Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-16 · Administracinė byla Nr. I-5041-428/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
I-5041-428/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5041-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00806-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d. neužtikrinant, kad būtų laikomasi oro tiekimo-šalinimo sistemos keliamo triukšmo reikalavimų. 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo perkeltas iš 233 į 213 kamerą. Pareiškėjas nurodė, jog teikė administracijai skundus dėl keliamo ventiliacijos triukšmo, tačiau skundus atsiėmė, kadangi buvo grasinta, jog jis bus laikomas vienas. Dėl skleidžiamo ventiliacijos garso negalėjo normaliai išsimiegoti, susikaupti skaitant knygas, rašant laiškus. Patyrė neigiamus išgyvenimus. Dėl neteisėtų administracijos veiksmų atsirado sveikatos sutrikimų, ne kartą kreipėsi, jog būtų suteikta psichologo konsultacija, į gydytojus dėl raminamųjų vaistų išrašymo. Tačiau tinkamos pagalbos nesulaukė. Nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu. Minėta institucija nurodė, jog 2017 m. buvo atliktas keliamo triukšmo matavimas ir buvo nustatyta, kad yra triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 5–8) nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas Kauno TI kameroje Nr. 234. Tikrintas ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė - 45 dBA, vadovaujantis HN 33:2011 8 punkte nurodytais rodikliais tokiu paros metu garso lygis neturėtų būti didesnis kaip 35 dBA. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) užfiksuotais duomenimis ir atsižvelgiant į faktą, kad Kauno TI ventiliacijos sistemos veikimo garsas pastovus, darytina išvada jog dienos metu, ventiliacijos skleidžiamas garsas minėtoje kameroje neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų ribinių garso dydžių. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu nebuvo vertinamas ventiliacijos skleidžiamas garsas kameroje Nr. 213, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Kauno TI administracija nedelsiant reagavo į gautą informaciją ir reguliavo ventiliacijos įrenginius. Pažymėtina, kad oro srautų judėjimas ventiliacinėje sistemoje priklausomas ir nuo pačių suimtųjų ir nuteistųjų laikomų Kauno TI kamerose veiksmų, kadangi dalis asmenų laikomų kamerose užkemša ventiliacijos sistemos angas įvairiais būdais ir priemonėmis. Kauno TI administracija draudžia tokį laikomų asmenų elgesį. Nepaisant to, dalyje kamerų užkimšus ventiliacijos angas, kitose kamerose galimai padidėja tiekiamo oro slėgis ir sukuriamas didesnis garsas nei ventiliacijai veikiant įprastomis sąlygomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2018 m. vasario 8 d. turėjo atlikti kameros Nr. 213 triukšmo matavimus, tačiau tos pačios dienos patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-217 nurodė, kad kontrolės metu Kauno TI oro tiekimo - šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai kameroje Nr. 213 nebuvo atliekami, nes triukšmo matavimai Kauno TI atlikti dar 2017 m., o Kauno TI aktyviai siekia pašalinti nurodytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad triukšmo normos pažeidimas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte buvo nustatytas ne ginčo laikotarpiu, o ir ne kameroje Nr. 213 (kurioje buvo pareiškėjas). Matuojant triukšmo dydį vertinamas bendras garso srautas kameroje, todėl vienoje kameroje užfiksavus minimalų triukšmo lygio viršijimą, nėra pagrindo teigti, jog kitoje kameroje pažeidimas turėtų būti analogiškas. Negana to, pareiškėjas teikia skundą už laikotarpį po minėto pažeidimo nustatymo, todėl, kaip minėta, Kauno TI po to reguliavo kamerų vėdinimo sistemų srautus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad Nacionalinio sveikatos centro patikrinimo aktai neįrodo pareiškėjo teiginio, jog kameroje Nr. 213 ventiliacijos keliamas garsas buvo per didelis. Šioje kameroje nebuvo atlikti jokie garso lygio tyrimai pagal pareiškėjo skundą ar prašymą ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiu. Vertinant bylos aplinkybes ypač svarbu pažymėti ir tai, jog nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų 213 kameroje dėl garsiai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 213 kamerą (b. l. 9). Byloje nėra ginčo dėl to, kad mechaninė vėdinimo sistema ginčo laikotarpiu 213 kameroje buvo įrengta. Nagrinėjame atveju pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog vėdinimo sistema veikė labai garsiai, dėl ko jis jautė nuovargį, nemigą.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir HN 33:2011) 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Pagal HN 33:2011 8 punkte nurodytus rodiklius dieną (nuo 6 val. iki 18 val.) ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose turi būti ne didesnis kaip 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis - 55 dBA, vakare (nuo 18 val. iki 22 val.) ekvivalentinis garso slėgio lygis negali viršyti 40 dBA, o nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) - 35 dBA, atitinkamai maksimalus garso slėgio lygis - 50 dBA ir 45 dBA.

