- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- II-849-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00089-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Virgilijus Januška
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 12.31Neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais (ANK 303 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. P., jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai,
administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Giedrei Mažulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2319-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. birželio 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2319-2021, kuriuo S. P. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, ir paskyrė jam galutinę 625,00 Eur dydžio baudą su 7 netinkamai laikytų lūšių konfiskavimu. Administracinio nusižengimo protokolas S. P. buvo surašytas, administracinė nuobauda paskirta už tai, kad:
2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad S. P., (duomenys neskelbtini), laiko 8 lūšis lauko ir vidaus patalpose, kurių dydžiai ir plotas neatitinka Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. GV-59 (toliau – Leidimas) privalomųjų sąlygų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 4 priedo 1 lentelės 4.10 punkto ir 1 pastabos reikalavimų. Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.10 punktą ir 1 pastabą lauko patalpa 4 lūšims turi būti 75 m², o vidaus patalpas – 18 m², pagal Leidimo sąlygas turi būti 1425 m², o faktiškai nustatyta, kad dviejuose voljeruose laikomos 4 lūšys, vieno voljero dydis 73,2 m², uždara patalpa 1,5 m², kitas 184,8 m², uždara patalpa 1,5 m². Tuo S. P. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 28 punktą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje;
be to, 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad S. P. laikomas lūšis viešai eksponuoja už atlygį bei 2020 m. gegužės mėnesio skelbimu siūlė jas pirkti, t. y. vykdo Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą prekybą nurodytais gyvūnais, neturėdamas komercinio naudojimo sertifikato. Tuo S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės Departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės) 67 punktą ir padarė ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinį nusižengimą;
be to, 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu bei 2020 m. lapkričio 7 d. atlikus gyvūnų ženklinimo patikrinimą nustatyta, kad S. P. laiko 8 lūšis (2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu laikomos 7 lūšys, pateikta pažyma apie vienos lūšies mirtį), neturėdamas teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o viena iš minėtų lūšių laikoma nepažymėta. Tuo S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 patvirtinto Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas) 38, 46, 50 punktus ir padarė ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. S. P. neturi teisės aktais reglamentuotų gyvūnų ženklinimo pažymų, kurios atitiktų privalomus šioms pažymoms reikalavimus, kad būtų galima identifikuoti gyvūnų tėvus ir pan., pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą dėl nelaisvėje saugomų gyvūnų ženklinimo. Lūšis (Lynx lynx) įrašyta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, taip pat įtraukta į Tarybos 1996 m. gruodžio 9 d. reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A priedą. AAD raštu nebuvo gavęs pranešimų iš S. P. apie saugomų rūšių jauniklių atsivedimą voljere, kaip yra numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 40 punkte. S. P. pateiktas Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas neatitinka Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų. Nėra nurodoma gyvūnų amžius, sveikatos, gaišimo datos, įsigijimo šaltinio. Žurnalo duomenys nesutampa su voljere laikomų lūšių skaičiumi. Tuo S. P. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 39 punkto reikalavimus.
2021 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams perduotas nagrinėti administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. skundas dėl AAD 2021 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2319-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) panaikinimo, kuriuo jis prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad pagal AAD 2020 m. rugpjūčio 13 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (16.6)-AD5.13432 nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) S. P. patikrinimas dėl galimai neteisėtai laikomų ir/ar parduodamų laukinių gyvūnų (lūšių). Baigus patikrinimą, 2020 m. rugsėjo 8 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA42-119-20 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodoma, kad laikydamas 8 lūšis, S. P., pažeidė leidimo sąlygas, minimalius laukinių gyvūnų laikymui nustatytus lauko ir vidaus patalpų plotų reikalavimus. Skunde nurodoma, kad viena iš nurodytos patikrinimo akto formos turinio sudėtinių dalių – Tikrinamo juridinio asmens atstovo ar fizinio asmens prašymai, skundai. Patikrinimo akte šios patikrinimo akto sudėtinės dalies nėra, taip eliminuojant S. P. galimybę teikti paaiškinimus patikrinimo metu. Nesuteikdami galimybės pateikti paaiškinimus patikrinimo metu, patikrinimą atlikę pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 15 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos. Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-64, 26 punkte numatyta, jog patikrinimas laikomas baigtu, kai surašomas patikrinimo aktas. Tačiau atlikus patikrinimą, kuris buvo baigtas 2020 m. rugsėjo 8 d. surašius Patikrinimo aktą, 2020 m. lapkričio 7 d., nesant jokio pavedimo pas S. P. atvyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė M. R., Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė B. K., vyresnysis veterinarijos gydytojas M. U. ir keturi užsienio piliečiai. Šio atvykimo metu minėtų asmenų sprendimu atlikta pareiškėjo S. P. laikomų lūšių vakcinacija bei surašytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros aktas. Apžiūros akte fiksuota apžiūros eiga, nustatytos lūšių ženklinimas mikroschemomis, taip pat nurodyta, kad detalesnė informacija bus aprašyta gavus informaciją iš gydytojų, atlikusių procedūras, tačiau jokios papildomos informacijos iš veterinarijos gydytojų S. P. nėra gavęs, nors nurodyta, kad informacija bus pateikta atskiru aktu. 2021 m. sausio 9 d. 15 val. S. P. nedalyvaujant, adresu (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR.P-42-202 ir tos pačios dienos Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimtos (duomenys neskelbtini) S. P. voljeruose laikytos 7 lūšys. Skunde taip pat nurodoma, kad nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu privatūs fiziniai asmenys dalyvavo atliekant gyvūnų apžiūrą bei nenurodytas subjektas, kuris priėmė sprendimą dėl nurodytų konkrečių asmenų patekimo į pareiškėjo privačią teritoriją ir nepateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Taip pat S. P. nebuvo paaiškintas sprendimas vakcinuoti pareiškėjo laikomas lūšis. patikrinimo metu pamatavus lūšių laikymo voljerus nustatyta, jog vieno voljero dydis 73,2 kv. m2, kito – 184,8 m2. Nurodyti teiginiai iš esmės patvirtina, kad lūšių laikymo patalpos atitinka minimus keliamus reikalavimus, patikrinimo metu nebuvo vertinama visa teritorija, kurioje laikomos lūšys. Pateikiamas 2021 m. sausio 13 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir Zoologijos sodų asociacijos pirmininko raštas patvirtina, kad S. P. sudarė tinkamas, teisės aktų reikalavimus atitinkančias lūšių laikymo sąlygas. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog nuo pirmo iki penkto voljero laikomi balandžiai, tačiau ignoruojama, kad nurodyti voljerai pritaikyti lūšių laikymui, ir patikrinimo metu, AAD tik reikėjo nurodyti, kad lūšis paleisti į kitus voljerus, nes tam yra visos sąlygos. Tokių rekomendacijų netaikyta ir formaliai nevertinta, o taikytos ekstraordinarios priemonės – gyvūnų paėmimas. Nurodė, kad lūšių laikymo sąlygos nuo 2010 metų buvo vertinamos atsakingų institucijų ir pareigūnų ir jokių gyvūnų laikymo pažeidimų nebuvo nustatyta. Nutarime nurodoma, kad lūšių laikymo voljeruose nebuvo įrengtas elektros užtvaras, tačiau visiškai nevertinta, kad voljerų viršus dengtas metalinių tinklu, taip sudarant geresnes nei reikalaujama sąlygas. Be to, elektrinio užtvaro įrengimas būtų tik formalus, ir patikrinimo metu nebuvo jokių objektyvių priežasčių nurodyti, kad S. P. įrengtų ir papildomai elektrinį užtvarą, netaikant kardinalių priemonių – gyvūnų paėmimo. Nesant jokių duomenų ir nenumatant tokio reikalavimo teisės aktuose, teigiama, kad neužtikrinama patekimo į voljerus apsauga. Voljerai yra (duomenys neskelbtini) S. P. ūkio teritorijoje, į kurią negali patekti pašaliniai asmenys. Visiškai nepagrįstai teigiama, jog neturint leidimo gyvūnai eksponuojami siekiant pelno. Nurodytos išvados daromos pagal (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje skelbiamą informaciją, nors tame pačiame Patikrinimo akte, kuriuo vadovaujamasi priimant Nutarimą, nurodoma, kad nurodyta interneto svetainė priklauso juridiniam asmeniui ((duomenys neskelbtini)). Taip pat teigiama, kad buvo prekiaujama lūšimis neturint teisės aktuose numatyto Sertifikato, tačiau per visą gyvūnų (lūšių) laikymo terminą (10 metų) nebuvo parduotas nei vieno gyvūno. Nurodyti teiginiai grindžiami tik prielaidomis, siekiant formaliu pagrindu konfiskuoti 10 metų laikomas lūšis. Ignoruojama tai, jog leidimuose laikyti nelaisvėje laukiniu gyvūnus aiškiai įtvirtintas gyvūnų eksponavimas ir prekyba. Šie leidimai yra galiojantys ir šiuo metu nepanaikinti. Nutarime pateikiami tik bendro pobūdžio teiginiai, nenurodant konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus prekybos laukiniais gyvūnais, taip ribojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybes gintis nuo inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Taip pat nutarime nepagrįstai teigiama, jog nepateikta gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. S. P. kiekvienais metais teikia nelaisvėje laikomų gyvūnų ataskaitą valstybės įgaliotai institucijai, nurodant laikomus gyvūnus, tame tarpe ir lūšis. Šiose ataskaitose nurodomi duomenys apie gyvūnų ženklinimą. Dėl šiose ataskaitose pateiktų duomenų nėra kilę jokių abejonių ar nustatyta neatitikimų. Patikrinimo metu pateiktas nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas, kuriame aiškiai nurodytos lūšių gimimo datos. Akivaizdu, kad šie gyvūnai (lūšys) įveistos, prieš tai, kaip ir nurodoma Patikrinimo akte įsigijus patiną ir patelę. Kiti 6 lūšys gimė nelaisvėje. Todėl minėtas nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas ir patvirtina, kad jie buvo atsivesti S. P. ūkyje. Gyvūnų naudojimo taisyklių 12.2.1. papunktyje aiškiai įtvirtinta, jog paprastosios lūšys (Lynx lynx) – iki 2015 m. sausio 1 d. galėjo būti veisiamos, dauginamos ir įsigyjamos laikymui. Nutarime teigiama, kad VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ 2009 m. spalio 29 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. F2-ll-95(2009) S. P. įgijo vieną lūšį (Lynx) patiną, ir pagal gyvūnų laikymo sutartį su V. D. perduota viena lūšis. Nutarime teigiama, kad S. P. įgijo du patinus, tačiau gyvūnų laikymo sutartyje su V. D. nenurodyta gyvūno lytis. Pažymėjo ir tai, kad Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnale aiškiai nurodytos dvi lūšys (patelė ir patinas). 2010 m, lapkričio 16 d. paraiškoje gauti leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus taip pat nurodoma – 1 patelė ir 1 patinas. Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (redakciją, galiojusią nuo 2011-07-13 iki 2014-07-01) 2 priedą (13 punktas), kuriuo patvirtintas draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašas, paprastoji lūšis (Lynx lynx) nebuvo priskirta prie draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikomas reikalavimas ir teisinis reguliavimas, kurio asmuo negalėjo žinoti, jog bus ateityje taikomas. Todėl šiuo atveju pažeidžiam vienas iš esminių bendrųjų teisės principų – lex retro non agit. , t. y. įstatymas negalioja atgal. Skunde teigiama, jog dar nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos, prieš 4 mėnesius buvo kreipiamasi dėl gyvūnų konfiskavimo pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomojo nurodymo davimo atvejai. Šiuo atveju, nustačius lūšių laikymo sąlygas ir esant akivaizdiems duomenims apie lūšių laikymo teritoriją ir sąlygas, privalomas nurodymas neteikiamas, Patikrinimo akte taip pat nenurodoma, ar pareiškėjas S. P. turėtų imtis kokių nors veiksmų trūkumams pašalinti, ir taip nesudaromos sąlygos galimiems trūkumams pašalinti, o iš karto taikomos priemonės, nukreiptos į teisėtai laikomų gyvūnų konfiskavimą. Kaip ir buvo nurodyta, net nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos, ir kaip nurodoma Patikrinimo akte neįvertinus specialistams lūšių fizinės būklės, 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipiamasi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl lūšių konfiskavimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinti Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Nurodoma, kad pagal 2010 m. lapkričio 22 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir pagal 2013 m. kovo 12 d. leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. GV-59 (išduotas neterminuotas leidimas veisti, eksponuoti ir prekiauti lūšimis - 2 patinams; 2 patelėms ir 6 jaunikliams) S. P. laikė ir savo ūkyje įveisė pagal tuo metu galiojančius teisės aktu lūšis. Kiekvienais metais teikė ataskaitas apie ūkyje laikomus gyvūnus, tame tarpe ir lūšis, atsakingoms institucijoms šių gyvūnų įveisimas ir laikymo sąlygos 10 metų buvo žinomos ir vertinamos ir jokių pastabų tiek dėl įveisimo, tiek dėl laikymo nebuvo pateiktą. Šiuo metu paėmus lūšis ir jas išvežus į užsienį, ūkyje liko įrengti voljerai, kurie atitinka nurodytų gyvūnų laikymo sąlygas, o elektrinis užtvaras gali būti pajungtas bet kada, todėl nėra jokio pagrindo konfiskuoti nurodytų gyvūnų. Gyvūnų konfiskavimas vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų. Skunde taip pat nurodoma, kad priimtas nutarimas neatitinka nutarimui keliamų formos ir turinio reikalavimų. Surašytame Protokole bei Nutarime taikyti administracinio poveikio priemonę – daiktų konfiskavimą nurodomas galimai pažeisto norminio teisės akto punktas, kuris yra bendrojo pobūdžio nuostata ir savaime negali būti pakankama asmens veiksmus vertinant kaip nusižengimą tuo atveju, kai iš kaltinimo turinio negalima suprasti, ar S. P. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytų turinio reikalavimų. Nutarime tik pateikiami Patikrinimo akto duomenys, ir nurodomi administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovo ir liudytojos pasisakymai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau motyvuotai nevertinamos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Atsiliepimas
AAD pateikė atsiliepimą į S. P. skundą, kuriuo prašė S. P. skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė M. R. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu nustatė, kad S. P. aptvare - voljere laukiniams gyvūnams, (duomenys neskelbtini) laiko 8 lūšis pažeisdamas Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygas, minimalius vidaus ir lauko patalpų laikymo plotų reikalavimus – t. y. ne pagal reikalavimus laikydamas laukinius gyvūnus lūšis (Lynx lynx), juos eksponavo ir siūlė pirkti neturint komercinio naudojimo sertifikato; netinkamai pildydamas Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalą pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 28 punktą, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6⁷ punktą, Saugomų rūšių naudojimo aprašo 38, 46, 50 punktus ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 303 straipsnio 2 dalyje, ANK 303 straipsnio 4 dalyje, ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Departamento pareigūnas 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2319-2021 (toliau - Nutarimas) S. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 303 straipsnio 2 dalyje skyrė 180 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - daikto konfiskavimą; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 303 straipsnio 4 dalyje skyrė 165 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - daikto konfiskavimą; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje skyrė 625 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - daikto konfiskavimą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 625 eurų bauda ir daiktų konfiskavimas: t. y. septynių Lūšių (lynx lynx), nurodyti ženklinimo numeriai, konfiskavimas dėl netinkamų laikymo sąlygų. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus patikrinimo metu, nes nuo pat patikrinimo pradžios pareiškėjas žinojo apie galimybę pateikti prašymus, skundus, tačiau to nedarė, atsisakydavo bendradarbiauti, liepdavo skambinti ir bendrauti su jo advokatu. Be to, el. paštu pareiškėjas pateikė informaciją dėl voljerų dydžio ir nurodė, kad skelbimai buvo įdėti jo sūnaus – pareiškėjo nurodymu. Pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Panevėžio valdybos Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus neplaninį patikrinimą pagal gautą pranešimą dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimų, patikrinus aptvarą - voljerą laukiniams gyvūnams laikyti, kuriame laikomos lūšys (Lynx lynx), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui. Nustačius, kad lūšys laikomos pažeidžiant 2013 m. kovo 12 d. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. GV-59 sąlygas, minimalius vidaus ir lauko patalpų laikymo plotų reikalavimus, gyvūnus eksponavo siekiant pelno neturint komercinio naudojimo sertifikato, tuo pažeidžiant Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles. Patikrinimo metu nebuvo pateikta visų gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nebuvo galimybės patikrinti gyvūnų identifikavimo (ženklinimo), kadangi S. P. nurodė, kad gyvūnai agresyvūs, neprisileidžia nei jo, nei kitų asmenų, prieštaravo, kad gyvūnai būtų „migdomi“ tikslu nustatyti jų ženklinimą. Gyvūnai pagal amžių buvo labai maži ir liesi. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akto Nr. PA42-119-2020, išvadose nurodyta, jog tikslu identifikuoti lūšis, t. y. nustatyti jų ženklinimą bei nustatyti jų fizinę būklę, reikalinga kreiptis į instituciją, kuri galėtų suteikti tarnybinę pagalbą ir identifikuoti laukinius gyvūnus nuskaitant jų ženklinimą bei galėtų įvertinti jų fizinę būklę pagal amžių. Tuo tikslu buvo pasitelkti kompetentingi specialistai: veterinarijos gydytojas, Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė ir kiti asmenys. Apžiūroje dalyvavo ir S. P., prieštaravimų dėl kitų asmenų dalyvavimo nepareiškė. Visa tai užfiksuota 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros akte. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlikę neplaninį patikrinimą neįžvelgė galimybės teikti privalomą nurodymą, kadangi dėl nustatytų pažeidimų ANK numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas. Pažeidimų – t. y. viešas eksponavimas už atlygį/prekyba ar teisėtų gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų turėjimas – nėra galimybės pašalinti, t. y. už tai įstatymo leidėjas yra numatęs atsakomybę – gyvūnų konfiskavimą, ir tai neatitinka privalomo nurodymo davimo pagrindų. Dėl nelaisvėje laikomų gyvūnų patalpų minimalių dydžių. Departamentas nesutinka, kad lūšių laikymo patalpos atitiko minimalius keliamus reikalavimus, nes patikrinimo metu nustatyta, kad 8 lūšys buvo laikomos dviejuose voljeruose (lauko ir vidaus patalpose), kurių dydžiai ir plotas neatitiko 2013 m. kovo 12 d. Leidime Nr. GV-59 nurodytų privalomų sąlygų ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.10 punkto ir 1 pastabos reikalavimų, nebuvo būtino elektros užtvaro, neužtikrinama patekimo į voljerus apsauga. Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.10 punktą ir 1 pastabą turi būti (lauko patalpa 4 lūšims 75 m2, vidaus patalpa 18 m2), pagal Leidimo sąlygas turi būti (1425 m2), o faktiškai nustatyta (dviejuose voljeruose laikoma po 4 lūšis, vieno voljero dydis 73,2 m2, uždara patalpa 1,5 m2, kitas 184,8 m2, uždara patalpa 1,5 m2). Tuo S. P. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 28 punktą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nurodant, jog nėra įrengto elektros užtvaro nebuvo vertinta tai, kad voljerų viršus dengtas metaliniu tinklu, nes 2013 m. kovo 12 d. Leidime Nr. GV-59 aiškiai nurodyta, kad voljero viršus privalo būti ne tik dengtas, bet ir būtinas elektros užtvaras. Departamento pareigūnų užfiksuoti plotai ir minimalios laikymo sąlygos neatitiko Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Į voljerą patenkama laisvai, nėra rakinama, nėra būtino elektros užtvaro. Patikrinimo metu nustatyta, jog S. P. laikomas lūšis viešai eksponuoja už atlygį bei 2020 m. gegužės mėnesio skelbimu siūlė jas pirkti, t. y. vykdo Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą prekybą nurodytais gyvūnais, neturėdamas komercinio naudojimo sertifikato. Leidimas nesuteikia teisės atlikti veikas, kurios yra draudžiamos kitais teisės aktais – t. y. eksponuoti, prekiauti neturint sertifikato. Europinė lūšis (Lynx lynx) įtraukta į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau - Reglamentas) A priedą ir komercinė veikla šios rūšies egzemplioriais gali būti vykdoma tik turint konkrečiam egzemplioriui išduotus Reglamento 8 straipsnyje nurodytus komercinės veiklos sertifikatus ir leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. rugpjūčio 12 d. elektroninį pranešimą, leidimas laikyti laukinius gyvūnus (lūšis) nelaisvėje (duomenys neskelbtini)yra išduotas (duomenys neskelbtini) S. P., o ne (duomenys neskelbtini). Kad gyvūnai eksponuojami reklamavo (duomenys neskelbtini), be to, nepriklausomai nuo to, kas vietoj tam tikro subjekto patalpina reklamą, pačios lūšys eksponuojamos būtent S. P. Nesutiko su skundo teiginiais, kad gyvūnų laikymo sutartyje su V. D. nenurodyta gyvūno lytis. Nurodė, kad S. P. dvi lūšys (patinai) yra perduoti Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ 2009-10-29 perdavimo-priėmimo aktu Nr. F2-11-95 (2009) ir pagal Gyvūnų laikymo sutartį, sudarytą su V. D. Gyvūnėlio aprašyme aiškia nurodyta lūšies lytis – patinas. Tai rodo, kad teisėtai įsigyti laukiniai gyvūnai (lūšys) – du patinai (individualus ženklinimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitų 6 lūšių teisėtų įsigijimo dokumentų byloje nėra. Lūšies (individualus ženklinimas Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų nėra pateikta nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnale ir ataskaitoje. Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalas neatitinka Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų (nėra nurodoma gyvūnų amžiaus, sveikatos, gaišimo datos, įsigijimo šaltinis), žurnalo duomenys nesutampa su voljere laikomų lūšių skaičiumi (2020 m. rugsėjo 8 d. buvo laikomos 8 lūšys, pagal žurnalą – 10). 2020 m. lapkričio 7 d. laikomos 7 lūšys (1 nugaišo). Nesutiko su teiginiu, kad gyvūnų konfiskavimas vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, akivaizdžiai per griežtas, nes nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., kada buvo atliktas patikrinimas S. P. voljeruose, kur buvo laikomos lūšys, Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, jog lūšys iki 2021 m. sausio 9 d. buvo laikomos pažeidžiant gyvūnų laikymo teisės aktų reikalavimus, šių reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. nustatė, kad lūšys po patikrinimo ir toliau – net 4 mėnesius iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo laikomos gyvūnų gerovės neužtikrinančiomis sąlygomis, jog viena lūšis per tą laiką nugaišo, o dar viena lūšis rasta akivaizdžiai serganti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesijaučia kažką blogo padaręs. Lūšis augina senai, daugiau nei 10 metų, ir viskas visada buvo gerai, jo ūkį tikrina kiekvienais metais ir niekada nebuvo nustatyta tokių pažeidimų, už kuriuos jis būtų buvęs baustas. Institucijos pareigūnai atvažiavo tik apžiūrėti gyvūnų, kažką patarti, vėliau lūšis pradėjo vakcinuoti, o galiausiai – jas konfiskavo ir išvežė. Lūšims buvo skirta daug vietos, nors teigiama, kad vietos per mažai. Pas jį nebuvo įrengto elektrinio piemens, tačiau vieta, kur buvo laikomos lūšys, buvo aklinai uždaryta ir visada tai buvo gerai, nėra buvę, kad lūšys pabėgtų. Dėl lūšių pardavinėjimo – jis to skelbimo nepatalpino, skelbime nebuvo nurodytas jo telefono numeris. Jo sūnus įdėjo skelbimą. 2020 m. rugsėjo 8 d. dalyvavo, kai jo ūkyje buvo atliktas patikrinimas. Su patikrinimo aktu nėra susipažinęs, bet žino, kokių pažeidimų padarymų yra kaltinamas, ant akto pasirašė 2020 m. spalio mėnesį. Pagrindinis kaltinimas, kurį jam išsakė atvykę Institucijos pareigūnai, kad lūšys buvo nečipuotos. 2020 m. lapkričio mėnesį atvykę Zoologijos sodo darbuotojai, veterinarai iš Italijos darė viską, kad tas lūšis išvežti, nes jie ėmė lūšių kraują, jas vakcinavo, patikrino čipus, tik vienai lūšiai nerado čipo. Lūšį patiną buvo įsigijęs iš D., o iš (duomenys neskelbtini) žvėrinčiaus įsigijo lūšies jauniklį – patelę. Jis 2010 m. buvo išsiėmęs leidimus patelei ir patinui. Jam 2010 m. išsiimant leidimą netikrino, kokios lūšys yra pas jį laikomos – ar patinas/patelė, ar čipuotos, ar ne. Pas jį buvo rastos 8 lūšys. Dėl netinkamai pildymo gyvūnų apskaitos žurnalo paaiškino, kad visą laiką buvo gerai, niekas nesakė, kad yra blogai. Kokį pasiėmė žurnalą, tokį ir pildė. Dėl vieno lūšies, kuri nebuvo suženklinta paaiškino, kad veterinarijos specialistai sakė jam, kad tai yra normalu, nes būna visokių atvejų, kai tie čipai būna prarandami – išpuliuoja, lūšis išsilaižo ir pan. Kai lūšys atsivesdavo jauniklius, juos suženklindavo jo ūkyje dirbantis veterinarijos gydytojas. Dėl skelbimo paskelbto portale (duomenys neskelbtini) – jis to skelbimo nedėjo, skelbimą be jo žinios įdėjo jo sūnus. Nežino, kokiu tikslu buvo paskelbtas skelbimas, gal sūnus norėjo pažiūrėti, kokia lūšių pardavimo kaina, gal koks asmuo norėtų jas laikyti ir pan. Lūšys priklauso jam. Nepripažįsta, kad tokio skelbimo įdėjimas yra kaip prekyba lūšimis. Byloje yra duomenys apie du skelbimus dėl parduodamų lūšių, jis apie tuos skelbimus nieko negali pasakyti. Negali pasakyti, kokiu tikslu buvo paskelbti šie skelbimai. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu nebuvo galima atlikti gyvūnų ženklinimo patikrinimo, nes gyvūnus reikia užmigdyti. Jis prieštaravo, kad gyvūnai būtų užmigdyti, siekiant patikrinti jų ženklinimą, nes pareigūnai vaikė lūšis, jie nemokėjo dirbti su gyvūnais. 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo atvykę du pareigūnai, jie lankėsi lūšių voljeruose, neturėjo įrenginių, su kuriuos būtų galėję patikrinti lūšių žymėjimą. Dėl organizuojamų ekskursijų – tokių ekskursijų nevykdė. Tokią informaciją įsidėjo (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja kitas jo sūnus, kad pritraukti klientų, toks skelbimas buvo įdėtas taip pat be jo leidimo. Institucijos pareigūnai pas jį ūkyje lankosi kiekvienais metais, gal buhalterijoje ir yra kokie nors patikrinimo aktai, jis nežino. Iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gautas raštas, kad pas jį 2020 m. sausio 18 d. deklaruotos 8 lūšys. Gimus lūšies jaunikliui jam čipą įdėdavo veterinarijos gydytojas. 2021 m. sausio 9 d., jam surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nedalyvavo, nes jam buvo pasakyta, jei jo nebus, lūšių iš jo nepaims. Jam buvo pranešta, kad tą dieną bus rašomas protokolas. Jis su atvykusiais pareigūnais nebendradarbiavo, neteikė informacijos, kurios jie prašė. Mano, kad jis laikė lūšis labai geromis sąlygomis, visos lūšys svėrė po 20 kg, buvo labai puikios formos. Ataskaitas apie lūšis Institucijos pareigūnams teikdavo kiekvienais metais, nes priešingu atveju iškart gaudavo baudą. Jis pats neteikdavo, tam darbui buvo paskirta žmogus. Voljerai nuo 2013 m., kai buvo išduotas nelaisvėje laikyti gyvūnus, nepasikeitė, jų plotas nepakito. Mano, kad veterinarė fiksavo visas lūšių mirtis. Lūšių voljeruose plotai buvo žymiai didesni, nei leidimuose nustatyti maksimalūs. 1,5 m² yra skirta žmogui įeiti lūšis pašerti, o ne pačiai lūšiai. Jis pareigūnams sakė, kad gali padaryti viską, kad voljerai lūšims atitiktų nustatytus reikalavimus. Lūšys, kurias jis laikė pas save, yra dalis jo komplekso, nes jis laiko didelį kiekį įvairių gyvūnų. Jis savo lūšis vakcinavo, neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. Dėl būtino elektros užtvarko – leidime šis reikalavimas buvo įrašytas, bet pas jį aptvare jo nebuvo įrengto. Kai tikrino 2020 m. rugsėjo 8 d. lūšių aptvare elektros užtvaro nebuvo. Jis mano, kad tokio elektros užtvaro nereikia, nes jo įrengimas gali pridaryti žalos, nes lūšys gali pasikarti, per 10 metų tokių įvykių yra buvę, toks įvykis, mano, turėtų būti užfiksuotas dokumentuose. Patikrinimo metu visos lūšys buvo laikomos dviejuose voljeruose, juose buvo užtikrintas saugumas, voljerai nebuvo rakinami. Neturėjo komercinio naudojimo sertifikato. Vienai lūšiai, tada kai atvažiavo pareigūnai, buvo patinusi akis, kaip dantį skaudėtų. Visos jo laikomos lūšys buvo sveikos ir gražios. Po 2020 m. rugsėjo mėnesio patikrinimo jam nebuvo pasakyta, kad elektros užtvaras yra reikalingas lūšių voljeruose. Jis turi užtikrinti pas jį laikomų rūšių tinkamas laikymo sąlygas. Nesikreipė į Instituciją, kad būtų pakeistos leidime nurodytos lūšių laikymo sąlygos. 2020 m. viena lūšis po patikrinimo buvo pažymėta, ji buvo atsivesta gal 2014 m., gal 2015 m., negali pasakyti kada. Pareigūnai jam pasakė, kad yra normalu, kad čipas nebeveikia. Negali pasakyti, kada gimė lūšis, kuri buvo rasta be ženklinimo mikroschemos. 2011 m. buvo atsivesti 4 jaunikliai, sučipuoti tik trys jaunikliai, pagal aktą, kodėl – negali pasakyti, gal nepagavo to jauniklio, gal pražioplino. Teisingai pildė žurnalą ir atlikinėjo visus veiksmus, kas yra susiję su lūšių suženklinimu. Jis pats žurnalo, aktų, ataskaitų nepildė, nes buvo paskirtas atsakingas asmuo V. A. 2010 m. turėjo dvi lūšis, 2011 m. atsivedė 4 jauniklius, jau 6 lūšys, 2013 ir 2014 m. dvi lūšys nugaišo, tai liko 4 lūšys, 2015 m. atsivestos trys lūšys, tai jau 7 lūšys, 2018 m. dvi lūšys atsivestos, tai jau 9 lūšys, o pas jį rastos 8 lūšys, nerasta viena lūšis nugaišo, tai turi būti užfiksuota protokoluose. Mano, kad apie gimusius jauniklius buvo teikiami pranešimai Aplinkos apsaugos departamentui. Jam (duomenys neskelbtini) nepriklauso, jis yra akcininkas, turi 50 procentų akcijų, kita dalis akcijų priklauso sūnaus būsimai žmonai. Mano, kad (duomenys neskelbtini) administratoriai įdėjo skelbimą dėl ekskursijų, kurių metu galima pamatyti lūšis, nes visais įmanomais būdais bando pritraukti klientų, jis nesigilina, kokius skelbimus skelbia (duomenys neskelbtini). Su Saugomų rūšių laikymo tvarkos aprašu nėra susipažinęs. Pirmą kartą girdi, kad apie gimusius jauniklius reikia pranešti, kad pareigūnai turi atvažiuoti ir užfiksuoti. Domėjosi, kaip jis turi elgtis laikydamas laukinius gyvūnus – lūšis, bet teisės aktų jis neskaitė, nes turėjo žmogų, kuris buvo už tai atsakingas. Pagal leidimą jis yra tų gyvūnų laikytojas, savininkas. Dešimt metų augino lūšis ir tik dabar sužinojo, kad augino neteisingai. Ne jis teikė ataskaitas Aplinkos apsaugos departamentui, o atsakingas asmuo. 2019 m. pradžioje teikė ataskaitą apie aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomus gyvūnus, kurioje nurodė, kad tuo metu pas jį buvo laikomos 8 lūšys, nurodyti jų ženklinimo numeriai. Vieno lūšies ženklinimo numeris, kurios paskutiniai skaičiai 1033, šią lūšį, pagal dokumentus, jis buvo įsigijęs iš V. D., tačiau žurnale 2019 m. nėra įrašo, kad tokia lūšis buvo nugaišusi. Negali paaiškinti šios situacijos, gal čia klaida įvelta. Visas ataskaitas pildė ir teikė ne jis, o atsakingas asmuo.
Atsiliepimas
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovė Giedrė Mažulienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą atsiliepimą, prašo S. P. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimta skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad S. P. buvo išduoti leidimai laikyti, veisti, eksponuoti lūšis, tačiau eksponavimui turėjo būti išduotas komercinio naudojimo sertifikatas, lūšių laikymas turėjo atitikti tiek leidime, tiek laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse nurodytas sąlygas. 2010 m., 2013 m., kuomet S. P. buvo išduoti leidimai laikyti lūšis, jau tuo metu jų eksponavimui buvo reikalingas komercinio naudojimo sertifikatas. Institucija nebuvo gavusi pranešimų iš S. P. lūšių jauniklių atsivedimą voljere, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimosi aprašo 40 punkte. Pagal nustatytą tvarką, per 10 dienų nuo jauniklio atsivedimo turi būti raštu pranešama Aplinkos apsaugos departamentui, kuris gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Patikrinimai pas S. P. gal ir buvo atliekami, tačiau tokių atvejų ji netyrė. Kadangi pagal padarytus pažeidimus sankcijoje yra numatytas privalomas konfiskavimas, be to, kai kurių pažeidimų nebuvo įmanoma pašalinti, todėl buvo priimtas toks nutarimas. S. P. nebuvo nustatytas terminas pašalinti tam tikrus nustatytus pažeidimus. Kadangi pagal sankciją buvo numatytas privalomas gyvūnų konfiskavimas, todėl nebuvo galima teikti privalomo nurodymo, o gyvūnėliai buvo laikomi gyvūnų gerovės neatitinkančiomis sąlygomis. Gyvūnų gerovės neatitinkančios sąlygos – voljerų dydžiai, nebuvo įrengto privalomo elektros užtvaro, viena iš lūšių buvo akivaizdžiai serganti. Patikrinimą atlikęs pareigūnas užfiksavo, kad gyvūnas buvo akivaizdžiai sergantis, vangus. 2020 m. lapkričio mėnesį atvykę pareigūnai patikrino lūšių žymėjimą, suvakcinavo jas. Atvykę pareigūnai matavo voljerus, kuriose buvo laikomos lūšys. Patikrinimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo mėnesį, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2021 m. sausio mėnesį, per šį laikotarpį rinko informaciją, teikė užklausas kompetentingoms institucijoms, nes Institucijos pareigūnai neturi teisių įeiti į voljerus, neturi žinių, kaip užmigdyti tuos gyvūnus, ir tam reikėjo pasitelkti kompetentingas institucijas, specialistus. Mano, kad nėra galima tokia situacija, kad įsigyjant 6 mėnesių gyvūną negalima būtų nustatyti jo lyties. Ji negali pateikti informacijos, ar per 10 metų S. P. pateikė informaciją Institucijai apie lūšių jauniklių atsivedimą. Žurnalas buvo neteisingai pildomas, nes jame nėra nurodyto lūšių amžiaus, sveikatos būklės, gaišimo datos, nėra aiškus, koks konkretus gyvūnas. Žurnale turėjo būti nurodomas gyvūnų ženklinimo numeris. Žurnale neatitinka lūšių skaičius su voljere laikomų lūšių skaičiumi. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pats S. P. nedalyvavo, o dalyvavo jo atstovas advokatas, ir visi paminėti neatitikimai buvo aiškinamasi būtent to posėdžio metu. Žurnalo forma yra patvirtinta teisės aktu. Dokumentai, patvirtinantys, kad lūšis atsivedė jauniklius yra kilmės dokumentai, įrašas žurnale, teikiamos ataskaitos. Žurnale 2011 m. gegužės mėnesį yra nurodoma, kad yra gimimas, nurodoma lytis patinas/patelė, ir jau laikomi 4 gyvūnai, tai papildomi dokumentai, patvirtinantys jauniklių atsivedimą, turėtų būti gyvūnų identifikavimo dokumentai, kuriuos turi turėti pats gyvūnų laikytojas, o išduoda tas, kas atliko ženklinimą. 2011 m. gegužės 21 d. aktas, kuriame pažymima, kad buvo suženklinti trys lūšių jaunikliai, yra tinkamas dokumentas. 