Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-63-827-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
N-63-827-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-827/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) postinis surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. sausio 12 d., apie 13.20 val., Vilniuje, Giraitės g. 3, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu policijos pareigūnui nenurodė asmens, kuris 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.07 val., Vilniuje, Antakalnio g., vairavo V. L. priklausantį automobilį, duomenų, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2009 m. sausio 12 d. nutarimu pripažino V. L. kaltu padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą ir paskyrė 400 Lt baudą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

V. L., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad iš jam pateiktos blogos kokybės nuotraukos neatpažino asmens, vairavusio jo automobilį. Mano, kad policijos pareigūnas, teigiantis, jog jis atpažino nufotografuotą asmenį ir sąmoningai nenurodo jo duomenų, turi tai įrodyti. Teigia, kad automobilį galėjo vairuoti autoserviso, kuriame remontui buvo paliktas automobilis su rakteliais bei dokumentais, darbuotojai, arba nenustatytas asmuo, jam nežinant, pasigaminęs jo automobilio raktelius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi V. L. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Institucijos pateiktoje originalioje nuotraukoje V. L. automobilį vairavusio asmens veido bruožai yra gana aiškiai matomi. Nuotrauka buvo parodyta V. L. per teismo posėdį, todėl teismas V. L. argumentą, kad jis negalėjo atpažinti jo automobilį vairavusio asmens dėl blogos nuotraukos kokybės, atmetė. Teismas nurodė, kad V. L. savo teiginių apie tai, kad jo automobilį galėjo vairuoti autoserviso darbuotojai, nepagrindė jokiai įrodymais (nenurodė autoserviso duomenų). Tokių duomenų, taip pat duomenų apie tai, kad V. L. automobiliu, jam nežinant ir prieš jo valią, pritaikęs raktelius, galėjo pasinaudoti nepažįstamas asmuo, nėra ir byloje. Liudytojas (policijos pareigūnas) R. G. parodė, kad į Instituciją iškviestas V. L. teigė, jog jo automobilį galėjo vairuoti jo dukters vaikinas. V. L. buvo duota savaitė tikslių duomenų apie automobilį vairavusį asmenį pateikimui, tačiau atvykęs po savaitės jis pasakė, kad nežino, kas vairavo automobilį. Nors V. L. skunde teigė, kad faktas, jog jis atpažįsta nuotraukoje atvaizduotą asmenį ir sąmoningai nenurodo jo duomenų, turi būti įrodytas, tačiau teismas konstatavo, kad sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, transporto priemonės savininkas atsako už jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl turi būti atidus ir rūpestingas, kontroliuoti, kieno žinioje yra jam priklausantis automobilis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, kas reiškia, kad, jei taip neatsitiko, transporto priemonės savininkas turi rūpintis ir atsakyti už jam priklausančią transporto priemonę, taigi ir žinoti, kas ją valdo tam tikru metu bei pateikti informaciją apie ją valdantį asmenį policijai, kai siekiama ištirti padarytą pažeidimą. Šios pareigos nevykdymas laikomas transporto priemonės savininko pareigų neatlikimu, kuris užtraukia administracinę atsakomybę.

III.

V. L., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį bei Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Institucija turėjo imtis veiksmų nustatant jo automobilį vairavusio asmens tapatybę, taip pat, jog niekas jo neprašė pateikti duomenų apie autoservisą, kuriame buvo remontuojamas jo automobilis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad V. L., kaip automobilio savininkas, yra atsakingas už jo automobilį vairavusio asmens duomenų pateikimą visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančiai įstaigai – policijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. L. kaltė, padarius ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Pažymėtina, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde dėsto tas pačias įvykio aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas savo nutartyje išsamiai pasisakė. Teisėjų kolegija palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties argumentaciją, todėl jos nebekartoja.

Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde papildomai nurodytų argumentų (t. y., kad Institucija turėjo imtis veiksmų nustatant apelianto automobilį vairavusio asmens tapatybę, taip pat, jog jo niekas neprašė pateikti duomenų apie autoservisą, kuriame buvo remontuojamas jo automobilis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog Institucija ėmėsi priemonių nustatyti administracinį teisės pažeidimą - greičio viršijimą - padariusį asmenį, t. y. išsikvietė automobilio savininką V. L. į Instituciją, kur jam buvo suformuluotas bendras reikalavimas pateikti jam priklausantį automobilį vairavusio asmens duomenis (b. l. 24). Institucijoje apeliantas paaiškino, kad automobilį vairavo jo dukters vaikinas, pažadėjo per savaitę išsiaiškinti jo duomenis ir juos pateikti Institucijai, tačiau suėjus nustatytam terminui V. L. nei dukters vaikino duomenų, nei autoserviso duomenų Institucijai nepateikė (b. l. 10), todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5).

Pažymėtina, kad V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo automobiliu naudojasi visi šeimos nariai (sutuoktinė, brolis, dukros) (b. l. 23). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumą, kad apeliantas nevykdo teisės aktuose įtvirtintų transporto priemonės savininko pareigų, t. y. V. L. nesirūpina ir nežino, kas tam tikru metu valdo jo automobilį, todėl ir negali pateikti informacijos apie jo automobilį valdantį asmenį policijai, kai siekiama ištirti padarytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius