Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-2393-641/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2-2393-641/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01394-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
K. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J. K., VSDFV Šiaulių skyriaus, VSDFV Šiaulių skyriui
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2393-641/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01394-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant pareiškėjai K. J.,pareiškėjos atstovui advokatui Zigmui Burbai,suinteresuotam asmeniui A. J. K.,suinteresuoto asmens A. J. K. atstovei advokatei E. P.,suinteresuoto asmens VSDFV Šiaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei,

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. K., VSDFV Šiaulių skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja, jos atstovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pripažinti S. K., mirusį (duomenys neskelbtini), jos dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o G. M. – S. K. dukterimi. Nurodo, kad pareiškėja K. J. susipažino ir gyveno nesusituokusi su S. K. nuo 1998 m. birželio mėn., adresu (duomenys neskelbtini), S. K. priklausančioje buto dalyje (kambaryje). (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos ir S. K. duktė G. M., kurios tėvystės pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo dukters gimimo registracijos metu nustatyti nepavyko. Pareiškėja bei S. K. dukters tėvystės pripažinimą planavo įforminti vėliau, kai jie susituoks. 2005 m. pareiškėja paliko S. K. dėl jo girtavimo. 2006-02-09 K. J. ištekėjo už kito vyro N. J.. Sužinojusi, jog S. K. miręs, o nepilnametės dukters G. M. tėvystė įstatymo nustatyta tvarka neįforminta, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. J. K. prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad jos sūnus S. K. su pareiškėja bute gyveno kaip kaimynai, bendrų švenčių nešvęsdavo, nei pareiškėja, nei S. K. jai nesakė, kad G. M. yra jos anūkė, po S. K. mirties pareiškėja net nepasidomėjo, kur yra jos sūnaus kapas. A. J. K. atstovė sutiko su pareiškimu, tačiau prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi pareiškėja 9 metus iš viso nebendravo su A. J. K., nepristatė G. M. A. J. K., elgėsi nerūpestingai, į teismą kreipėsi 14 metų po dukters gimimo, byloje nepateikė jokių įrodymų, kad būtų galima išvengti ekspertizės atlikimo ir dėl to patiriamų bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl A. J. K. negali būti už tai atsakinga.

Suinteresuoto asmens VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad jei faktas būtų nustatytas, pareiškėjos dukra gautų našlaičio išmoką. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens A. J. K. nepriteistinos, kadangi pareiškėja elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, į teismą kreipėsi 14 metų po dukters gimimo, byloje nepateikė jokių įrodymų, kad būtų galima išvengti ekspertizės atlikimo ir dėl to patiriamų išlaidų, todėl A. J. K. negali būti už tai atsakinga.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.s, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja K. J.. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti, tėvystė nepripažinta ir nenustatyta (4 b.l.). S. K., kurį pareiškėja prašo pripažinti vaiko tėvu, mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.).

CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2, 3 d).

Pareiškėjos prašymu byloje atlikta DNR ekspertizė, kadangi buvo išlikęs mirusio S. K. kraujo mėginys (64 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 182/14 (01) nustatyta, jog S. K. yra G. M. tėvas su 99,999995 % tikimybe (85-89 b.l.).

Be DNR ekspertizės išvados, juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina ir pareiškėjos paaiškinimas, kad 1998 - 2005 m. ji gyveno kartu su S. K., vedė bendrą ūkį ir su juo susilaukė dukros G. M.. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuoto asmens A. J. K. paaiškinimas, jog pareiškėja ir jos sūnus, nors ne nuolat, tačiau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), porą kartų sūnus buvo atsivedęs pareiškėją kartu su mergaite į svečius.

Teismas mano, kad aptartų įrodymų pakanka konstatuoti prašomą pareiškėjos faktą, kad S. K. būtų pripažintas G. M. tėvu, o G. M. – jo dukra (CPK 176 str., 185 str.), todėl pareiškimas tenkintinas. Tėvystės faktas nustatytinas, kadangi sukels teisines pasekmes nepilnamečiui vaikui (CK 3.148 str., CPK 391 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 1 p., 9 p.).

Pagal CPK 443 str. 6 d. nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai nėra skirtingi, priešingu atveju teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų interesai iš esmės buvo skirtingi, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2, 3 d. numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėja ir jos atstovas prašo iš suinteresuoto asmens A. J. K. pareiškėjai priteisti ½ dalį išlaidų sumokėtų už ekspertizės atlikimą, t. y. 525 Lt, bei 965 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudaro 525 Lt (½ dalis valstybės patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 440 Lt atstovavimo išlaidų).

525 Lt pareiškėjos patirtos išlaidos (½ dalis ekspertizės kainos) susidarė, nes pareiškėja iki ekspertizės paskyrimo nepateikė jokių įrodymų (nuotraukų, liudytojų parodymų, ir kt.), patvirtinančių faktą, kad S. K. buvo G. M. tėvas, todėl be ekspertizės duomenų A. J. K. neturėjo jokios galimybės spręsti apie pareiškimo pagrįstumą. Nors pareiškėja ir pateikė duomenis, kad nuo 2001-06-20 buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno kartu su S. K., bendrasavininkė, tačiau šis faktas iš esmės nepatvirtina pareiškėjos parodymų ir bendro gyvenimo bei ūkio vedimo, nes ši sutartis sudaryta beveik po metų nuo G. M. gimimo, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtos išlaidos nepriteistinos iš suinteresuoto asmens A. J. K..

Pareiškėjai K. J. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-12 sprendimu Nr. SP-461-(7.0422) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, valstybei apmokant 50 procentų jos išlaidų. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina 440 Lt advokato užmokestį bei 525 Lt kitų su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų (ekspertizės atlikimo). Kadangi pareiškėja po mergaitės gimimo net 14 metų nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo, nepasistengė atsivesti liudytojų, pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą, ko pasekoje nebuvo pakankamai aiškios aplinkybės, ar S. K. galėjo būti mergaitės tėvu, A. J. K. negali būti atsakinga ir už šių išlaidų susidarymą. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos finansinę padėtį, bei tai, kad pareiškėja viena augina dvi nepilnametes dukras, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, šios išlaidos mažintinos per pusę, todėl iš pareiškėjos priteistini 482,50 Lt (965 Lt x ½) už suteiktą antrinę pagalbą bei ½ dalis žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį (144 Lt x 50% (nuo kurio mokėjimo atleista) x ½) , t. y. 36 Lt (trisdešimt šeši litai) valstybės naudai.

10,04 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra labai nežymiai didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija išsiųstina metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą (CPK 392 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 391 str. 1 d., 445-448, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu, o G. M. pripažinti S. K. dukterimi.

Priteisti iš K. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 482,50 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus 50 ct) už antrinę teisinę pagalbą ir 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė