neblaivus pasipriešino policijos pareigūnui bei jį įžeidė. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad administracinis apelianto sulaikymas buvo taikytas pagrįstai, nepažeidžiant ATPK normų.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad policijos pareigūnai, perduodami teismui nagrinėti dvi atskiras jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylas, siekė, kad jis būtų nubaustas du kartus. Iš bylos matyti, kad R. K. atžvilgiu už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, nors jie padaryti beveik tuo pačiu metu, tačiau nėra pagrindo pripažinti padarytais esant sutapčiai, nes skiriasi tyčia, kėsinimo objektas, be to, pagal ATPK 282 straipsnį, bylos dėl apelianto padarytų teisės pažeidimų, nagrinėjamos skirtingais terminais. Tai ir buvo pagrindas R. K. atžvilgiu surašyti du atskirus administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs jam inkriminuotus teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde numatytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apelianto skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.