Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. P. R. nuteistas už tai, kad būdamas pripažintas itin pavojingu recidyvistu, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė M. Č., t. y. būdamas girtas, 1997 m. gegužės 26 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pastate, ir, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvą, rankas bei kitas kūno vietas, o po to rankomis bei šalikėliu suspausdamas kaklą, dėl ko M. Č. mirė uždususi, tyčia nužudė M. Č. ir pagrobė jai bei (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai priklausantį turtą.

5. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis P. R. skunde prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.

7.1. Skundo autorius teigia, kad yra baigęs 11 klasių, turi suvirintojo, elektriko, medžio pjovimo (gateristo) specialybes. Nuteistojo teigimu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime profesinis ugdymas nebuvo vykdomas, kitokių amatų nebuvo siūloma, be to, yra rašęs, kad jam leistų dirbti, bet įstaiga darbo nepasiūlė. Teigia, kad šiuo metu yra pensininkas, todėl sumokėti jam priteistų ieškinių negali. Taip pat nuteistasis turi vieną paskatinimą, neturi drausminių nuobaudų. Be to, nurodo, kad šiuo metu jau yra 72 metų amžiaus, jį buvo ištikęs infarktas, nustatytas cukrinis diabetas. Anot nuteistojo, tik išėjęs į laisvę jis galės sumokėti esamus piniginius įsiskolinimus.

8. Papildomai teismui pateiktame prašyme nuteistasis P. R. nurodo, kad turi 1 000 Eur ieškinį, bet neturi darbo, joks darbas niekada jam pasiūlytas nebuvo, šiuo metu yra sulaukęs 72 metų, šeimos nariai ryšių nebepalaiko, todėl neturi galimybių padengti ieškinių. Nuteistojo teigimu, dėl nusikalstamos veikos jis yra prisipažinęs ir nuoširdžiai gailisi. Pakartotinai atkreipia dėmesį į savo sveikatą – buvo ištikęs infarktas, serga diabetu. Nuteistasis prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir sušvelninti bausmę.

9. Atsiliepimų į nuteistojo P. R. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. R. skundas atmetamas.

10. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su P. R. skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, netenkindamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

12. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Nuteistasis P. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1997 m. gegužės 26 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

14. Nuteistojo P. R. skunde ir papildomai pateiktame prašyme akcentuojama tai, kad iki įkalinimo P. R. buvo baigęs 11 klasių, įgijęs suvirintojo, elektriko, medžio pjovėjo specialybes, dirbo. Tačiau tai nors ir charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, bet nesulaikė P. R. nuo sistemingo nusikalstamo elgesio praeityje (pagal bylos medžiagą, P. R. anksčiau buvo teistas 5 kartus). Be to, sprendžiant, ar yra pagrindas pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pirmiausia atsižvelgiama į nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, kitose užimtumo programose, pasirengimą socialinei integracijai išėjus į laisvę. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo amžiui ir sveikatos būklei taip pat negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė kitų nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių kontekste.

15. Bausmės atlikimo metu P. R. nedirbo, nors bausmės atlikimo metu ir buvo išreiškęs norą dirbti įkalinimo įstaigos pasiūlytą darbą, bet pagal nuteistojo asmens bylos medžiagą, joks darbas pasiūlytas jam nebuvo. Taip pat atlikdamas bausmę P. R. nesimokė, neįgijo jokios papildomos specialybės. Nuteistasis tokį savo elgesį teisina tuo, kad bausmės atlikimo metu nebuvo pasiūlyta mokytis tinkamo amato, bet tai, teisėjų kolegijos nuomone, neatleidžia nuteistojo nuo pareigos rodyti pastangas įgyti naujų profesinių įgūdžių, dalyvauti neformaliose užimtumo programose. Nuteistojo asmens bylos medžiagoje iš viso nėra duomenų apie P. R. dalyvavimą kokiose nors socialinės reabilitacijos ar kitose pozityvaus užimtumo priemonėse pastaraisiais bausmės atlikimo metais. Tai itin reikšminga aplinkybė, kadangi P. R. 2020 m. gruodžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-7942 nurodyta, jog pagal individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistajam buvo iškelti tikslai: 1) laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių; 2) dalyvauti individualiose konsultacijose kriminalinės subkultūros apraiškų tema; 3) dalyvauti pozityvaus užimtumo programose (asmens bylos t. 2, b. l. 73-74). Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje ir įkalinimo įstaigos administracijos teikime, P. R. per plano vykdymo laikotarpį vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, su nuteistuoju individualių konsultacijų metu buvo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema. Nurodoma ir tai, kad P. R. vieną kartą buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tačiau P. R. paskatinimas buvo paskirtas pakankamai seniai – 2017 m. gruodžio 29 d. (asmens bylos t. 2, b. l. 16).

16. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 101 balu, kuri pagal OASys metodiką priskiriama aukštai (ribos nuo 100 iki 168 balų). Pažymėtina, kad tokia pati pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika P. R. buvo nustatyta ir ankstesnio 2019 m. spalio 22 d. atlikto vertinimo metu. Be to, tik 25 iš visų apskaičiuotų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų yra statiniai, likusį balų skaičių nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Tačiau nuteistojo P. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažėjimas rodo nuteistojo pasyvumą ir abejingumą vykdomoms socialinės reabilitacijos programoms.

17. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-7942 nurodomi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys šeši kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (bausmės atlikimo metu nedaro jokių išvadų dėl padarytų nusikaltimų); socialiniai ryšiai (su artimaisiais socialiniai ryšiai nutrūkę); informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); lėšų tvarkymas bei pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nedengia); gyvenimo sąlygos (nepateikė jokių dokumentų dėl gyvenamosios vietos); nuostatos (asmens bylos t. 2, b. l. 73-74). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4341 buvo nustatyti tik penki kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys; socialiniai ryšiai; informacija apie teisės pažeidimus; lėšų tvarkymas bei pajamos; gyvenimo sąlygos (asmens bylos t. 2, b. l. 52-53). Taigi, P. R. nuo paskutinio vertinimo ne tik nesumažino jo nusikalstamą elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių, bet nuteistajam netgi buvo nustatytas didesnis kriminogeninių veiksnių skaičius.

18. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, P. R. per visą bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 14 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, 9 kartus buvo skatintas (asmens bylos t. 2, b. l. 54-55). Nuo 2014 metų nuteistasis P. R. nėra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų ir už tai baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau 7 iš 9 paskatinimų taip pat buvo gauti pirmaisiais ketveriais bausmės atlikimo metais (1998-2001 m.), vėliau nuteistasis po kartą skatintas 2014 ir 2017 metais. Duomenys apie nuteistojo paskatinimus ir drausmines nuobaudas rodo, kad bausmės atlikimo metu P. R. sugebėjo pakeisti savo elgesį ir pastaruoju metu sistemingai nebepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, bet nuteistojo elgesys nėra vertinamas ir išimtinai teigiamai. Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad drausimės nuobaudos nuteistajam buvo skiriamos už pakankamai pavojingus pažeidimus dėl neadekvačios reakcijos į situaciją (necenzūrinių žodžių vartojimas, agresyvus, įžūlus elgesys, grasinimas administracijos pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų nevykdymas).

19. Analogiškas išvadas apie nuteistojo P. R. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo metines charakteristikas (asmens bylos t. 1, b. l. 47, 54, 63, 70, 96, 109, 110, 139, 146, 165, 184,189,195; t. 2, b. l. 30-31). 1999, 2000, 2004, 2006, 2007, 2008 metais nuteistojo P. R. elgesys buvo vertinamas neigiamai, 2001, 2002, 2003, 2005, 2009, 2010 ir 2012 metais – patenkinamai. Tik 2018 m. metinėje charakteristikoje P. R. elgesys įvertintas gerai. Taigi, didžiąją dalį bausmės nuteistojo P. R. elgesys buvo vertinamas išimtinai neigiamai arba patenkinamai ir tik paskutinėje asmens byloje esančioje 2018 metų charakteristikoje įvertintas gerai. Vien tokio nuteistojo elgesio pokyčio nepakanka pripažinti tam, kad P. R. padarė pozityvias išvadas dėl savo elgesio.

20. Be to, 1999-2002 metų charakteristikose pažymėta, kad nuteistasis nėra padaręs išvadų dėl praeities, nesutaria su kitais kaliniais, yra sunkaus būdo, nesugyvenamas, linkęs tyčiotis iš silpnesnių, nesavikritiškas, individualiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo. 2003 metų charakteristikoje papildomai nurodyta, kad P. R. yra linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, reiškia nepagrįstas pretenzijas, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, mano, kad nuteistas per griežtai. 2004-2005 metų charakteristikose nurodyta, kad be kita ko nuteistasis nenoriai dalyvauja teminiuose pokalbiuose. 2006 metų charakteristikoje P. R. apibūdinamas kaip sunkaus būdo, pablogėjo nuteistojo santykiai su administracijos atstovais, tapo grubus, garsiai, vartodamas necenzūrinius žodžius reiškia nepasitenkinimą. 2007-2008 metų charakteristikose atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. R. yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, jo elgesys nuolat turi būti stebimas ir kontroliuojamas, nuteistasis yra nebendraujantis, uždaro, sunkaus būdo, nesugebantis palaikyti gerų tarpusavio santykių, nesavikritiškas, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimo, individualiuose pokalbiuose toliau dalyvauja be susidomėjimo. 2009-2010 metų charakteristikose nurodyta, kad P. R. išlaiko atstumą su įstaigos darbuotojais, būna grubus, sunkaus būdo, nesugeba palaikyti gerų tarpusavio santykių su aplinkiniais, nejaučia atsakomybės dėl savo poelgių, dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas, kaltę pripažįsta iš dalies. 2012 metų charakteristikoje P. R. apibūdinamas kaip permainingos nuotaikos, pastebimi agresijos proveržiai, nors pažymėta, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bet tuo pačiu nurodyta, jog individualiuose ir teminiuose pokalbiuose P. R. dalyvauja be didesnio susidomėjimo, kaltės nepripažįsta, vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. 2018 metų charakteristikoje, kai P. R. elgesys buvo įvertintas gerai, vis vien pažymima, kad nuteistasis yra impulsyvus, permainingos nuotaikos, pastebimi agresijos proveržiai, individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja be didesnio susidomėjimo, savo kaltės nepripažįsta, vengia pokalbių apie nusikaltimą. Iš nuteistojo metinėse charakteristikose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad nepaisant nežymios elgesio korekcijos teigiama linkme, P. R. asmeninės savybės išliko nepakitusios, esminių savo būdo bruožų P. R. nepakeitė, o įvertinus pasyvų nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, individualiuose užsiėmimuose, galima daryti išvadą, kad P. R. net nedėjo pakankamų pastangų pakeisti savo elgesį.

