Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t.y. atsakovui asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 18 d. atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Pagėgių savivaldybės leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nupjovė privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame O. K., ten augančias aštuonias pušis. Tuo savo veiksmais atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (su vėlesniais pakeitimais) 9 punkto reikalavimus ir Kriterijų, pagal kuriuos saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės leidimą, išskyrus Aprašo 10 p. numatytus atvejus kai tokio leidimo nereikia. Šiuo atveju leidimas saugotinų medžių išpjovimui buvo būtinas.

Tuo atsakovas aukščiau aprašytais neteisėtais veiksmais, pažeisdamas aplinkosauginius teisės aktus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 281 straipsnio 1 dalyje. Neteisėtai nupjovus saugotinus želdinius aplinkai buvo padaryta 1020 Eur žala.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė R. T. 2018 m. gegužės 14 d. išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini), priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti atsakovui straipsnio sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą.

Nupjauti medžiai buvo pripažintini saugotinais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (suvestinė redakcija nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 1d Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. Nutarimu Nr. 521 buvo patvirtinti nauji Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems ( įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.) ir pagal naujų kriterijų priedo 7.2. papunkčio reikalavimus, saugotiniems priskiriami žemės ūkio paskirties žemėje, privačioje žemėje pušys didesnio kaip 30 cm skersmens. Atsižvelgiant į naujus kriterijus, iš 8 nupjautų pušų, 4 priskirtinos saugotiniems medžiams, todėl, vadovaujantis nuostata, kad įstatymas švelninantis atsakomybę turi grįžtamąją galią, buvo atliktas paskaičiavimas ir nustatyta 1020 Eur žala.

Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei remiantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1 -343 (suvestinė redakcija nuo 2016 m. vasario 2 d.) ir sudaro 1020 Eur. Atsakovas aplinkai padarytos žalos savanoriškai neatlygino.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai – administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nuotraukos, paaiškinimai, neteisėtai nukirstų želdinių apžiūros aktas, prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pretenzija dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo aktas.

Civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirma turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą kraštovaizdžiui, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas neteisėtai nupjovė 4 saugotinus želdinius –pušis, jo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (CPK 178 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos kraštovaizdžiui yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui priteistina 1020 Eur žalos atlyginimas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 23 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 285 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio(duomenys neskelbtini), 1020 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt eurų) žalos atlyginimą ieškovei, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1020 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2019 m. kovo 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žalą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 354010051004250888, akcinė bendrovė ,,Luminor Bank“.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybei (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.