Remiantis atsakovo atstovo pateiktu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) (b. l. 15–19) nustatyta, kad 2017 m. birželio 5 d. Kauno TI kameroje Nr. 234 veikiant triukšmo šaltiniui (oro tiekimo - šalinimo įrenginiui) nuo 23 val. iki 00 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė – 45 dBA (ribinis dydis – 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 48 dBA (ribinis dydis – 45 dBA), todėl buvo konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas. NVSC Kauno departamentas 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu kalinimo įstaigai nurodė nustatytą pažeidimą pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 8 d., tačiau duomenų apie atliktus konkrečius nustatyto pažeidimo pašalinimo veiksmus į bylą nebuvo pateikta.

NVSC Kauno departamentas 2018 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (2.12 4.80)PA-217 (b. l. 12–14) nustatė, jog 213 kameroje ir koridoriuose tabako dūmų kvapo nesijautė. Taip pat nurodė, jog kontrolės metu Kauno TI oro tiekimo-šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai nebuvo atliekami, nes dėl nuteistųjų skundų triukšmo matavimai atlikti 2017 m., kurių metu buvo nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Kauno TI administracijai nurodyta imtis priemonių dėl vėdinimo įrangos keliamo triukšmo mažinimo. Kauno TI dalyvauja Viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinime, sumažinant energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje. Programos įgyvendinimui parengtas investicinis projektas, kuriame numatyti triukšmą mažinantys veiksniai: esamus senus langus pakeisti naujais plastikiniais langais, įrengti naujai mechaninę vėdinimo sistemą su šilumogrąža. Šis investicinis projektas yra įtrauktas į Kauno TI 2018 m. viešųjų pirkimų planą.

Nors byloje nėra duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas būtų tikrinęs ventiliacijos skleidžiamą garsą 213 Kauno TI kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau įvertinus tai, kad įstaigoje mechaninė vėdinimo sistema veikia centralizuotai (minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai), taip pat ginčo laikotarpiu nustačius pažeidimus dėl viršyto triukšmo ribinio dydžio gretimoje kameroje, daroma išvada, kad tiek tikrintoje 234 kameroje, tiek 213 kameroje oro tiekimo - šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai turėjo būti vienodi, t. y. viršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 numatytas normas, kas yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus 6.271 straipsnio prasme.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, pareiškėjas jautė nuovargį, nemigą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nemiga skundėsi jau 2017 m. vasario 27 d. atliekant pirminę gydytojų apžiūrą (b. l. 47). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog pareiškėjas į atsakovą dėl per didelio triukšmo lygio kreipėsi tik 2018 m. sausio 11 d. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skundo argumentais apie didelio masto išgyvenimus ar sveikatos pablogėjimą, kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (viršyto triukšmo lygio) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas jį būtų laikęs tinkamomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos triukšmo į Kauno TI kreipės tik 2018 m. sausio 11 d. (b. l. 34) (kai ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d.), į NVSC Kauno departamentą kreipėsi 2018-01-11 prašymu (b. l. 27, 28), daro išvadą, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista L. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė