Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-2912-230/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų ir teismo veiksmų, atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo teises į pareikštą ieškinį už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų žemesnių instancijų teismų teisėjų, kasacinio teismo teisėjų ir teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, išieškoti 14 031 360 Eur žalą.Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovui A. P. nustatytas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, patikslinti atsakovę, pateikti rašytinių įrodymų, kuriais jis grindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, 2017 m. lapkričio 17 d. išsiųsta paties ieškovo ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikta, nurodant neįteikimo priežastį „neatsiėmė pašte“. Minėta nutartis 2017 m. gruodžio 8 d. pakartotinai išsiųsta A. P. tuo pačiu ieškinyje nurodytu adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikta, nurodant neįteikimo priežastį „neatsiėmė pašte“. Iš Gyventojų registro išrašo duomenų matyti, kad ieškovo paskutinė nurodyta registre gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) pažymos apie asmens įdarbinimus už 2017-10-01 – 2017-12-31 laikotarpį nustatyta, kad A. P. niekur nedirba. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovui A. P. siųsta nutartis grįžo neįteikta, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pats inicijavo teisminį procesą (teikė ieškinį byloje) ir turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, užtikrinti, kad jo pateikiami kontaktiniai duomenys korespondencijai būtų tinkami ir teisingi, bei tai, jog minėta nutartis ieškovui buvo išsiųsta jo paties ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, laikytina, kad nutartis įteikta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 121 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas pastebėjo, kad ieškovas teismo neinformavo ir nenurodė apie savo adresų pašto korespondencijos siuntoms ar procesinių dokumentų įteikimo būdo pasikeitimą ir nebuvo pakankamai aktyvus bei suinteresuotas jo paties pradėtu procesu, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Ieškovui 2017 m. spalio 30 d. pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui, šis teismas civilinėje byloje Nr. 2-5715-580/2017 galutinai išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui klausimui dėl jos perdavimo kitam apygardos teismui spręsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2KT-151-196/2017 civilinę bylą pagal A. P. ieškinį perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Taigi, ieškinio priėmimo klausimas yra galutinai išspręstas ir neskundžiamas.Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo A. P. socialinės padėties, pažeidė CPK 6 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Ieškinyje ieškovo nurodytas korespondentinis adresas yra teisingas ir tik dėl pašto kaltės adresatui nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, nes šiuo adresu gyvena ne tik ieškovas, bet ir jo 5 asmenų šeima, kurie būtų informavę ieškovą apie gautus teismo pranešimus. Taigi teismo išvada, kad ieškinys grąžintinas ir laikomas nepaduotu, yra neteisėta ir pažeidžia CPK 117 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1, 3, 5 dalis, 124 straipsnio 1-3 dalis, nes byloje nėra patvirtinta, jog procesinis dokumentas buvo įteiktas adresatui. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, siekdamas teisingumo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pačiam ieškovui, kuris nurodytu adresu pastoviai gauna korespondenciją, kelia nuostabą, kodėl tik Kauno apygardos teismo išsiųsti dokumentai nepasiekė adresato. Galbūt buvo padaryta klaida arba dokumentai išsiųsti ne tuo adresu, kuris nurodytas ieškinyje.Skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija dėl ieškovo suponuoja tiesioginės diskriminacijos elementus. Teismo nutartis iš esmės kertasi su ieškovo išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, ji ne tik pažeidžia CPK 5 straipsnio 1-3 dalis, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kooperacijos principą, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse įtvirtintas civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto A. P. ieškinys, ieškovui per nustatytą terminą neištaisius ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apelianto teigimu, ieškinio priėmimo klausimas jau buvo galutinai išspręstas dar 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, be to, ieškovo įsitikinimu, Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 6 straipsnį, CPK 117 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1, 3, 5 dalis, 124 straipsnio 1-3 dalis, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kooperacijos principą, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5715-580/2017 matyti, jog šis teismas nesprendė A. P. ieškinio atitikimo CPK keliamiems turinio ir formos reikalavimams klausimo, o tik pasisakė dėl būtinumo bylą išsiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui klausimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui spręsti. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties byloje Nr. 2KT-151-196/2017, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų pirmininko pareigas laikinai einantis teisėjas taip pat nesprendė A. P. ieškinio priėmimo klausimų, nustatytų CPK 135 – 138 straipsniuose, t. y. susijusių su šio procesinio dokumento ir jo priedų atitikimu formos ir turinio reikalavimams, bet tik pasisakė dėl šios bylos persiuntimo Kauno apygardos teismui būtinumo. Rezoliucijos „priimti“ nėra ir ant paties ieškinio. Taigi, apeliantas savo skunde deklaratyviai teigia, kad jo 2017 m. spalio 30 d. pateikto ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas iki byla buvo perduota Kauno apygardos teismui ir todėl neva šio klausimo išsprendimo rezultatas yra galutinis ir neskundžiamas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas visiškai pagrįstai, laikydamasis CPK 137, 138 straipsnių reikalavimų, sprendė jam persiųsto ieškovo ieškinio priėmimo klausimą.Antra, nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas pareiškėjui, pažeidė CPK 6 straipsnį, taip pat CPK 117 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1, 3, 5 dalis, 124 straipsnio 1-3 dalis. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d., išnagrinėjęs A. P. ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš byloje esančio, grįžusio iš pašto, voko su siųsta 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, nutartis buvo išsiųsta paties ieškovo ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Vokas grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Iš Lietuvos pašto interneto svetainėje www.post.lt suteikiamų duomenų, matomų įvedus registruotos siuntos numerį, esantį ant paties voko, vokas su nutartimi, nepavykus jo įteikti 2017 m. lapkričio 21 d. asmeniškai adresatui (ar kitiems bute esantiems asmenims), pragulėjo pašto skyriuje iki pat lapkričio 28 d., vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d. buvo grąžintas atgal siuntėjui (teismui). Grįžus pirmajam vokui su 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, teismo darbuotoja patikrino Gyventojų registro ir VSDFV duomenis, tačiau registre, kaip gyvenamoji ieškovo vieta, buvo nurodyta tik (duomenys neskelbtini), o darbovietė apskritai nerasta. Nesant kito, nei nurodytas paties A. P. ieškinyje, adreso, 2017 m. gruodžio 8 d. buvo pakartotinai išsiųsta 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis ieškinyje nurodytus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šis vokas grįžo į teismą su žyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“. Kaip matyti iš pirmiau minėtos interneto svetainės duomenų, nurodytu ant voko adresu 2017 m. gruodžio 9 d. nepavykus įteikti siuntos adresatui (ar kitiems šiuo adresu gyvenantiems asmenimis), siunta gulėjo pašto skyriuje iki pat 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau atsiimta nebuvo, todėl tų pačių metų gruodžio 21 d. buvo grąžinta siuntėjui. Pažymėtina, kad nors ieškovas atskirajame skunde apeliuoja į galimą pašto klaidą, jokios konkrečios informacijos apie ją (kokia, kada klaida, jo nuomone, įvyko) ir, tuo labiau, pagrindžiančių įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikia. Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su deklaratyviais apelianto pareiškimais apie nutarties siuntimą kitu nei nurodyta jo ieškinyje adresu, nes šiuos pareiškimus paneigia pati bylos medžiaga, kurioje yra įsiūti vokai, patvirtinantys, jog abiem atvejais adresas ant vokų buvo užrašytas tinkamai (toks, kokį nurodė pats ieškovas). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, be kita ko įvertinęs tai, kad būtent pats A. P. inicijavo naują teisminį procesą (pateikė ieškinį) ir turėjo pareigą domėtis jo keliamos bylos eiga, o visos galimybės įteikti 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį paties ieškovo nurodytu adresu jau buvo išnaudotos, pagrįstai vadovavosi CPK 121 straipsniu ir laikė, jog nutartis dėl ieškinio trūkumų ieškovui buvo įteikta, o pastarajam jų neištaisius, ieškinys laikytinas nepaduotu pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.Akcentuotina, kad ieškovo jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl galimos pašto ar teismo darbuotojų klaidos, nesudaro pagrindo laikyti, jog teismas, priimdamas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį, pažeidė apelianto nurodomas CPK nuostatas, o taip pat CPK 6 straipsnyje įtvirtintą principą. Be to, priešingai nei interpretuoja apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė jokio klausimo dėl ieškovo socialinės padėties, todėl visiškai neaišku, kokį konkrečiai socialinės padėties netinkamą įvertinimą ir dėl to neva CPK 6 straipsnio padarytą pažeidimą įžvelgia apeliantas nutartyje, kurioje buvo aprašomos nutarties įteikimo aplinkybės. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo nurodomus tariamus teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, kooperacijos principo, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimus. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką / pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai galbūt pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui ėmusis visų jam prieinamų priemonių informuoti ieškovą apie ieškinio trūkumų buvimą, o pačiam apeliantui nesirūpinant teisminio proceso eiga, nesidomint jo atžvilgiu priimtais teismų procesiniais sprendimais, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys, kurio trūkumai nebuvo ištaisyti per nustatytą terminą, laikytas nepaduotu ir grąžintas A. P., laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.