Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalyje 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. 2018 m. spalio 3 d., apie 21:30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,76 promilės) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dūrė peiliu artimam giminaičiui – broliui A. Ž. į krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiam durtinę – pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje su pleuros sužalojimu, kairės pusės pneumotoroksu ir poodine emfizema, taip sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui A. Ž..

Kaltinamasis R. Ž. pareiškė, jog kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad įvykio metu abu su broliu buvo išgėrę. Brolis nuėjo į tualetą, o pats prie dujinės ruošė valgį. Brolis ėjo iš tualeto, paslydo ir užkliuvo už slenksčio bei griuvo. Tuo metu pats rankoje turėjo peilį. Bandė griūnantį brolį atstumti ir netyčia jam su peiliu įdūrė.

Atsakinėdamas į klausimus, nurodė, kad po to su broliu dar išgėrė, nekonfliktavo. Pradžioje broliui nieko blogo nebuvo, bet vėliau brolis liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pagarsinus apklausos protokolą (T. 1, b.l. 190), kaltinamasis paaiškino, kad buvo apklaustas kitą dieną po įvykio, jautė stresą ir dar buvo neišsiblaivęs. Apklausos protokole parodymai parašyti teisingai. Kai išsiblaivė, kiti vaizdai atėjo. Nebuvo su broliu net susipykę, futbolą žiūrėjo ir dėl jo ginčas įvyko. Anksčiau tokių dalykų šeimoje niekada nebuvo. Teigia, jog net neatsimena kuris rankoje peilis buvo. Kai policija peilius rodė, negalėjo atpažinti. Tvirtina, kad brolis slystelėjo ir norėjo jį tik sulaikyti. Peilis buvo dešinėje rankoje, jo ašmenys buvo į viršų. Toje vietoje siaura, brolis griuvo, bet nepargriuvo, jis slydo, per tą nedidelį atstumą slystant gavosi toks brolio kritimas. Tada su broliu buvo dviese. Po to atėjo draugas S. B., iš kurio telefono buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Pripažįsta, kad pats buvo sužalotas į ranką. Su broliu apsipyko dėl futbolo ir jis sudavė su kuoka. Apie tai pats (kaltinamasis) pasakė policijai. Taip pat sakė, kad broliui dūrė virtuviniu peiliu. Tada nesakė, kad brolis užgriuvo ant peilio. Atsiprašinėjo brolio, kad jį sužeidė. Tarp sudavimo su kuoka ir brolio sužalojimo peiliu buvo praėję 3-4 valandos. Pasakė policijai, kad broliui dūrė, nes taip atrodė. Nepamena, kodėl taip policijai sakė. Pradžioje su broliu neįvertino situacijos. Broliui buvo tik įbrėžimas. Jis sėdėjo susiėmęs kažkur prie raktikaulio. Brolis sakė, kad jam padarytas tik įdrėskimas, nekreipė į tai dėmesio. Pats kraujo nematė. Nuo brolio sužalojimo iki greitosios medicinos pagalbos kvietimo praėjo tikrai valanda.

Nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad pripažįsta, jog buvo įvykis. Buvo su broliu išgėrę, susiginčijo. Pats bakstelėjo broliui į ranką, po to ėjo į tualetą. Kai išėjo iš tualeto, brolis virtuvėje kažką pjaustė. Eidamas užkliuvo už kampo. Brolis stumtelėjo ir bakstelėjo peiliu. Kraujo pradžioje nebuvo. Užsidėjo skuduriuką ant žaizdos. Po to kraujas pradėjo jau daugiau bėgti. Pagalvojo, kad gali būti blogai, todėl kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko ir pareigūnai. Ligoninėje medicinos seselės prašė nesiūti žaizdos, tai ir nesiuvo.

Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad skambindamas greitajai sakė, kad brolis įbedė peiliu, „negi sakysi, kad brolis netyčia peiliu įbedė“. Kai policija apklausinėjo buvo girtas. Pirminiai parodymai klaidingi. Skambindamas greitajai sakė, kad griuvo ir brolis įdūrė. Po sužalojimo iki greitosios kvietimo praėjo apytiksliai valanda.

Pagarsinus telefoninį pokalbį su pagalbos centru (T 1., b.l. 68-69), paaiškino, kad ne iš karto po įdūrimo skambino pagalbos tarnybai. Nežino, kodėl apklausos metu kitaip sakė. Juk po to dar B. atvyko, todėl negalėjo sakyti, kad dūris buvo prieš pora minučių. Nežino, kodėl skambindamas kitaip sakė, nes tos promilės savo daro. Dabar su broliu susitaikė, nors nebuvo ir supykę vienas ant kito. Būna, kad gyvenant kartu pasikumščiuoja, vienas kitam per galvą pliaukšteli, bet nevaikšto kruvini. Anksčiau policija buvo kelis kartus kviečiama tai brolio, tai jo paties. Susipyksta apsvaigę nuo alkoholio.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad dirba gydytoju. Prisimena, kad kaltinamasis ir nukentėjęs buvo atvykę į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Tai buvo 2018 m. spalio mėnesį. Pamena, kad priėmimo kambaryje buvo du broliai, iš kurių vienas sėdėjo, kitas stovėjo, vieno ranka buvo sumušta, o kitas turėjo žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje. Mano, kad dėl sumušimo buvo darytas rentgenas. Vienam iš brolių buvo sumuštas tik dilbis, o perdurtajam buvo paskirti tyrimai. Po tyrimų policijos pareigūnai brolius išsivedė. Broliui su durtine žaizda siūlė pabūti ligoninėje per naktį stebėjimui, bet jis atsisakė.

Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas paaiškino, kad rankoje buvo kraujosrūva, tačiau rentgeną daro praktiškai visiems kurie patyrę traumą, nes tokio tyrimo metu kartais pamatai daugiau. Dėl rankos traumos aplinkybių nepamena, žino, kad tarp brolių buvo konfliktas. Negali pasakyti kuris puolė, kuris gynėsi. Nukentėjęs ir kaltinamasis buvo „šilti“, net kraujo neėmė nustatyti alkoholio kiekiui, nes tai padarė policijos pareigūnai, kurie tikrino brolių girtumą.

Pagarsinus apklausos protokolą (T 1., b.l. 139-140), liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Sužalojimai turėjo būti padaryti abipusio konflikto metu.

Specialisto išvadoje tikriausia fiksuojami jo, kaip gydytojo, padaryti įrašai. Poodinė emfizema, t.y. oro susikaupimas poodyje, audiniuose. Dažniausia tas oras atsiranda nuo plaučio pažeidimo. Techniškai tai tas oras galėtų būti nuo plaučio pažeidimo, nepamena, ar buvo tas plautis oringas. „Kairysis plautis dalinai „kolabuotas“, t.y. susispaudęs, kadangi pleuros ertmėje yra neigiamas slėgis. Jei pažeidžiama sienelė, tai plautis subliūkšta. Kai pažeidžiama pleuros ertmė, plautis susitraukia. „Šaknys struktūriškos, neprasiplėtę“- kalba eina apie plaučio šaknis. Jei sinusai yra laisvi, tai rodo, kad nėra kraujo, skysčio tuose sinusuose ir kartu rodo, kad nėra pažeista diafragma. Ten buvo pneumotoroksas, tai reiškia oras krūtininės ląstos ertmėje, greičiausia buvo ir tas dalinis plaučio pažeidimas. Pneumotoroksas - oras yra pleuros ertmėje, plautis subliuškęs ir jo vietą yra užėmęs oras iš aplinkos, o poodinė emfizema rodo, kad oro papuolė po oda. Tokiu atveju operacija nėra būtina. Jei žmogaus nevargina dusulys, gali kvėpuoti, laikui bėgant tas plautis susigrąžina savo buvusį tūrį. Taip plautis sugyja savaime. Kadangi dusulio nebuvo, buvo tik dalimis pneumotoroksas, operacija nebuvo būtina. Jam buvo siūlyta likti ligoninėje stebėjimui, tačiau gultis į ligoninę nebuvo privaloma.

Gerai nepamena, bet žaizda buvo lyg tai kairėje krūtinės ląstos pusėje, kadangi buvo jis susirietęs, tai ji galėjo būti truputį žemiau nuo raktikaulio. Pas liesą žmogų oda, poodis gali būti apie 2-3 cm, tai jau tada galima kliudyti plautį, bet viskas priklauso nuo poodžio. Yra oda, riebalas, šonkauliai, tarp kurių yra apie 0,5 cm storio raumenys, toliau pleuros ertmė ir plautis. Tačiau žmogaus audiniai yra paslankūs, tai nebūtinai tas dūris 2-3 cm pažeis pleuros ertmę, nes ji gali šiek tiek pasislinkti. Sakoma „audiniai pabėga“, suveikia žmogaus savisaugos instinktas.

Jei dūris būtų statmenai odos paviršiui, tai tas atstumas būtų žymiai mažesnis, jei dūris iš apačios ar iš viršaus, tai automatiškai to ilgio pasiekti plautį reikėtų šiek tiek daugiau, nes turi pereiti per audinius, kurie gali pasislinkti, gali dūris būti tik kliudantis plautį.

Kadangi paviršinė žaizda pakankamai aukštai, horizontalus dūris galėtų siekti patį plautį. Šiuo atveju, šitame aukštyje yra plaučio viršūnė, tai realiai tą plautį gali kliudyti.

Sunku pasakyti ar peilis ėjo tiesiai, ar iš viršaus į apačią. Tai teismo medikai galėtų geriau atsakyti. Jei yra pjautinė žaizda, tai sunku pagauti dūrio kryptį, nes žaizdos plotis žymiai didesnis ir paklaida didesnė. Abejoja, ar įmanoma nustatyti dūrio kryptį.

Liudytoja B. Š. paaiškino, kad dirba Utenos policijos komisariate tyrėjos pareigose. 2018-10-03 gavo iškvietimą dėl smurto artimojoje aplinkoje. Pranešėjas nurodė, kad brolis dūrė peiliu į krūtinę, kraujuoja, peilį išsitraukė. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas A. Ž.. Buvo jo brolis R. Ž.. A. sakė, kad susipyko su broliu ir brolis jam peiliu dūrė. Abu buvo neblaivūs. A.sakė, kad R. paėmė mažutį peilį, užsimojo, o A. paėmė kopūstų grūstuvę ir gindamasis išmušė tą peilį. Apžiūrint įvykio vietą, tą peilį rado katino indelyje. A. rodė, kad pradžioje šoko su tuo mažesniu peiliu, po to paėmė jau tą didesnį. Parodė, kur grumtynių metu jam įdūrė. Tas didesnis peilis kruvinais ašmenimis buvo rastas koridoriuje ant grindų. Atvažiavo medikai. R. buvo lygtai kairės rankos dilbis praskeltas. Medikai abu brolius išsivežė į ligoninę. Prieš išvežant, pati apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo, pasiėmė visus peilius, kopūstų grūstuvę. Po to buvo gautas pranešimas vykti į kitą įvykį, todėl paskambino budėtojui, kad nuvyktų į Utenos ligoninę, nes bus ten pristatyti broliai Ž., iš kurių vienas nukentėjusysis, kitas - įtariamasis. Kaip suprato, tai A. rimtų sužalojimų nebuvo, nes jį medikai išleido. Pareigūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Po to tą tyrimą pasiėmė pati. Nukentėjęs sakė, kad jam viskas gerai, todėl važiuodami į (duomenys neskelbtini), prasuko pro (duomenys neskelbtini) ir jį paleido namo.

Vežant nukentėjusįjį namo, jis sakė, kad jaučiasi gerai, tik kai įkvepia, truputį skauda. Sakė, kad dėl kažko tai susipyko ir brolis pradėjo šokinėti. Anksčiau pas juos yra tekę vykti, nes jie susibara, apsistumdo, bet kraujo nebūdavo - tai buvo pirmas kartas. Pamena, kad R. yra kvietęs policiją dėl brolio A. gal du kartus.

Būnant įvykio vietoje, R. ir A. kaltino vienas kitą. Po to jau išsirutuliojo, išsiaiškino, kad R. puolė, o A. besigindamas sužeidė R., vėliau A. buvo durta peiliu. Pagal jų paaiškinimus pradžioje buvo vienas konflikto ciklas, po to vėl jie atsisėdo gerti, buvo antras konflikto ciklas, kai jau baigėsi dūriu peiliu. Aiškinimosi metu išaiškėjo, kad viskas vyko lygtai vienu metui: vienas puolė su mažiuku peiliu, kitas gynėsi su kuoka, sužeidė ranką, antro konflikto metu jau R. A. dūrė peiliu.

Įvykio vietoje buvo kaimynas, draugas. Sakė, kad tik ką atėjo, pamatė nukentėjusį subadytą, aplinkybių nežino.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad dirba Zarasų greitosios medicinos pagalbos tarnybos felčere. Nukentėjęs ir kaltinamasis yra matyti. 2018-10-03 nuvykus į įvykio vietą, rado kaltinamąjį, nukentėjusį ir dar vieną vyrą. Sakė, kad abu broliai kartu gėrė, susipyko, vienas panaudojo peilį, o kitas - lazdą. Vienu metu vienas dūrė, kitas šėrė su lazda, gal gynėsi. Tikslingai tų aplinkybių nesiaiškino, o apžiūrinėjo ligonį. Atvykus jau buvo policija. Brolius vežė į Utenos ligoninę. Nukentėjęs nenorėjo net vykti, niekuo nesiskundė. Kaltinamajam reikėjo rankoje siūti žaizdą, abiejų vyrų žaizdos buvo kraujuojančios. Peiliu padaryta žaizda buvo pavojingesnė, nes nebuvo žinomas žaizdos gylis.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, yra draugai. Tai buvo 2018 m. spalio mėnuo. Ėjo pro šalį ir pagalvojo užsukti parūkyti pas brolius Ž.. A. sėdėjo susiėmęs, paprašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pats kraujo nematė. Surinko numerį 112, o kalbėti davė A. Ž.. Kai atėjo, abu broliai sėdėjo ramiai, konfliktų nematė, geriančių nematė, pats jau buvo gerokai išgėręs. Neklausė, kas nutiko. A. nesakė, kada jis buvo sužalotas. A.sakė, kad jam durta, bet neaiškino kaip tai įvyko. Pats neklausinėjo, o R. nepratarė nė žodžio.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3960/2018 (01) matyti, kad R. Ž. nustatyta kairio dilbio muštinė žaizda ir sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (T. 1, b.l. 169).

Alkoholio kiekio matuokliu 2018-10-03 22:09 val. R. Ž. nustatytas 2,76 promilių girtumas (T. 1, b.l. 162).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3959/2018 (01) matyti, kad A. Ž. nustatyta durtinė – pjautinė žaizda krūtinės kairėj pusėje su pleuros sužalojimu, kairės pusės pneumotoroksu ir poodine emfizema. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai peiliu, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą ir vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b.l. 114).

Alkoholio kiekio matuokliu 2018-10-03 22:11 val. A. Ž. nustatytas 3,12 promilių girtumas (T. 1, b.l. 162).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 74.2019 (01) matyti, kad ant peilio geležties (paketas Nr. 1) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su A. Ž. DNR profiliu su 99.9999999999999996 procento tikimybe. Ant peilio geležtės (paketas Nr. 2) žmogaus kraujo nerasta (T. 1, b.l. 48 – 52).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas medinis pagalys (T. 1, b.l. 53 – 57).

Teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs tvirtina, jog A. Ž. buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo metu, A. Ž. griūnant, o R. Ž. jį bandant sulaikyti. Tačiau teismas tokius parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir vadovaujasi pirminiais tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais.

Nukentėjęs A. Ž., apklaustas liudytoju iškarto po įvykio (apklausa atlikta 2018-10-04 nuo 00:02 iki 00:20 val.) nurodė, jog įvyko konfliktas tarp jo ir brolio, kurio metu brolis mojavo peiliu, nors jokių grasinimų neišsakė. Jis (A. Ž.) su pagaliu sudavė broliui per ranką ir išmušė peilį. Po to vėl abu gėrė alų. Po penkių ar dešimties minučių brolis, paėmęs kitą peilį, dūrė jam (A. Ž.) į krūtinę. Faktiškai analogiškas sužalojimo aplinkybes pirminėje apklausoje nurodė ir pats kaltinamasis. Jis pripažino, jog buvo konfliktas su broliu ir jo metu dūrė A. Ž. į krūtinę. Skirtumas tik tas, kad R. Ž. tvirtino, jog pirmas konfliktą pradėjo (sudavė su kuoka) būtent A. Ž.. Šiuos pirminius brolių parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja B. Š., pirmoji atvykusi į įvykio vietą, nurodė, kad tiriant įvykio aplinkybes, paaiškėjo, jog A. Ž. R. Ž. peiliu dūrė tyčia. Ginčas tarp brolių buvo tik dėl to, kuris pradėjo konfliktą, t.y. kada ir dėl ko R. Ž. su kuoka buvo suduota į ranką. Liudytoja D. K. tikslingai įvykio aplinkybių nesiaiškino, o tik suteikinėjo medicininę pagalbą, tačiau iš abiejų brolių kalbos suprato, kad durta buvo abipusio konflikto metu. Vežant brolius į ligoninę, girdėjo kaip R. Ž. atsiprašinėjo A. Ž.. Tai, kad buvo konfliktas ir jo metu A. Ž. buvo tyčia sužalotas peiliu, suprato ir liudytojas S. B.. Kaip matyti, nei vienas iš įvykio dalyvių neminėjo apie A. Ž. griuvimą ir sužalojimą nelaimingo atsitikimo metu. Visų šių liudytojų vienas kitą papildantys parodymai sutampa su pirminiais kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais ir leidžia sudaryti vientisą ir logišką įvykio grandinę. Kaip jau minėta, apie jokį nelaimingą atsitikimą nekalbėjo ir A. Ž. skambindamas pagalbos centrui, priešingai – jis aiškiai nurodė, kad jį perdūrė brolis.

Pirminius A. Ž. ir R. Ž. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai. Iš liudytojo S. B. parodymų ir specialisto išvados matyti, kad R. Ž. buvo sužalotas kairės rankos dilbis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, suduodant kietu buku daiktu. Tai patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo pirminius parodymus, kad A. Ž. sudavė per ranką su kuoka. Liudytoja B. Š. parodė, kad apžiūrėdama įvykio vietą, vieną nedidėlį peilį rado katės maisto indelyje - tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Ši aplinkybė patvirtina minėtus brolių pirminius parodymus, jog konflikto metu R. Ž. mojavo peiliu, o A. Ž. tą peilį išmušė suduodamas su kuoka per ranką. Abu įvykio dalyviai negalėjo nurodyti kur nukrito tas peilis.

Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. pripažino, kad A. Ž. jam sudavė su kuoka per ranką, tačiau nepaaiškino kodėl tai buvo padaryta. Nukentėjęs A. Ž. priešingai - neigė bet kokį smurtą R. Ž. atžvilgiu ir tvirtina, kad jokio konflikto iš viso nebuvo nors sužalojimas R. Ž. nustatytas.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad 2018-10-03 tarp R. Ž. ir A. Ž. buvo kilęs konfliktas, kurio metu A. Ž. sudavė su kuoka R. Ž. per ranką ir taip išmušė peilį. Po to R. Ž. jau kitu peiliu dūrė A. Ž. į krūtinę ir taip jį sužalojo.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad R. Ž. siekė nužudyti A. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jam sveikatą. Tačiau durdamas peiliu A. Ž. į krūtinės sritį, t.y. į gyvybiškai svarbią ir pavojingą kūno vietą, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir nors tokio tikslo nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms. Todėl jo veika vertintina pagal kilusias pasekmes. Laikytina, kad jis veikė netiesiogine tyčia.

Nukentėjęs yra brolis, su kuriuo kartu gyvena, todėl R. Ž. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip šeimos nario sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. Ž. ikiteisminio tyrimo pradžioje pilnai pripažino savo kaltę, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė. Sprendžiant iš nukentėjusiojo pasisakymų, jo pozicijos, galima daryti išvadą, jog kaltinamasis savo kaltę ėmė neigti paveiktas būtent nukentėjusiojo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jau vykstant į ligoninę, R. Ž. atsiprašinėjo nukentėjusiojo. Tai rodo, kad R. Ž. nuoširdžiai gailisi sunkiai sutrikdęs broliui sveikatą ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymų matyti, kad tarp brolių buvo kilęs žodinis konfliktas ir būtent nukentėjęs A. Ž. pirmas panaudojo smurtą – su kuoka sudavė smūgį kaltinamajam į ranką. A. Ž. smūgis buvo stiprus, jo pasėkoje atsirado žaizda ir atvykusiai medikei atrodė, jog reikės šią žaizdą siūti. Todėl laikytina, kad nusikalstamos veikos padarymui (smūgis peiliu buvo suduotas galimai po 5 ar 10 minučių) įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Ši aplinkybė vertinama kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,76 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad būtent girtumas buvo konflikto priežastis, pripažįsta tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad R. Ž. būdamas brandaus amžiaus ir pakaltinamas, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. R. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas (T. 2, b.l. 35 - 36). Į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašytas (T. 2, b.l. 48). Kaltinamasis dirba, darbo ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Po šios nusikalstamos veikos padarymo kitų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nėra padaręs.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dvylikos metų. Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės tikslas yra ne tik nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, parinkdamas bausmę, vertina ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausiai atsižvelgiama į nukentėjusiojo A. Ž. poziciją. Jis nurodo, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, su juo susitaikė. Tokios pozicijos nukentėjusysis laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kaip minėta, būtent nukentėjusiojo iniciatyva buvo pakeisti (tiek jo paties, tiek kaltinamojo) parodymai apie sužalojimo aplinkybes. Nors sužalojimu sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš A. Ž. medicinos pagalbą suteikusio gydytojo S. B. parodymų matyti, jog realaus pavojaus A. Ž. gyvybei nebuvo. Nukentėjusiajam buvo siūloma susiūti žaizdą, tačiau jis šios procedūros atsisakė. Gydytojas, įvertinęs sužalojimą, neįžvelgė pavojaus nukentėjusiojo gyvybei, todėl išleido jį gydytis ambulatorinėmis sąlygomis. Kaip matyti, ambulatorinio gydymo užteko, nes jokių komplikacijų nekilo ir A. Ž. šiuo metu nejaučia jokių neigiamų pasekmių. Pagalbą suteikęs gydytojas S. B. nurodo, kad žaizdos gylis galėjo būti kelių centimetrų (2 – 3 cm.), nors peilio, ant kurio rasta nukentėjusiojo kraujo, geležtė yra daug ilgesnė. Tai rodo, kad R. Ž. dūrė nestipriai ir nesiekė sunkiai sužaloti brolį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo R. Ž. įsidarbino ir visą tą laiką dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam turėtų neigiamą įtaką jo esamiems socialiniams ryšiams. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. Ž. iki šio įvykio realiai su teisėsauga nėra susidūręs. Iš liudytojos B. Š. parodymų matyti, jog dėl konfliktų policija į Ž. namus yra vykusi ir anksčiau, tačiau vykdavo būtent pagal R. Ž. kvietimus dėl netinkamo A. Ž. elgesio. Tai rodo, kad smurtauti labiau linkęs būtent A. Ž..

Iš minėtų aplinkybių visumos darytina išvada, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. Ž. skirtinas laisvės apribojimas maksimaliam dviejų metų laikotarpiui.

R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 100 metrų atstumu. Ši kardomoji priemonė užtikrino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl griežtinti ją ar keisti nėra pagrindo. Todėl minėta kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 35,34 eurų už nukentėjusiajam A. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (T. 1, b. l. 147 - 152). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nusikalstamais R. Ž. veiksmais. Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčija ir sutinka atlyginti šią žalą. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius (paketas Nr.1 ir Nr. 2), medinį pagalį (paketas Nr. 3), bei A. Ž. ir R. Ž. lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Utenos VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Byloje proceso išlaidomis pripažintinos nukentėjusiajam ir liudytojams išmokėtos 78,03 euro dydžio išlaidos kelionei, kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams. Įpareigoti R. Ž. laisvės apribojimo vykdymo metu nevartoti alkoholio ir dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, b papunkčiu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti vieną sulaikymo dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 100 metrų atstumu, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš R. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) 35,34 (trisdešimt penkis eurus 34 ct) už A. Ž. gydymą.

Išieškoti iš R. Ž. byloje turėtas proceso išlaidas 78,03 (septyniasdešimt aštuonis eurus 3 centus) valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius (paketas Nr.1 ir Nr. 2), medinį pagalį (paketas Nr. 3), bei A. Ž. ir R. Ž. lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Utenos VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.