- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-336-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- M. M.
- Advokatai
- Tomas Jaugelavičius, Andžejus Seliava
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. M. (M. M. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. M. 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2007-01-27 apie 21 val. ji vedėsi Stafordšyro terjero veislės šunį, kuris buvo su antsnukiu ir pavadėliu. Ji ėjo kartu su savo nepilnamečiu sūnumi R. B. , J. D. ir R. B. . Jiems einant šaligatviu šalia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro tvoroje esančią skylę išlindo vilkšunis ir puolė ieškovės šunį. Jai bandant išskirti įsikibusį šunį, iš namų valdos staiga atbėgo dar vienas didesnis vilkšunis ir iškišęs galvą pro tvoroje esančią skylę netikėtai užpuolė ieškovę, sukandžiojo jai kairiąją ranką. Dėl šio įvykio ieškovei buvo padaryta žala sveikatai. Jai dėl patirtų sužalojimų buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Ji visą gydymo laikotarpį turėjo vaikščioti su sutvarstyta ranka, todėl patyrė nepatogumų buityje, o vėliau ir darbe. Baigus gydymą kairėje plaštakoje liko randas. Dėl aplinkinių žmonių dėmesio skiriamo randui ji jaučia bendravimo diskomfortą. Neturtinė žala jai pasireiškė fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais, stipriu emociniu sukrėtimu. Šuniui netikėtai užpuolus ieškovę, ji labai stipriai išsigando, todėl turėjo gerti raminamuosius vaistus. Dėl nuolatinio skausmo įkandimo vietoje ji turi gerti nuskausminamuosius vaistus. Žalą turi atlyginti vilkšunių savininkas M. M. , nes jis netinkamai vykdė savo, kaip naminių gyvūnų savininko pareigas, nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintose Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo M. M. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei V. K.. Teismas nustatė, kad 2007-01-27 ieškovei išėjus pasivaikščioti atsakovo šuo prakišęs galvą pro vartų ertmę įkando ieškovei į kairės rankos plaštaką, ir konstatavo, kad pagal CK 6.283 str. 1 d. atsakovas privalo ieškovei atlyginti šuns padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nenustatytos. Teismas, įvertinęs, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, kad ieškovė pati priartėjo prie atsakovo tvoros su savo šunimi, kad sužalojimas ieškovės sveikatą sutrikdė nežymiai ir nesukėlė jokių komplikacijų ar kitokių sunkių pasekmių, kad ji būdama neblaivi, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, vedžiojo pavojingos veislės šunį, t. y. kad pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. Nurodo, kad teismas nurodė, jog CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, t.y. atsakovas neįrodė ieškovės tyčios arba didelio neatsargumo. Tačiau teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodęs, kad pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai. Šios teismo išvados yra prieštaraujančios viena kitai ir nesuprantamos. Pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko incidentas, buvo nesutvarkyta atsakovo tvora, pro kurios ertmes galėjo išlįsti atsakovo šunys, o ne tai, kad ji viešoje vietoje vedžiojo pavojingą šunį. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė incidento metu buvo neblaivi. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad sužalojimas jai nežymiai sutrikdė sveikatą ir nesukėlė jokių komplikacijų ar kitokių sunkių pasekmių, nes jai buvo sužalota ranka, liko randas, sužalotą ranką skauda iki šios dienos. Dėl aplinkinių žmonių dėmesio jos randui ji jaučia diskomfortą. Incidentą matė jos sūnus, todėl ji labai pergyveno dėl sūnaus sveikatos. Atsakovo veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas, nes jis jau buvo baustas anksčiau pagal ATPK 110 str. ir jis buvo įspėtas, kad privalo sutvarkyti vartus taip, kad jo laikomi šunys neišlįstų į gatvę, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Priteistas žalos dydis neadekvatus, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad jis po įvykio nepasiūlė ieškovei suteikti pirmosios pagalbos, bet pradėjo ją užgaulioti, jos neatsiprašė.