Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), pakuotojo-surinkėjo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S., mušdamas, nežymiai sužalojo mažametį asmenį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų mažamečio asmens sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2018m. gegužės 14d., apie 17⁵⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. S. Deltuvos pagrindinės mokyklos, esančios adresu: Vytauto gt. Nr. 36, Deltuvos mst., Deltuvos sen., Ukmergės raj., vidiniame kieme, norėdamas paauklėti mažametį-pil. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumušusį jo mažametį sūnų L., pastarąjį pasigavęs, tyčia su kaire ranka laikydamas už mažamečio nukentėjusiojo R. P. kairės rankos, patraukė nukentėjusįjį į save, o šiam dešiniuoju šonu pargriuvus ant žemės, jis(kaltinamasis A. S.) su dešinėje rankoje laikomu diržu ant žemės gulinčiam mažamečiam nukentėjusiajam R. P. vieną kartą sudavė per nugarinę juosmens sritį ir dar aštuonis kartus per abi kojas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo R. P. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, plačios, juostinės kraujosruvos(su odos melsvumu ir paraudimu) kairiojo šono kairiojo kryžmens ir kairiojo sėdmens srityse, ir delno dydžio kraujosruva(su pamėlymu ir paraudimu) kairės šlaunies nugariniame paviršiuje, kas mažamečiam nukentėjusiajam R. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, jam grįžus iš darbo į namus, tuo metu jo mažametis sūnus buvo lauke. Netrukus pas jį į namus atėjo kaimyno dukra, kuri paaiškino, kad jo sūnui L. su akmeniu koją prakirto kaimyno P. P. sūnus R. Tada iš už durų pasirodė jo sūnus L., kuris, verkdamas, parodė kairę koją ties čiurna, Toje vietoje matėsi šviežias nubrozdinimas, kuris šiek tiek kraujavo. Sūnaus paklausus, kas atsitiko, šis atsakė, kad P. P. sūnus R. į jį metė akmenį. Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai kaimyno vaikas nuskriaudžia jo sūnų, būdamas labai susinervinęs, jis nuėjo iki kambario pasiimti diržo. Diržas buvo iš dirbtinės odos, juodos spalvos, su metaline sagtimi. Pasiėmęs diržą, jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo iki kaimynystėje gyvenančių pil. P. šeimos, kur namuose buvusio tėvo paklausė, kur yra jo sūnus. P. P. pasakė, kad jo sūnus yra lauke. Jis P. P. neaiškino dėl ko ieško pastarojo sūnaus. Prie mokyklos žaidę vaikai jam pasakė, kad P. P. sūnus R. slepiasi vidiniame mokyklos kieme, už pastato kampo, kur yra stadionas. Su dviračiu atvažiavęs į mokyklos stadioną, pamatė iš už mokyklos pastato kampo išlindusį R. P.. Privažiavęs arčiau, iš kelnių kišenės išsitraukė diržą ir priėjo prie jo sūnų sumušusio vaiko. Tuo metu vaikas jau gulėsi ar sėdo ant žemės. Kadangi jis nenorėjo veiko mušti per pilvą, pastvėrė jį ir pakėlė nuo žemės, kad galėtų su diržu pataikyti į jo užpakalį. Vaiką laikė su kaire ranka, o su diržu mušė dešine ranka. Mano, kad berniukui sudavė apie septynis kartus, bet galėjo suduoti ir devynis smūgius. Su diržu buvo suduota per užpakalį ir nugarą, o paskutinį kartą sudavė į kairę koją. Mušdamas, R. P. sakė tokius žodžius: ,,ar dar lysi prie L.? “. Vaikas atsakė ,, gerai, gerai, nebelysiu “. Supranta, kad negerai pasielgė, tačiau jam jau buvo pasibaigusi kantrybė dėl pasikartojančio smurtavimo prieš jo mažametį sūnų. Jis visus metus bandė kalbėtis tieks su pačiu R., tiek ir su jo tėvais-pil. P., kad jų sūnus skriaudžia mažesnius už save vaikus, tačiau niekas nesikeitė. Jis žinojo, kad prie Ukmergės raj. Deltuvos pagrindinės mokyklos yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau tuo metu jam tai nerūpėjo, nes buvo labai susinervinęs. Šiuo metu jis labai gailisi, kad taip pasielgė.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą jam kvalifikuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nepilnamečio nukentėjusiojo R. P., jo atstovo pagal įstatymą-tėvo P. P., kaip liudytojo, ir liudytojos G. S. apklausų protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 31-32, 38, 50-51, 57-58) ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6-7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-11), kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 13-14) ir fotolentelėmis bei priedu prie minėto protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota vaizdo medžiaga(b.l. 16-28), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais(b.l. 69, 75) ir priedu prie pirmojo protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduota paciento(nuo 0 iki 18 m. amžiaus) ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 70), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 77-78) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 80-81), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 73-74) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. S. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto byloje esančio mažamečio nukentėjusiojo R. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis buvo mokyklos stadione, kur vaikai iš darželio žaidė smėlio dėžėje, tačiau jo nepriėmė žaisti. Supykęs, pradėjo mėtytis į vaikus akmenis, kuriuos rado stadione į vaikus, su kuriais L. pateikė į koją ir paleido kraują. Po to į stadioną atėjo L. tėtis, kuris pradėjo jį mušti. Mušė su diržu, kurį atsinešė kišenėje. Diržas buvo juodos spalvos. Kiek kartų jam buvo suduota su diržu, jis nežino, nes neskaičiavo. Mušant su diržu, nuo suduotų smūgių jam skaudėjo(b.l. 50-51).

Iš teisme paskelbto byloje esančio mažamečio nukentėjusiojo R. P. atstovo pagal įstatymą-tėvo P. P., kaip liudytojo, apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. gegužės 14d., apie 18³⁰ val., į namus atbėgo kaimynas A. S., kuris ėmė klausinėti, kur yra jo(nukentėjusiojo P. P.) sūnus R. Priežasties, dėl ko kaimynui buvo reikalingas jo sūnus, šis nenurodė. Jam pasakius, kad sūnus bėgioja kieme, kaimynas išėjo. Praėjus pusvalandžiui, į namus sugrįžo sūnus R., kuris papasakojo, kad kaimynas A. S. jį mušė su diržu prie mokyklos sporto salės, suduodamas kelis kartus į nugarą. Apžiūrėjęs sūnaus nugarą, pamatė paraudimus, tačiau į medikus nesikreipė, nes sužalojimai buvo nežymūs. Po kurio laiko išėjęs į kiemą, jis nuėjo prie mokyklos aikštelės, kur žaidę vaikai jam papasakojo, kad jo sūnų R. aikštelės teritorijoje kaimynas A. S. mušė dėl to, jog jo(nukentėjusiojo P. P.) sūnus, mesdamas akmenį, netyčia pataikė kaimyno sūnui L. į koją. Praėjus parai, jis dar kartą apžiūrėjo sūnui padarytus sužalojimus ir pamatė, kad atsirado mėlynės. Su sūnumi buvo nuėjęs pas socialinę darbuotoją, kuri nurodė kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių, kur po gydytojų apžiūros buvo iškviesta policija(b.l. 31-32, 38).

Iš teisme paskelbto byloje esančio liudytojos G. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji yra A. S. sutuoktinė. Tą dieną, kai jos sutuoktinis A. su diržu mušė kaimyno vaiką R., ji buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Jau buvo vakaras, kai į jų namus atėjo kaimynė L. M. ir pasakė, kad jos sūnų L. akmenimis apmėtė R. P.. Kartu su L. atėjo ir sūnus L., kuriam kairė koja, žemiau kelio, kraujavo. Sūnus kukčiojo, negalėjo nei žodžio ištarti. Sutuoktinis išbėgo iš namų. Kur išbėgo, jai nesakė, tačiau ji nujautė, kad nubėgo nubausti kaimyno vaiką, nes su kaimynu P. P. dėl šio sūnaus R. blogo elgesio nesusišneka. Ji galvojo, kad sutuoktinis paauklės kaimynų vaiką, tik su ranka suduodamas per užpakalį. Apie tai, kad sutuoktinis kaimynų vaiką R. mušė su diržu, ji sužinojo tik tada, kai pastarasis grįžo į namus, kurio kažkurioje rankoje pamatė diržą. Ji sutuoktinio pradėjo klausinėti, ką šis padarė kaimyno vaikui, į ką sutuoktinis atsakė, kad su diržu po kartų smarkiau sudavė per užpakalį. Sekančią dieną kaimynų vaikui R. atėjus į daugiabučio kiemą, ji vaiko paprašė, kad šis parodytų mėlynes ant kūno, tačiau ji nieko labai ryškaus nepamatė. Tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai kaimyno P. P. sūnus smurtavo prieš jos vaiką. Sutuoktinis vis eidavo pasikalbėti su kaimynu P. P. dėl pastarojo sūnaus R. elgesio. tačiau nei į seniūniją, nei į vaiko teisų apsaugos tarnybą dėl jų sūnaus nuolatos patiriamo smurto nesikreipė. Dėl ko kaimyno sūnus R. mėtė akmenis į jos sūnų ir į kitus vaikus, ji nežino(b.l. 57-58).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ukmergės raj. Deltuvos pagrindinės mokyklos, esančios adresu: Vytauto gt. Nr. 36, Deltuvos mst., Deltuvos sen., Ukmergės raj., vidinis kiemas, kuriame 2,45 m atstumu nuo sienos stovi lygiagretės, tarp kurių buvo sumuštas mažametis vaikas. Prie įėjimo durų į mokyklą, iš vidinio kiemo, prie sienos yra matoma vaizdo stebėjimo kamera, kurios vaizdo įrašas yra įkeltas į Ukmergės raj. PK kompiuterinę laikmeną. Apžiūrėjus mokyklos vidinio kiemo teritoriją, įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nerasta(b.l. 6-11).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2018m. gegužės 30d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. buvo peržiūrėti Ukmergės raj. Deltuvos pagrindinės mokyklos, esančios adresu: Vytauto gt. Nr. 36, Deltuvos mst., Deltuvos sen., Ukmergės raj., vidiniame kieme įrengtos vaizdo stebėjimo kameros padarytų vaizdo įrašų failai, kurie buvo įrašyti į Ukmergės raj. PK kompiuterinę laikmeną. Atsidarius kompaktinį diską, matomi du vaizdo įrašai, iš kurių pirmo pavadinimu: „ ch0320180514174000.mp4 “ peržiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo fragmento pradžia-17:40:00 val. Dešinėje pusėje matyti pastato siena. Šalia pastato stovi geltonos spalvos mokyklinis autobusiukas. Centre yra matoma žalia veja, aplink kurią yra šviesios spalvos cementinis takelis, o toliau yra matomas mokyklos stadionas, krepšinio aikštelė. Kairėje pusėje yra matomas pastato kampas. 17:40:40 val. prie kairėje pusėje matomo pastato kampo, prie ant žemės sudėtų automobilių padangų, prie kurių matosi gulintis dviratis, pasirodo trys mažamečiai vaikai, kurie 17:41:27 val. nubėga link krepšinio aikštelės, kurioje matomi krepšinio kamuolį mėtantys kiti asmenys. Iš paskos tų vaikų nubėga dar du vaikai. 17:45: 35 val. mergaitė grįžta pasiimti prie padangų palikto dviračio, kuri 17:46:02 val. išvažiuoja su dviračiu. 17:46:43 val. iš už kairėje pusėje esančio pastato kampo matomas su dviračiu atvažiuojantis mažametis berniukas kuris 17:47:14 val. nugriūna nuo dviračio, po to atsikelia ir, , stumiasi dviratį. Berniukas yra šviesų plaukų šukuosena, dėvi tamsios spalvos šortus ir šviesios spalvos sportiniais marškinėlius. Berniukas dviratį prisistumia prie pastato kapo, esančio prie pat filmavimo kameros, kurį 17:47:14 val. pastato už filmavimo kameros ribų, kairėje pusėje. 17:48:15 val. berniukas pasižiūri iš už kampo, stovėdamas nugara į filmavimo kamerą, kuris nuolat žvalgosi pro pastato kampą. 