Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimo, kuriuo G. L. nubausta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., jai paskirta 100 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nubausta už tai, kad ji, nebūdama 2013-10-17 žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0013:0272), esančio Nugalėtojų g., Vilniuje, savininkė bei neturėdama nuosavybės teisių į jį, naudojosi šiuo žemės sklypu, kuris yra aptvertas tvora. Savavališkai užimto privataus žemės sklypo plotas yra 1575 m². G. L., savavališkai naudodamasi privačiu žemės sklypu (kad. Nr. 0101/0013:0272) pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus bei nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimų. G. L., naudodamasi privačiu (svetimu) žemės sklypu, kuris pagal VĮ Registrų centro duomenis nuosavybės teise priklauso L. G., R. M., I. K. ir I. Š., padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Apeliantės manymu, ji neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip savavališki užimant ir naudojant svetimą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kada administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas – 1984 m., kai tvora buvo pastatyta, ar kitu laiku, kas jį padarė. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad teismo sprendimas, suteikiantis apeliantės vyrui teisę įsigyti nuosavybėn ginčijamą žemės sklypą, nėra įvykdytas, o nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą yra atstatytos kitiems asmenims. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, turėtų būti vadovaujamasi ne ATPK nuostatomis, o Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kuris numato, kokiu būdu gali būti ginamos savininko teisės, jeigu jis mano, jog jo daiktu kažkas kitas naudojasi ar jį valdo neteisėtai.

Teismo posėdžio metu teisėti žemės sklypo savininkai R. M. ir I. Š. nurodė, kad jie nori disponuoti savo nuosavybe, naudotis žemės sklypu, tačiau to daryti neleidžia G. L.. I. Š. teismui parodė, kad ji moka žemės mokestį už jau nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau negali juo naudotis, patekti į jį, kadangi žemės sklypas aptvertas tvora. Į prašymus nuimti tvorą G. L. nereaguoja ir atsako, kad šis žemės sklypas turėtų priklausyti jai, nors negali pateikti jokių įrodymų. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas, atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, į jį atkurtos nuosavybės teisės. Šio žemės sklypo savininkai yra L. G., R. M., I. K. ir I. Š..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 45 str. 1 d. numato atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. L. buvo surašytas už tai, kad 2013-08-23 atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-207, nustatyta, jog gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. Vilniuje, savininkai naudojasi (apsitvėrę) svetimo žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0013:0272), esančio Nugalėtojų g., Vilniuje, dalimi. G. L., nebūdama šio žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0013:0272) savininke bei neturėdama nuosavybės teisių į jį, naudojasi šiuo žemės sklypu, kuris yra aptvertas tvora. Savavališkai užimto privataus žemės sklypo plotas yra 1575 m².

Skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutarime nurodyta, kad nepaisant to, jog G. L. šalia jai priklausančio namo žeme naudojasi seniai, tačiau akivaizdu, kad galutinė šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, todėl teigti, kad G. L. nuosavybės teise priklauso šis žemės sklypas, nėra pagrindo. Priešingai, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kad. Nr. 0101/0013:0272), esantis Nugalėtojų g., Vilniuje, priklauso L. G., R. M., I. K. ir I. Š.. Teismui nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ginčijamą žemės sklypo dalį G. L. valdo teisėtai, tokių duomenų nepateikė ir pati G. L.. Ilgai besitęsiantys ginčai tarp bendrasavininkų, tam tikrų institucijų neveikimas ar teismo sprendimo nevykdymas, taip pat pačios G. L. neveikimas nepatvirtina minėtos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad yra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimą panaikinti, o bylą G. L. atžvilgiu nutraukti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl žemės sklypo, kurio kad. Nr. 0101/0013:0272, tarp faktinės naudotojos ir dabartinių savininkų yra ginčas. G. L. tvirtinimu, žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-1186-5726, kad. Nr. 0101/0013:272 Vilniaus m. k. v., esančiu Nugalėtojų g., Vilniuje, ji naudojasi nuo 1984 m., jos vyrui R. L. 1983 m. nusipirkus dalį namo, esančio Nugalėtojų g. Vilniuje (b. l. 8 – 10). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 11 – 12) minėtas žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklauso L. G. (nuosavybės teisės įregistruotos 2008-09-10), R. M. (nuosavybės teisės įregistruotos 2007-11-26), I. K. (nuosavybės teisės įregistruotos 2007-11-21), I. Š. (nuosavybės teisės įregistruotos 2007-09-13).

Apeliaciniame skunde G. L. nurodo, kad 1984-08-01 notarine sutartimi su kitais namo bendrasavininkais buvo nustatyta žemės sklypo, priklausančio gyvenamajam namui Nugalėtojų g. Vilniuje, naudojimosi tvarka, kuria vadovaudamasis ir gavęs Vilniaus miesto savivaldybės sutikimą R. L. 1984 m. aptvėrė tvora jiems priklausantį žemės sklypą. 1992-05-02 ir 1992-05-07 jis pateikė prašymus parduoti faktiškai naudojamą žemės sklypą. Buvo nustatyta šio žemės sklypo kaina, kurią R. L. 1992-09-10 apmokėjo. Apeliantė teigia, kad atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos vilkino žemės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą, todėl apeliantės vyras kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimu R. L. buvo pripažinta teisė įsigyti nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą prie namų valdos; Vilniaus miesto savivaldybė buvo įpareigota nustatyta tvarka suformuoti parduodamą daiktą – žemės sklypą, ir sudaryti su R. L. žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2005-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A31-1069/05 šį sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 25 – 31).

Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L. paaiškinimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir nurodytų apeliaciniame skunde, matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimas nėra įvykdytas. Pažymėtina, kad minėto sprendimo vykdymo procesas priklauso ir nuo asmenų, kurių naudai priimtas sprendimas, valios pasinaudoti įstatymo numatyta priverstinio vykdymo tvarka, todėl tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta G. L. faktiškai ginčo žeme naudojasi nuo 1984 m., t. y. dar iki dabartinių savininkų nuosavybės teisių įgijimo į ją, kad savo teisę G. L. kildina iš faktinio naudojimosi žeme kaip namų valda, kas patvirtinta ir byloje esančiu teismo sprendimu civilinėje byloje, darytina išvada, kad apeliantės veiksmai negali būti traktuojami kaip ATPK pažeidimas. Apygardos teismo nuomone, situacija nagrinėjamu atveju vertintina kaip civilinis ginčas tarp dabartinių žemės savininkų ir faktinio žemės naudotojo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų žemės sklypo savininkų teisės turi būti ginamos civilinio proceso tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad G. L. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėties, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis neskundžiama.