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nenustatė aplinkybės, jog jo šuo buvo palikęs namo teritoriją. Šuo, kurį vedžiojo ieškovė, yra pavojingos veislės, jam laikyti reikalingas leidimas, kurio ieškovė neturi, todėl ji neturi teisės jo laikyti. Ieškovė taip pat grubiai pažeidė jos laikomo šuns vedžiojimo taisykles, nes vedžiojo jį prie gyvenamųjų namų, nors agresyvius šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimo skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. Ieškovė vedžiodama šunį buvo neblaivi, tai ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Jai žala atsirado dėl jos itin didelio neatsargumo bei neteisėtų veiksmų, susijusių su imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių agresyvių veislių šunų laikymą bei vedžiojimą grubiu pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 6.250, 6.282 str. 1 d., nustatė, jog atsakovas M. M. ieškovei V. K. turi atlyginti 500 Lt neturtinę žalą, ir netenkino ieškinio reikalavimo dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovei V. K. vedžiojant Stafordšyro terjerą prie namų valdos, esančios Panerių g. 48, Vilniuje, 2007-01-27 vakare atsakovo M. M. šuo prakišęs galvą pro vartų ertmę įkando ieškovei į kairės rankos plaštaką, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio įvykio Vilniaus miesto VPK 2-ojo PK VP Naujamiesčio PN 2007-02-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje M. M. buvo paskirta 500 Lt bauda už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 p. pažeidimą, t. y. už tai, kad M. M. netinkamai uždaroje valdoje laiko šunis (vokiečių aviganius), kurie, prakišę galvas pro vartų ertmę apkandžiojo V. K. ir jos šunį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už tai, jog jo netinkamai laikomas šuo įkando atsakovei, sutrikdė jos sveikatą, ir tokiu būdu ieškovei buvo padaryta 500 Lt neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė ieškovė, kuri apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų nagrinėja faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymu (CPK 320 str. 1 d.).
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovė jai padarytą 5000 Lt neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų patyrė nepatogumų buityje ir darbe, nes ji turėjo lankytis pas gydytojus, gydymosi laikotarpiu turėjo vaikščioti su sutvarstyta ranka, turėjo išlaidų vaistams, buvo suplėšytos pirštinės. Taip pat nurodė, kad įkandimo vietoje liko randas, skauda ranką, randą galima pašalinti plastinės operacijos metu, dėl rando jaučia bendravimo diskomfortą. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovei buvo sužalota kairės rankos plaštaka. 2007-04-16 ieškovę gydantis gydytojas yra nurodęs, kad šuns įkandimo vietoje yra 1,5 cm ilgio randas, galutinai susiformavus randui, po 4-6 mėn. - operacinis gydymas. Medicinos specialistas sužalojimą yra įvertinęs nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4-5). Pagal bylos duomenis ieškovė gydėsi ambulatoriškai. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl sveikatos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jaučia diskomfortą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei padaryta neturtinė žala, tačiau ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jai turėjo būti priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kad dėl visos jai padarytos neturtinės žalos yra atsakingas atsakovas, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi pagal šią įstatymo normą neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, o ne priteisia neturtinės žalos dydį tokį, kokį jį nurodo neturtinę žalą patyręs asmuo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgė į tai, kad ieškovei padarytais sužalojimais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nes tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 4-5). Byloje nepateikti įrodymai, kad padaryti sužalojimai ieškovei sukėlė sunkias pasekmes, kad dėl sužalojimo ji patyrė žymią turtinę žalą. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturtinė žala ieškovei buvo padaryta dėl pačios ieškovės neatsargumo, nes šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007-01-27įvykis, kurio metu ji buvo sužalota, įvyko, kai ieškovė ėjo šaligatviu šalia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pro tvoroje esančią skylę išlindo vilkšunis, kuris puolė ieškovės šunį. Jai (ieškovei) bandant išskirti įsikibusį šunį, iš namų valdos staiga atbėgo dar vienas vilkšunis ir iškišęs galvą pro tvoroje esančią skylę netikėtai užpuolė ieškovę, sukandžiojo jai kairiąją ranką (b. l. 1). Pagal bylos duomenis ieškovė vedžiojo šunį, kuris yra Stafordšyro terjeras, ir kurio veislė yra įtraukta į agresyvių šunų veislių sąrašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymu Nr.117. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 10 d. yra nurodoma, kad agresyvūs šunys kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir nėra numatyta jokių išimčių, todėl asmuo, kuris laiko tokį šunį, jį vedžioja ir yra atsakingas už šunį, privalo imtis visų atsargumo priemonių, kad nesusidarytų situacija, kurios jis negalėtų kontroliuoti. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nesiėmė visų atsargumo priemonių. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr.242, 13 p. numato, kad už agresyvius šunis atsakingi asmenys privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, leidimą laikyti agresyvų šunį, o 20 p. numato, kad draudžiama agresyvius šunis vedžioti prie gyvenamųjų namų. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturėjo leidimo laikyti agresyvų šunį, nors toks leidimas pagal teisės aktus buvo reikalingas tuo metu, kai ieškovė įsigijo šunį (šuns gimimo data yra 2003-10-04, o Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklės, kurias patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2002-05-24 įsakymu Nr.242, įsigaliojo nuo 2002-07-01). Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, kad ieškovė ir jos šeimos nariai nėra įrašyti į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę, negali pakeisti leidimo, kuris yra būtinas. Pagal bylos duomenis ieškovė šunį vedžiojo su pavadėliu ir antsnukiu, tačiau vedžiojo prie gyvenamųjų namų, o tai yra draudžiama. Atsakovo šuo įkando ieškovei ne tuo metu, kai ieškovė su savo šunimi ėjo šaligatviu pro atsakovo namų valdą, o tuo metu, kai ieškovė leido savo šuniui prisiartinti prie pat vartų į atsakovo namų valdą, nors buvo ženklas, kad yra šuo, ir tuo metu, kai ji bandė išskirti šunis. Ieškovė V. K. 2007-02-15 paaiškinime nurodė, kad vartai yra įvažiavime iš gatvės į kiemą apie 5-6 metrus nuo šaligatvio, jos šuo priėjo prie medelio, augančio apie 50 cm iki vartų ir jį stvėrė atsakovo šuo. Ieškovė 2007-01-27 pareiškime nurodė, kad jos šuo buvo užpultas ne pirmą kartą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo namų valdoje esančius palaidus šunis, nors prie vartų į namų valdą nebuvo įspėjamojo ženklo su užrašu „Palaidas šuo“. Pagal bylos duomenis buvo ženklas su užrašu „Piktas šuo“. Be to, byloje pateikti duomenys, kad ieškovė buvo vartojusi alkoholį, nes paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodyta, kad yra alkoholio kvapas iš burnos (b. l. 6). Simptomus: nerišli kalba, svyruojanti eisena, vangi vyzdžių reakcija į šviesą, gydytojas, apžiūrėjęs ieškovę iškart po įvykio, nurodė grafoje: „Alkoholio/svaigalų naudojimas“, o ne kaip potrauminio šoko simptomus. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad jos kalba buvo nerišli, eisena svyravo, vyzdžių reakcija į šviesą buvo vangi dėl potrauminio šoko, o ne dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog įvykis įvyko apie 21 val. (b. l. 1), o gydytojas minėtus simptomus ir alkoholio kvapą iš burnos nurodė 23 val. 15 min. (b. l. 6). Ieškovė vedžiojo agresyvų šunį, todėl ieškovė privalėjo būti ypač atsargi, vedžiodama šunį ir jį leisdama prie pat vartų į atsakovo namų valdą. Ieškovė nesilaikė agresyvios veislės šuns vedžiojimo taisyklių, ir jos pačios veiksmai padėjo neturtinės žalos atsiradimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.282 str. 1 d., sumažino neturtinės žalos dydį iki 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė didelį ieškovės neatsargumą, tačiau iš sprendimo motyvų ir taikytų įstatymo normų matyti, kad buvo nustatytas ne tokio dydžio neatsargumas, kuris visiškai atleistų atsakovą nuo atsakomybės, o neatsargumas, kuris leidžia sumažinti žalos atlyginimo dydį pagal CK 6.282 str. 1 d.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. atsakovui iš ieškovės priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovas prašo priteisti 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Šis prašymas tenkintinas iš dalies ir atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį apeliacinės instancijos teisme, į bylos apimtį ir jos pobūdį, proceso trukmę apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui M. M. 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.