21. Taip pat reikšmingos 2020 m. gruodžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-7942 nurodytos aplinkybės apie nuteistojo mąstymą, elgesį ir nuostatas. P. R. vertinimo metu apibūdinamas kaip pernelyg agresyvus, negebantis atsakyti nė į vieną užduodamą klausimą, kalba nerealius dalykus. Nurodyta, kad P. R. net nemato konsultacijos prasmės, nes, anot nuteistojo, „vis tiek nepaleis“. Nors teigia, kad yra motyvuotas dalyvauti prevencinėse programose, bet noro neišreiškė. P. R. nesugeba paaiškinti savo veiksmų, kartoja tas pačias klaidas, nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, lengvai praranda savitvardą. Nuteistasis neigia, kad turi kokių nors problemų, atmeta bet kokią siūlomą alternatyvą ar kito nuomonę, turi didelių sunkumų prisitaikydamas konkrečioje situacijoje. Be to, P. R. gyvena šia diena, neturi jokių planų, net ir trumpalaikių. P. R. nepripažįsta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia tam tikrus įsipareigojimus. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad P. R. iš esmės nėra motyvuotas keisti savo elgesio ir net nesirengia reintegracijai į visuomenę, jei būtų paleistas į laisvę.

22. Įkalinimo įstaigoje buvo gauti vykdomieji dokumentai 1 169,47 Eur sumai, kuri neišieškota (asmens bylos t. 2, b. l. 75). Tai iš esmės lėmė ir paties nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nes P. R. visą bausmės atlikimo laiką nedirbo, nesimokė, jokios naujos specialybės neįgijo, gyveno iš valstybės skiriamų išmokų. Nors skunde ir akcentuojama, kad šiuo metu P. R. yra pensininkas, sulaukęs 72 metų, bet bausmę nuteistasis pradėjo atlikinėti prieš 24 metus ir visą tą laiką nesiėmė jokių veiksmų tam, kad atlygintų padarytą žalą. Šiame kontekste deklaratyviu ir neįtikinančiu laikytinas skunde išdėstytas P. R. ketinimas padengti civilinius ieškinius išėjus į laisvę.

23. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę P. R. atlieka už įvykdytą tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Skunde nuteistasis P. R. nurodo, jog dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 24 d. nuosprendžio, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu P. R. neigė, kad smaugė nukentėjusiąją, t. y. dėl nužudymo kaltės nepripažino. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, metinėse nuteistojo charakteristikose taip pat ne kartą pažymėta, jog P. R. visiškai arba iš dalies nepripažįsta savo kaltės dėl nusikaltimo. Todėl skunde išreikštas P. R. kaltės pripažinimas pripažintinas deklaratyviu ir nenuoširdžiu. Be nuosprendžio, pagal kurį dabar atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, P. R. dar buvo teistas 5 kartus. Naujų nusikalstamų veikų padarymas iš esmės sutapdavo su anksčiau paskirtos bausmės atlikimu. Tai rodo didelį P. R. pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus. Šias aplinkybes vertinant kartu su anksčiau aptartu nuteistojo elgesiu atliekant bausmę, darytina išvada, kad P. R. nėra padaręs jokių pozityvių išvadų dėl įvykdyto nusikaltimo, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių.

24. Aptartos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo P. R. elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu P. R. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus. Nors paskutiniais bausmės atlikimo metais P. R. naujų pažeidimų nepadarė, bet nuteistojo elgesio atliekant bausmę negalima vertinti išimtinai teigiamai, kadangi nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi ir tebėra vertinama kaip aukšta, P. R. iš esmės nededa pakankamai pastangų savo būdui ir elgesiui pakeisti, yra nemotyvuotas, todėl nežymi nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme nesudaro pagrindo teigti, kad P. R. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Esant šioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl P. R. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.