17:49:50 val. vaizdo įrašo pabaiga. Kitame vaizdo įraše pavadinimu: „ ch0320180514174951.mp4 “ matomas prieš tai buvusiam vaizdo įraše esantis foninis vaizdas, t.y. prie pastato kampo prisispaudęs ir per kraštą žiūrintis šviesių plaukų šukuosena berniukas, dėvintis tamsios spalvos šortus ir šviesios spalvos marškinėlius. Vaizdo įrašo pradžia-17:49:50 val. Toliau matoma, kaip iš už kairėje pusėje esančio pastato tolimesnio kampo su dviračiu atvažiuoja plikas vyras, dėvintis raudonos spalvos sportinius marškinėlius su trumpomis rankovėmis ir šviesios spalvos sportines kelnes. Vyras ant žolės numeta savo dviratį ir 17: 50:09 val., eidamas link prie pastato kampo stovinčio berniuko, kiša dešinę ranką į dėvimų kelnių dešinę kišenę. Vyrui artėjant prie berniuko, berniukas atsitupia palei sieną ir susigūžia. Eidamas arčiau berniuko, vyras iš dešinės kelnių kišenės išsitraukia juodos spalvos diržą, kurį perlenkia pusiau ir, laikydamas jį dešinėje rankoje už sagties ir diržo galo, su kaire ranka paima už berniuko kairės rankos, patraukia berniuką į save ir, paguldęs vaiką ant dešinio šono bei užsimojęs su diržu, suduoda smūgius berniukui, t.y. pirmas smūgis tenka per nugarinę juosmens sritį, antras smūgis-per kojas virš kelnių, po ko vyras, vis dar laikydamas suėmęs už berniuko kairės rankos, patraukia vaiką link savęs ir, berniukui atsisėdus, su diržu suduoda dar šešis smūgius per kojas. 17:50:23 val. vyras paleidžia berniuko ranką ir, dešinėje rankoje laikydamas diržą, užsimoja ir suduoda dar vieną smūgį į ant nugaros gulinčio ir prieš save kojas sulenkusio berniuko kelius. Po šio smūgio vyras nueina link savo dviračio ir, eidamas, vis atsisuka į berniuko pusę. 17:50:31 val. vyras pakelia savo dviratį, o tuo metu berniukas, žiūrėdamas į vyro pusę, atsistoja ir eina už pastato kampo. Eidamas už pastato, berniukas su kaire ranka laikosi už sėdmenų. Vyras sėdasi ant dviračio ir, laikydamas diržą kairėje rankoje, nuvažiuoja iš už pastato kampo. Berniukas dingsta iš už kameros fiksuojamo vaizdo ribų į tą kampą, kuriame prieš tai paliko dviratį. Vyrui išvažiavus, artyn berniuko pradeda artėti trys krepšinio aikštelėje buvę mažamečiai vaikai. Vaizdo įrašo pabaiga-18:00:01 val.(b.l. 13-28).

Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2018m. gegužės 28d. kaltinamasis A. S. savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė juodos spalvos diržą, su kuriuo 2018m. gegužės 14d. sumušė mažametį vaiką-nukentėjusįjį R. P.(b.l. 75). Šis diržas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 77-85).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto paciento(nuo 0 iki 18 m. amžiaus) ambulatorinės apžiūros lapo kopijos, kurią 2018m. gegužės 16d. savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mažamečio nukentėjusiojo R. P. atstovas pagal įstatymą-tėvas P. P., matyti, kad 2018m. gegužės 16d., 09¹⁹ val., buvo apžiūrėtas į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kartu su tėvu atvykęs mažametis-pil. R. P., gim. 2010m., kuris pagal paties vaiko pasakojimą 2018m. gegužės 14d., apie 20⁰⁰ val., su diržu buvo sumuštas kaimyno. Paciento apžiūros metu pastarajam buvo konstatuoti nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, plačios, juostinės kraujosruvos(su odos melsvumu ir paraudimu) kairiojo šono kairiojo kryžmens ir kairiojo sėdmens srityse, ir delno dydžio kraujosruva(su pamėlymu ir paraudimu) kairės šlaunies nugariniame paviršiuje, kuriam suteikus būtinąją medicininę pagalbą, mažametis buvo išleistas į namus(b.l. 69-70).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2018m. gegužės 25d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto mažamečio nukentėjusiojo R. P. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. R. P., gim. 2010m., nustatyti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, plačios, juostinės kraujosruvos(su odos melsvumu ir paraudimu) kairiojo šono kairiojo kryžmens ir kairiojo sėdmens srityse, ir delno dydžio kraujosruva(su pamėlymu ir paraudimu) kairės šlaunies nugariniame paviršiujenubrozdinimai dešinio dilbio srityje, plačios, juostinės kraujosruvos(su odos melsvumu ir paraudimu) kairiojo šono kairiojo kryžmens ir kairiojo sėdmens srityse, ir delno dydžio kraujosruva(su pamėlymu ir paraudimu) kairės šlaunies nugariniame paviršiuje, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu ir būdu, t.y. su diržu. Nukentėjusiajam. R. P. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 71-74).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs asmuo-pil. R. P., gim. asmens, kurio nuosavybė laikinai apribota, dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis(b.l. 64), todėl, todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. S. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš mažametį vaiką, ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(kvalifikuotas nežymus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas mažamečio nukentėjusiojo R. P. interesais jo atstovo pagal įstatymą-tėvo P. P. civilinis ieškinys 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti(b.l. 39-40).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad fizinį smurtą patyręs mažametis nukentėjusysis R. P., po įvykio tą pačią dieną, t.y. 2018m. gegužės 16d., buvęs apžiūrėtas VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, stacionariai gydytas nebuvo, kuriam nebuvo skirtas ir ambulatorinis gydymas, ir, pasak mažamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą-tėvo, padarytiems sumušimams gydyti jokie vaistai perkami nebuvo, po patirto fizinio smurto atsiradusios kraujosruvos pačios užgijo. Mažamečio nukentėjusiojo R. P. atstovo pagal įstatymą-tėvo P. P., jo sūnus dėl sumušimų be fizinio skausmo patyrė ir emocinį šoką, didelį dvasinį sukrėtimą ir vidinius išgyvenimus, nes po įvykio sūnus tapo baugus, pradėjo blogai miegoti, kurį laiką buvo stebimi pasikartojantys naktiniai prabudimai, nes sapnuodavo su patirtu įvykiu susijusius sapnus, kurį(įvykį) vis dar prisimena ir šiuo metu, tačiau dėl sūnaus patirto streso pas gydytojus-specialistus(psichiatrus ar psichologus) kreiptasi nebuvo.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį(šiuo atveju padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jų sukeltas pasekmes(duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl smurtinių veiksmų prieš mažamečio asmenį byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą-tyčią ir jo turtinę padėtį(kaltinamasis A. S., kurio šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai(b.l. 90, 119-121), yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, o šeimos mėnesinės pajamos yra nedidelės(apie 600,- Eur.)), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, nes dėl to byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), mažamečio nukentėjusiojo R. P. interesais jo atstovo pagal įstatymą-tėvo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 1/5 dalį nuo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, kurią, kaip žalą, atsiradusią dėl padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų, kaltinamasis A. S. privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. S. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo A. S. atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. S. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis A. S. yra dirbantis asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, jos sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo A. S. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, dirbančiam kaltinamajam A. S., kaip pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį turinčiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paskiriant šiek tiek didesnį už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti minimalios baudos dydį, pagal kaltinamojo šeimos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti, paskiriant 51 MGL 2.550,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. S. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 850,- Eur.(aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma.

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Mažamečio nukentėjusiojo R. P. interesais jo atstovo pagal įstatymą-tėvo P. P. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo A. S. 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą mažamečio nukentėjusiojo R. P. naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą-juodos spalvos su šviesios spalvos metalo sagtimi odinį diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam A. S., o daiktinius įrodymus-2 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su filmuota mažamečio asmens-nukentėjusiojo R. P. apklausos vaizdo medžiaga ir vaizdo stebėjimo kameromis iš įvykio vietos adresu: Vytauto gt. Nr. 36, Deltuvos mst., Deltuvos sen., Ukmergės raj. užfiksuota vaizdo medžiaga apie mažamečio asmens-nukentėjusiojo R. P. sumušimo faktą, įdėtų į popierinį voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.