2015, 2018 metų aktai, kurie patvirtina, kad buvo suženklinti jaunikliai, yra tinkamai dokumentai, patvirtinantys jauniklių atsivedimą. Pagal žurnalą išeina, kad neatitinka skaičius laikomų lūšių, nurodytų žurnale ir realiai rastų voljeruose, neatitinka lytis, nepateiktas konkrečios lūšies ženklinimas. Šios aplinkybės buvo aiškinamos bylos nagrinėjimo metu. Pareigūnai, atlikę patikrinimą, aiškinosi su S. P., kodėl žurnale yra minėti neatitikimai. Teisėtai S. P. buvo įsigyti du gyvūnai, ženklinimų paskutiniai skaičiai Nr. 1033 ir 1029, kitų lūšių įsigijimo dokumentų byloje nėra. Žurnale turi būti nurodoma, koks gyvūnas mirė, turi būti nurodomas mikroschemos numeris. Laukinių gyvūnų laikymo tvarkos apraše yra nustatyti žurnalo pildymo reikalavimai. S. P. buvo pareikalauta pateikti visus ženklinimo aktus, nurašymo aktus ir pan. Kiek S. pateikė dokumentų, tiek jie ir vadovavosi, nagrinėdami bylą. Institucija vertino ir analizavo, kokius dokumentus 2010 m. lapkričio 16 d. pateikė S. P. su paraiška leidimui laikyti nelaisvėje gyvūnus gauti. Pačių leidimo išdavimo sąlygų Institucija nevertino. Planiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, neplaninio patikrinimo metu planinių patikrinimų duomenys buvo vertinami tiek, kiek jie susiję su neplaniniu patikrinimu. Norint už atlygį eksponuoti gyvūnus būtina turėti komercinio naudojimo sertifikatą, kuris kartu su leidimu laikyti gyvūnus, neišduodamas. Nurodė, kad S. P. institucijai neteikė duomenų apie gimusius lūšių jauniklius. Gimus jaunikliui turi būti pildomas žurnalas ir per 10 darbo dienų turi būti teikiama ataskaita Institucijai. Ataskaitos forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo 2 priede, Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 213589, Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo 1 priede, ir Gyvūnų, saugomų pagal nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę prekybos konvenciją, dėl jų pagausėjimo, t. y. jauniklių atsivedimo, išsiritimo fakto aptvarų, voljerų ir kitų statinių naudotojas per 10 darbo dienų nuo jauniklio atsivedimo, išsiritimo fakto, turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Dėl eksponavimo, gyvūnų rodymo, jų pardavimo leidimo nepakanka, išduotas leidimas nesuteikia teisės, neturint išduoto sertifikato, gyvūnus eksponuoti, rodyti bei parduoti. 2016 m. spalio 27 d. Patikrinimo akte užfiksuoti duomenys nebuvo vertinami, nes administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos ir byla yra nagrinėjama tik dėl konkretaus pažeidimo. 2019 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo aktas Nr. 192, buvo atliktas S. P. ūkio patikrinimas dėl gyvūnų laikymo, ir akte nurodoma, kad įsigijimo dokumentai ir kiti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nelaisvėje laikomų laikinių gyvūnų registracijos žurnale nurodoma, kad 2011 m. gegužės mėnesį gimė keturi jaunikliai – patinas ir patelė, o kur dar du jaunikliai neaišku. Žurnalo duomenys ir pateikti ženklinimo dokumentai pagal faktą neatitinka – neatitinka gyvūnų skaičius, nėra įrašyta gimimo datų, 2011 metais yra įrašytas skaičius 4, bet nėra įrašyta duomenų apie teisėtą įsigijimą. 6 lūšių teisėto įsigijimo dokumentų visai nėra, o lūšies individualus ženklinimas paskutiniai Nr. 1029 duomenys nėra pateikti registracijos žurnale, o taip pat šių duomenų nėra pateikta ir ataskaitoje. Lūšys Nr. 1029 (patinas) ir Nr. 1033 (patinas) pagal byloje esamus dokumentus buvo perduoti S. P., gyvūnėlių aprašyme taip pat aiškiai nurodyta, kad lūšis Nr. 1033 yra patinas. Institucija neturėjo pagrindo netikėti tuo, kas yra nurodyta oficialiuose dokumentuose. 2019 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo akte Nr. 192 dėl laikymo užfiksuota, kad plotas 1425 m², ir kitos sąlygos. Priimant skundžiamą nutarimą nevertino ankstesnių patikrinimo aktų, ji vertino tai, ką neplaninio patikrinimo metu užfiksavo pareigūnai. Lūšys buvo paimtos ir konfiskuotos dėl jų laikymo netinkamomis sąlygomis – nebuvo privalomo elektros užtvaro, neatitiko vidaus ir lauko patalpų dydžiai, pagal lūšims nustatytus reikalavimus, vienas voljeras neatitiko minimalaus dydžio reikalavimų. Lūšis buvo laikomos ne visuose voljeruose, buvo vertinamas tik tas plotas, kuriame tuo metu buvo laikomos lūšys. Lūšiai, pagal teisės aktus, yra būtina 25 m² ploto ir kitai lūšiai mažinama per pusę. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad dviejuose voljeruose buvo laikoma po 4 lūšis, vieno voljero lauko patalpos dydis buvo 73,2 m², uždara patalpa sudarė 1,5 m², kito voljero lauko patalpos dydis buvo 184 m², tokie plotai tikrai neatitiko teisės aktų nustatytų minimalių plotų.
Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kuris pagal rotaciją buvo nukreiptas Panevėžio valdybai, todėl ji su pareigūnu G. S. atliko patikrinimą ir administracinio nusižengimo tyrimą. Buvo nuvykta į S. P. ūkį, surinkta informacija, patikrinta ir apžiūrėta vieta, kiek laikoma lūšių. Pirmą dieną, kada jie nuvyko į ūkį, rado keturis gyvūnus viename voljere, keturis gyvūnus kitame, surinko visus dokumentus, kuriuos turėjo S. P. Lūšys buvo laikomos dviejuose lauko voljeruose, vidaus patalpos buvo 1,5 m²ploto, tokios dėžės formos landos. Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad vidaus patalpos, kuri reikalinga tokiems gyvūnams, nėra, tai buvo tiesiog minimali patalpa pasislėpti. Praktiškai vidaus patalpos/voljero apskritai nebuvo. Nuvykus antrąjį kartą, kada buvo planuojama įteikti patikrinimo aktą, dar buvo nepatikslinę voljerų dydžių, nes pirmojo vizito metu neturėjo tam priemonių, išmatavo voljerą. Nuėjus prie voljerų pamatė, kad gyvūnai per landą, kuri pirmojo patikrinimo metu buvo uždaryta, gali patekti dar į vieną dalį voljero. Voljeras buvo sudarytas iš trijų dalių, tačiau tos trečios dalies negalima laikyti vidaus voljeru, nes jo visos sienos yra uždaros, o viršus yra atviras. Vidaus patalpa yra skirta gyvūnui pasislėpti nuo išorės veiksnių, todėl ji turėtų būti uždara. Tuomet buvo išmatuotas visas voljero plotas, surašytos visos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo vertinami tik tie du voljerai, kuriuose buvo laikomi gyvūnai, į kitus voljerus gyvūnai tuo metu negalėjo patekti, todėl jie ir nebuvo vertinami. Visas voljerų kompleksas nebuvo vertinamas, nes patikrinimas buvo atliekamas kartu su savininku, kuris aiškiai nurodė, kuriuose voljeruose yra laikomi gyvūnai. Ji matė, kad kituose voljeruose buvo laikomi paukščiai (balandžiai). Tuo metu jau buvo nustatyta, kad gyvūnai laikomi pažeidžiant gyvūnų laikymo taisykles, neturint sertifikato gyvūnai buvo eksponuojami, vykdoma jų prekyba, buvo imamasi priemonių, kad nustatyti gyvūnų ženklinimą. Toje stadijoje dar nežinojo tikslaus gyvūnų ženklinimo, ar jie atitinka dokumentus, todėl buvo imamasi priemonių, kad būtų nustatytas ženklinimas ir atitinkamai tie gyvūnai būtų paimti iš jų laikytojo, kadangi už tą pažeidimą gresia atsakomybė su privalomu gyvūnų konfiskavimu. Dar vieną kartą nuvykus pas S. P. buvo tikrinamas gyvūnų ženklinimas, nustatyta, kad viena lūšis buvo nepaženklinta, tuo metu viena lūšis buvo nugaišusi, savininkas pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Toliau sekė teisenos užtikrinimo priemonės, buvo kalbama ir su savininku, ir su advokatu, kad dalyvautų protokolo surašyme, lūšių paėmimo metu, bet asmenys šiuose veiksmuose nedalyvavo. Savininkui ir jo advokatui nedalyvaujant lūšys buvo paimtos ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris buvo išsiųstas paštu. Pirmąjį kartą pas S. P. apsilankė 2021 m. rugpjūčio 13 d., o antrąjį kartą nuvyko 2021 m. rugsėjo 8 d. Kadangi akivaizdžiai buvo labai didelis patalpų skirtumas su leidime nurodytu, klausė gyvūnų savininko kodėl taip yra, tai S. P. atsakė, kad pradžioje planavo tokį įrengti, bet gyvūnai laikomi būtent šiose vietose. Voljeras nebuvo tinkamai įrengtas, kaip buvo nurodyta leidime. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse yra nurodytas minimalus vidaus patalpų plotas, koks privalo būti užtikrintas, tad natūralu, kad kita dalis turi būti išorės voljero patalpų. S. P. išduotame leidime yra nurodytas bendras 1425 m² voljero plotas. Pirmojo patikrinimo momentu negalėjo nustatyti ar tuose dviejuose voljeruose patelės ir patinai laikomi atskirai, todėl ženklinimo metu buvo nustatomos tiek lūšių lytis, tiek amžius, ar atitinka pateiktus dokumentus. Pagal žurnalus negalėjo nustatyti, kurie gyvūnai kuriame voljere yra laikomi. Jau tolimesnių veiksmų atlikimo metu gyvūnai galėjo vaikščioti bendrai, ir tai tik įrodė, kad jie nori atskirti (patelės nuo patinų). Ženklinimo nustatinėjimo metu visi gyvūnai galėjo patekti į visus voljerus. Taip pat buvo nustatyta, kad voljeruose nebuvo įrengtas privalomas elektros užtvaras, kuris skirtas tam, kad į voljerą negalėtų patekti kažkas iš laisvės, tiek patys gyvūnai nesulaužytų voljero, nes jie yra plėšrūs, galintys sužeisti aplinkinius, todėl yra privalomas elektros užtvaras. Lūšių voljerams dažniausiai įrengiamos dvi elektros užtvaros linijos – viena apačioje, kita viršuje voljero, šiuo konkrečiu atveju nebuvo įrengto jokio elektros užtvaro. Kadangi buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, ne tik lūšių laikymo sąlygų pažeidimai (eksponavimas, prekyba, neturint sertifikato), tai privalomas nurodymas nebuvo duotas, nes už padarytus pažeidimus grėsė atsakomybė su gyvūnų konfiskavimu. Šiuo atveju, vieno pažeidimo ištaisymas nebegalėjo ištaisyti kitų padarytų pažeidimų. Eksponavimo faktą įrodė, kad (duomenys neskelbtini) savo internetiniame puslapyje buvo skelbiama, kad galimos ekskursijos, skelbime nurodytu telefonu ji pati paskambino ir klausė, ar už tai imamas atlygis, tai už ekskursiją, už gyvūnų lankymą yra imamas užmokestis, tame ūkyje visi žmonės galėjo realiai prieiti ir matyti visus gyvūnus. Ji paskambinusi klausė, kokius gyvūnus ekskursijos metu už mokestį galima pamatyti, tarp galimų pamatyti gyvūnų buvo įvardintos ir lūšys. Visai tai yra išsamiai aprašiusi Patikrinimo akte. Prekyba apima tiek siūlymas, tiek pardavimas, tiek eksponavimas už atlygį. Skelbimų portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas apie parduodamas lūšis, skelbime nurodytu telefonu ji neskambino, nes pagal pateiktą pranešimą jau buvo nurodyta, kam priklauso telefono numeris. Nuvykus į įvykio vietą, bendraujant su savininku, jis pats nurodė, kad tai yra jo sūnaus telefono numeris, ir kad jis paprašė sūnaus įdėti tą skelbimą. Su S. P. sūnumi, patalpinusiu skelbimą, nebendravo. Lūšių aptvaras/voljeras yra toje pačioje teritorijoje, kaip ir (duomenys neskelbtini), ten yra didžiulė teritorija, joje kavinė, bendrovės ofisas, ir šone už jo yra arklidės, voljerai, didžiulis kompleksas. Patikrinimo akto 5 ir 6 punkte nurodyta, kad nebuvo pateikti visi, gyvūnų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, buvo pateikti tik dviejų lūšių įsigijimo dokumentai, bei gyvūnų registracijos reikalavimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pagal pateiktus dokumentus matėsi, kad buvo gauti du gyvūnai – lūšių patinai, pagal žurnalo duomenis vėliau tas gyvūnų skaičius didėjo, patikrinimo metu matė, kad natūroje yra 8 gyvūnai, teisėtų dokumentų, kurie buvo privalomi tuo metu gimus gyvūnams nebuvo. Keista aplinkybė, kaip iš dviejų patinų gali gimti jaunikliai. S. P. teigimu, vienas iš tų dviejų gyvūnų buvo patelė. Gimus gyvūnams jų gimimas turi būti įforminamas patikrinimo aktu. Laikytojas gimus gyvūnui privalo kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, o departamentas turi organizuoti patikrinimą ir įforminti saugomos rūšies gyvūno gimimą Apžiūros patikrinimo aktu. Ir tai yra teisėtas saugomos rūšies gyvūno įsigijimo dokumentas. Lygiai taip pat suženklinus gyvūną laikytojas privalo pranešti Aplinkos apsaugos departamentui apie kiekvieną suženklintą saugomos rūšies gyvūną. Šie dalykai pas S. P. nebuvo padaryti, todėl nėra įmanoma nustatyti, kokia gyvūnų kaita ir kaip tie gyvūnai gimė, ar tikrai gimė tokie, kokios lytis ir pan. Pavyzdžiui, pagal žurnalą yra nurodyta, kad gimė keturi gyvūnai, parašyta, kad patelė ir patinas, tačiau kaip žinoti, ar tai yra trys patinai ir viena patelė, ar atvirkščiai. Nėra atsekamumo galimybės, nes žurnalas tam ir pildomas, jame yra privalomos grafos, kurios nurodytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, kad galėtum bet kuriuo momentu atsekti, kurie gyvūnai yra laikomi. Pagal dokumentus žiūrint buvo nesutapimas, nesutapo patelių ir patinų skaičius, vieno gyvūno ženklinimo apskritai nerado, neatitiko viena mikroschema, kuri buvo nurodyta, pagal eiliškumą koks gyvūnas turėtų būti, iš tų pirmųjų lūšių, to gyvūno jie nerado, nes jis buvo anksčiau nugaišęs. Žurnale nebuvo nurodyta gyvūnų sveikatos būklė, aiški lytis ir pan. Tikrino paskutines ataskaitas, tai 8 individai atitiko, tačiau neatitiko jų ženklinimas, į ataskaitą buvo įtraukta senoji lūšis su savo ženklinimu, tačiau realybėje jos jau nebebuvo. Byloje pateikti ženklinimo aktai nepatvirtina teisėto lūšių įsigijimo, nes tvarkoje yra nurodyta, kad visų saugomų rūšių gyvūnų gimimas turi būti forminamas pareigūnų. Jei žiūrėti tik ženklinimą, tai nėra aišku, ar tikrai gyvūnas gimė, ar iš tų individų gimė, tai yra svarbu ateičiai žinoti, ar gyvūnai gali būti naudojami veisimui. Jei pateikia tik ženklinimo dokumentą, tai nėra įrodymas, kad būtent iš tų individų gimė, tam ir yra forminamas gimimas kitu dokumentu. Tas pranešimas, kad gimė saugomos rūšies gyvūnas, pareigūno nuvykimas į vietą ir įsitikinimas, kad gyvūnas tikrai gimė, ar jis yra mažytis, tik gimęs, įforminimas aktu yra teisėtas gyvūno gimimą patvirtinantis dokumentas. Tai turi būti atlikta Aplinkos apsaugos departamento pareigūno. Ta lūšis, kuri buvo nepaženklinta, preliminariai buvo nustatytas jos amžius, nebeprisimena koks. Negali pasakyti, ar galėjo būti padaryta klaida įsigijimo dokumentuose nurodant, kad buvo įgytos dvi lūšys, patinai, nors vienas yra patinas, o kita patelė. Jei dokumentuose yra nurodoma, kad įgyjami du patinai, vadinasi, taip ir turėjo būti. Ne šiaip sau dokumentuose yra nurodoma lytis. Lūšių ženklinimo fakto nebuvo pateikta tada, kada jis privalo būti pateiktas Aplinkos apsaugos departamentui. Iš Šiaulių departamento (tuo metu dar buvusio), buvo paprašyta pateikti absoliučiai visus duomenis, susijusius su lūšių laikymu, tačiau jai, kaip įvykį tiriančiai pareigūnei, tokie duomenys nebuvo pateikti. S. P. patikrinimo metu pateikė tam tikrus duomenis – ataskaitas, ženklinimo kai kuriuos dokumentus. Patį ženklinimą atlieka veterinarijos gydytojas, ne Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas. Pranešimų departamentui apie saugomų rūšių gyvūnų gimimą, apie jų suženklinimą nebuvo pateikta, tokių dokumentų Aplinkos apsaugos departamentas nebuvo gavęs. Patikrinimo aktas neįrodo tų dokumentų turėjimo. Kiekvienas veterinarijos gydytojas, atlikęs ženklinimą, surašo pažymą, gyvūnėlio dokumentą. Įprastai pirma saugomų rūšių gyvūnų laikytojas gauna leidimą laikyti gyvūną, o tik tada įsirengia voljerą ir įsigyja saugomos rūšies gyvūną, o S. P. atveju viskas buvo padaryta atvirkščiai, nes gyvūnai buvo įsigyti 2010 m., o leidimas gautas 2013 m. Iki 2015 m. buvo galima veisti nelaisvėje laikomus gyvūnus, šiuo metu to daryti negalima. 2011 m. gegužės mėnesį gimus lūšies jaunikliams S. P. privalėjo Aplinkos apsaugos departamentui pranešti apie saugomos rūšies gyvūno jauniklio gimimą, pareigūnai būtų atvykę į vietą ir įforminę gimimą patikrinimo aktu, tada S. P. privalėjo suženklinti gyvūną, tam taip pat yra nustatyti terminai, apie suženklinimą informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, tada per nustatytą terminą kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl sertifikato išdavimo, kuris leidžia eksponuoti, turėti saugomos rūšies gyvūną. Gyvūno suženklinimas, nepranešus Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūno gimimą ir šio fakto nepatvirtinus bei neįforminus pareigūnui, tampa niekiniu, nes negalima įrodyti, kad tai yra būtent tas gyvūnas, nes nėra įforminto jo gimimo fakto. Tokį gyvūną suženklinus nebegali atsekti, koks gyvūnas buvo suženklintas, gal jis iš laisvės buvo paimtas į nelaisvę. Tokiu atveju laikoma, kad gyvūnai yra laikomi neteisėtai. Ji negali vertinti kolegų anksčiau atliktų patikrinimų ir jų surašytų patikrinimo aktų. Aplinkos apsaugos vadovybė, turėdama informaciją, kuri buvo pateikta skunde, tyrimą atlikti siuntė ne to regiono pareigūnus, o kito regiono pareigūnus, kad visa ši situacija būtų įvertina nešališkai ir atliktas patikrinimas. Kiek jai yra žinoma, direktoriaus sprendimu buvo vertinami pareigūnų veiksmai, tačiau dėl senaties nebuvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tą dieną, kai buvo surašomas Patikrinimo aktas, dar buvo atliekamas voljero matavimas, Patikrinimo aktas buvo surašinėjamas vietoje ir tiesiog per neapsižiūrėjimą, dėl techninės klaidos, buvo ištrintos eilutės „Pastabos“, tačiau S. P. buvo ne kartą prašomą pateikti byloje paaiškinimus, elektroniniu paštu. Neeilinis patikrinimas buvo atliktas, nes buvo gautas pranešimas, kad neturint sertifikato yra vykdoma lūšių prekyba. Pats prekybos faktas, kad parduota lūšis, nebuvo nustatyta, bet prekybos sąvoką apima ne tik pardavimas, bet ir siūlymas parduoti saugomą gyvūnų rūšį. Ji domėjosi ankstesniais patikrinimų aktais, tačiau jie neturėjo įtakos jos pačios atliekamam patikrinimui, nes vertino, kas yra tuo metu. Galimybė nustatyti iš kokių lūšių buvo atsivesti visi lūšių jaunikliai buvo vertinta, tačiau ženklinimo metu nustačius, kad tų dviejų pirminių lūšių nėra, tai DNR atlikimas buvo betikslis, nes nebebuvo tų tėvų, lūšių, iš kurių toliau galėtų vertinti, ar tai jų palikuonys, ar ne. Daugiau nei vieno tikslaus lūšių įsigijimo dokumentu pareigūnai neturėjo. Patikrinimo aktas S. P. buvo įteiktas jo surašymo dieną. S. P. neteikė jokių paaiškinimų dėl jų nustatytų pažeidimų. S. P. iš esmės sutiko su pažeidimu, neneigė, kad neturi sertifikato. S. P. buvo informuotas apie protokolo surašymą, tačiau surašyme nedalyvavo. Net būnant vietoje buvo skambina S. P., prašoma atvykti, jam negalint atvykti, buvo siūloma atsiųsti atstovą. Gyvūnų paėmimo metu viena lūšis buvo ligota, jos būklė buvo prasta.
Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam yra žinoma, kad S. P., kuris yra jo tėvas, augino lūšis ir jos buvo konfiskuotos. Jis įdėjo skelbimą į portalą (duomenys neskelbtini), kad parduodamos lūšys. Jis galvojo auginti lūšis, todėl įdėjo tokį skelbimą, norėdamas sužinoti, ar yra perkančių lūšis. Negalvojo, ką būtų daręs, jei būtų atsiradę asmenų, norinčių pirkti lūšis. Kaip skelbimuose yra nurodoma 1 Eur pardavimo kaina, taip jis nurodė 500 Eur kainą už lūšį. Neturėjo lūšies, bet ją pardavinėjo už 500 Eur. Daugiau nieko nepardavinėja internetu. Skelbimus dėl parduodamų ėriukų, fazanų kiaušinių įdėjo taip pat pabandymui, pasižiūrėti, ar tai kam nors yra įdomu. Ėriukus ir fazanų kiaušinius turėjo. Jis turi sodybą, žemės, todėl ir galvojo, kaip ir jo tėvas, auginti lūšis. S. P. neprašė jo įdėti skelbimą dėl parduodamų lūšių. Neturi leidimo auginti lūšis, mažai buvo įsigilinęs į tai, kokių leidimų reikia, norint auginti lūšis. Jis pats ūkininkauja, augina elnius, dirbą žemę, daugiau jokių gyvūnų neaugina. Skelbime nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo. Fazanų ir muflonų neaugina, bet buvo įdėjęs skelbimus dėl šių gyvūnų pardavimo, taip pat buvo įdomu, ar tokių gyvūnų kam nors reikia. Jei būtų atsiradę asmenų, norinčių šiuos gyvūnus įsigyti, būtų nuėjęs pas tėvą ir pasiėmęs. Jis nėra susijęs su (duomenys neskelbtini). Jis turi leidimą laikyti laukinius gyvūnus – elnius. Kai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atvažiavo patikrinti tėvo laikomų lūšių ir kai prasidėjo visos problemos, jis tada prisipažino, kad jis įdėjo skelbimą. Jis įdėjo vieną skelbimą dėl parduodamų lūšių. (Duomenys neskelbtini) priklauso jo broliui kartu su tėvu. Nuotrauką, kuri yra įdėta skelbime, susirado internete. Augina ir žirgus, juos prižiūri. Arklidės ir žirgai yra tėvo.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog protokolas S. P. buvo surašytas 2021 m. sausio 9 d., 14.50 val., (duomenys neskelbtini). Protokolas surašytas su administraciniu nurodymu, S. P. nedalyvaujant. Administraciniu nurodymu siūloma iki 2021 m. vasario 9 d. sumokėti paskirtą 30 Eur baudą. Prie protokolo surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuo yra paimti laukiniai gyvūnai – 7 lūšys. Ant protokolo yra atžymos, jog šaukimas dėl protokolo surašymo buvo siųstas S. P., tačiau jis neatvyko, protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas elektroniniu paštu. Protokolas išsiųstas ir paštu (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1-5; 85);
2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2319-2021 S. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje, ir jam paskirta galutinė nuobauda 625 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – septynių lūšių konfiskavimas; nurodyta, kad S. P. atstovas nurodė, kad S. P. su kaltinimais nesutinka, mano, kad nėra administracinių nusižengimų sudėties (administracinio nusižengimo byla, b. l. 6-8);
Iš 2010 m. lapkričio 22 d. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus matyti, kad S. P. buvo išduotas leidimas nelaisvėje laikyti lūšys. Numatomo įrengti aptvaro, voljero ar kito statinio adresas: (duomenys neskelbtini). Aptvaro, voljero ar kito statinio plotas ir kiti matmenys: voljero plotas 950 m², aptvaro aukštis ne mažesnis kaip 2,5 m. Individų skaičius: lūšys – 1 patinas, 1 patelė. Laukiniu gyvūnų laikymo tikslas: veisimas, eksponavimas. Papildomos sąlygos: vadovautis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Eksploatuojant aptvarą laikyti laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 346 reikalavimų. Siekiant išvengti laikinių gyvūnų pabėgimo į laisvę rekomenduojama įrengti 4 m aukščio aptvarą. Įrengiant aptvarus tverti tvorą vandens telkinių apsaugos juostoje draudžiama. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui kiekvienais metais iki sausio 10 d. pateikti duomenis apie aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus pokyčius per praėjusius metus ir jų būklę. Vadovautis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-9/B1-12 patvirtintų Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių reikalavimais. Leidimas išduotas neterminuotai (administracinio nusižengimo byla, b. l. 50);
Iš 2013 m. kovo 12 d. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. GV-59 matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. P. buvo išduotas leidimas nelaisvėje laikyti lūšys. Numatomo įrengti aptvaro, voljero ar kito statinio adresas: (duomenys neskelbtini). Aptvaro, voljero ar kito statinio plotas ir kiti matmenys: voljero plotas 1425 m², aukštis 3 m, viršus dengtas su būtinu elektros užtvaru. Individų skaičius: lūšys – 2 patinai, 2 patelės ir 6 jaunikliai. Laukiniu gyvūnų laikymo tikslas: veisimas, eksponavimas ir prekyba. Papildomos sąlygos: voljere įrengti uždaras patalpas žvėrims slėptis ir veisti jauniklius, turi būti sąlygos laipioti, smėlio plotas ir medžių stuobriai nagams galąsti. Vadovautis Saugomų rūšių laukinių gyvūnų žymėjimo reikalavimais, nustatytais Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-306 „Dėl nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų ženklinimo“. Raštu informuoti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją apie lūšių pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktą per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo. Kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pateikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui duomenis apie aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų rūšis ir skaičių. Vadovautis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 reikalavimais. Leidimas išduotas neterminuotai (administracinio nusižengimo byla, b. l. 47);
Iš gyvūnėlio aprašymo matyti, kad gyvūnėlio – lūšies (patino), gim. 2006 m., ženklinimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. D. (administracinio nusižengimo byla, b. l. 54);
Iš 2009 m. spalio 29 d. Perdavimo-priėmimo akto Nr. F2-11-95(2009) matyti, kad Valstybinė įmonė (duomenys neskelbtini) miškų urėdija – perdavėjas, ir priėmėjas – S. P. tvirtina, kad viena lūšis patinas 6 mėn., ženklinimo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas S. P. nuosavybėn, eksponavimo tikslais (administracinio nusižengimo byla, b. l. 55);
Iš ataskaitos už 2018 metus matyti, kad 2018 m. S. P. laikė 8 lūšis, kurių ženklinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 51-52);
Iš ataskaitos už 2019 metus matyti, kad 2019 m. S. P. laikė 8 lūšis, kurių ženklinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 48-49);
Iš Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalo matyti, kad:
1. Gyvūno rūšis – Paprastoji lūšis; Laukinių gyvūnų skaičius – 2; Lytis – patinas, patelė; Laukinių gyvūnų sveikatos būklės 2008 m. – sveiki; Duomenys gyvūnų pirkimo-pardavimo, skerdimo atveju. Pirkimas ar pardavimas - +; Gyvūnų skaičius – 2;
2. Gyvūno rūšis – Paprastoji lūšis; Laukinių gyvūnų skaičius – 4; Lytis –patelė; Datos, gimimo – 2011 m. gegužė; Duomenys gyvūnų pirkimo-pardavimo, skerdimo atveju. Gyvūnų skaičius – 4;
3. Gyvūno rūšis – Paprastoji lūšis; Laukinių gyvūnų skaičius – 1; Lytis –patelė; Datos, mirties – 2013 m. gegužės 27 d.; Duomenys gyvūnų pirkimo-pardavimo, skerdimo atveju. Gyvūnų skaičius – 1. Pastabos – nugaišo;
4. Gyvūno rūšis – Paprastoji lūšis; Laukinių gyvūnų skaičius – 1; Lytis –patelė; Datos, mirties – 2014 m. kovo 26 d.; Duomenys gyvūnų pirkimo-pardavimo, skerdimo atveju. Gyvūnų skaičius – 1. Pastabos – nugaišo;
5. Gyvūno rūšis – Paprastoji lūšis; Laukinių gyvūnų skaičius – 3; Lytis – patinas, patelė; Datos, gimimo – 2015 m. gegužė; Duomenys gyvūnų pirkimo-pardavimo, skerdimo atveju. Gyvūnų skaičius – 3;
6. Gyvūno rūšis – Paprastoji lūšis; Laukinių gyvūnų skaičius – 2; Lytis – patinas, patelė; Datos, gimimo – 2018 m. gegužė; Duomenys gyvūnų pirkimo-pardavimo, skerdimo atveju. Gyvūnų skaičius – 2. Pastabos – atvesta (administracinio nusižengimo byla, b. l. 53);
Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio laiško, kurį pareigūnei M. R. siuntė S. P. matyti, kad buvo atsiųsti abiejų voljerų išmatavimai, t. y. vieno voljero dydis 72 m² – 6 m. plotis ir 12 m ilgis, 1,5 m² miego vieta ir 1,5 m² maitinimo vieta-prieangis. Antro voljero dydis 120 m² – 10 m plotis ir 12 m ilgis, 1,5 m² miego vieta ir 1,5 m² maitinimo vieta-prieangis. Bei parašytas sakinys „Dėl skelbimo tai skelbimas buvo įdėtas mano sūnaus – mano prašymu, tačiau nei viena lūšis nebuvo parduota, skelbimas ištrintas“ (administracinio nusižengimo byla, b. l. 57);
Iš (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamos informacijos matyti, kad lankytojai yra kviečiami pasivaikščioti ir susipažinti su sodyba. Ekskursija užtrunka apie 40 min. Sodyba užima apie 200 ha plotą. Ekskursijos metu yra aplankomas maniežas, žirgynas, elniai, fazanai, danieliai, nutrijos, balandžiai, lūšys, trofėjų namas (administracinio nusižengimo byla, b. l. 58);
2020 m. rugsėjo 8 d. dalyvaujant S. P. surašytas Patikrinimo aktas Nr. PA42-119-20, kuris pasirašytinai S. P. įteiktas 2020 m. rugsėjo 8 d. (administracinio nusižengimo byla, b. l. 59-61);
2020 m. lapkričio 7 d. dalyvaujant S. P. surašytas Apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu voljere laikomos 7 lūšys; laikytojas pateikė lūšies nugaišimo aktą 2020 m. rugsėjo 10 d.; atliktas lūšių ženklinimo nustatymas; nustatyta, kad rastos lūšys su mikroschemomis – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); vienos lūšies mikroschema nerasta; lūšiai įdėtas naujas ženklinimas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 72-74, 75-76);
Iš 2020 m. liepos 16 d. Gamtos apsaugos asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Aplinkos ministerijai matyti, kad asociacijos tarybos pirmininkas pranešė Aplinkos ministerijai dėl galimai neteisėtai laikomų ir parduodamų lūšių, kuriame nurodoma, kad šių metų gegužės mėnesį portale (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas skelbimas apie parduodamas lūšis, skelbimas buvo pasirodęs mažiausiai du kartus; pranešime taip pat nurodoma, kad asociacija 2020 m. birželio 15 d. buvo gavusi Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos raštą, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pilietis turi leidimą lūšims laikyti, eksponuoti parduoti; lūšis laiko teisėtai; kai atsiras potencialus gyvūnų pirkėjas, pardavėjas susitvarkys visus reikiamus dokumentus (administracinio nusižengimo byla, b. l. 77-80, 81);
Iš (duomenys neskelbtini) skelbimo Lusis, lu turinio bei informacijos iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad skelbimas (duomenys neskelbtini), pavadinimas Lusis, lu, įdėtas 2020 m. balandžio 30 d., redaguotas 2020 m. balandžio 30 d., įdėjo registruotas vartotojas K. P. (administracinio nusižengimo byla, b. l. 105, 106-112);
Iš S. P. (duomenys neskelbtini) ūkio aktų: 2011 m. gegužės 31 d. matyti, kad 2011 m. gegužės 31 d. suženklinti trys lūšių jaunikliai: mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) – patelė, Nr. (duomenys neskelbtini) – patelė, Nr. (duomenys neskelbtini) – patinas; 2015 m. gegužės 28 d. suženklinti trys lūšių jaunikliai: mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) – patelė, Nr. (duomenys neskelbtini) – patelė, Nr. (duomenys neskelbtini) – patinas; 2018 m. gegužės 25 d. suženklinti du lūšių jaunikliai: mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) – patelė; Nr. (duomenys neskelbtini) – patelė; 2020 m. rugsėjo 10 d. lūšies nugaišimo nurašymo akte pažymėta, kad buvo rasta nugaišusi lūšis, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 118-119);
2016 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. 161 nurodoma, kad patikrinimo metu voljere buvo laikomos 6 lūšys, nurodytas žurnale nurodytas lūšių ženklinimas mikroschemomis, jų numeriai; patikrinti su skaitytuvu mikroschemų numerių nebuvo galimybės, nes lūšys baikščios, arčiau priėjus jų elgesys darėsi agresyvus (b. l. 52);
2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. 192 nurodoma, kad atlikus planinį patikrinimą nustatyta, kad voljere laikomos 8 lūšys, lūšių laikymo sąlygos voljere yra tinkamos, pažeidimų nenustatyta (b. l. 53);
Valstybės įmonės Registrų centras, Juridinių asmenų registro išraše nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) akcininkas yra S. P. (b. l. 70-75).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, nutarimas paliktas nepakeistas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju S. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už trijų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 303 straipsnio 2 dalyje, 303 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje. padarymą.
ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą.
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.
ANK 303 straipsnio 5 dalyje ir 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už 303 straipsnio 2, 4 dalyse ir 346 straipsnio 16 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti laukinių gyvūnų/gyvūnų konfiskavimą.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, taikyta administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone – laukinių gyvūnų konfiskavimu.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog pas S. P. buvo atliktas neplaninis teminis patikrinimas dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų laikymosi. Patikrinimai vietoje atlikti 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d., papildoma apžiūra atlikta 2020 m. lapkričio 7 d., kurios metu buvo nuskaitytas gyvūnų – lūšių, ženklinimas, gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės. Neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galimai neteisėtai laikomų ir/ar parduodamų laukinių gyvūnų. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte nurodytos visos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti voljerų, kuriuose buvo laikomos lūšys, išmatavimai; nurodyti padaryti pažeidimai, išdėstyti teisės aktai, kurių reikalavimai yra pažeisti.
Nors S. P. ir nesutinka, kad yra padaręs administracinius nusižengimus, teismo posėdyje teigė, jog pas jį anksčiau nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, lūšys buvo laikomos tinkamomis sąlygomis, buvo teikiamos ataskaitos apie laikomas lūšis, tačiau teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina S. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) S. P. buvo išduotas leidimas nelaisvėje laikyti lūšys. Numatomo įrengti aptvaro, voljero ar kito statinio adresas: (duomenys neskelbtini). Aptvaro, voljero ar kito statinio plotas ir kiti matmenys: voljero plotas 1425 m2, aukštis 3 m, viršus dengtas su būtinu elektros užtvaru. Individų skaičius: lūšys – 2 patinai, 2 patelės ir 6 jaunikliai. Laukiniu gyvūnų laikymo tikslas: veisimas, eksponavimas ir prekyba. Papildomos sąlygos: voljere įrengti uždaras patalpas žvėrims slėptis ir veisti jauniklius, turi būti sąlygos laipioti, smėlio plotas ir medžių stuobriai nagams galąsti. Vadovautis Saugomų rūšių laukinių gyvūnų žymėjimo reikalavimais, nustatytais Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-306 „Dėl nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų ženklinimo“. Raštu informuoti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją apie lūšių pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktą per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo. Kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pateikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui duomenis apie aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų rūšis ir skaičių. Kaip matyti iš leidimo laikyti gyvūnus turinio, jau pačiame leidime S. P. buvo nustatyti įpareigojimai, kokiais teisės aktais jis privalo vadovautis laikydamas laukinius gyvūnus, ką privalo daryti laikomoms lūšims atsivedus jauniklius, kaip privalo būti įrengti voljerai. Kaip matyti iš pačio S. P. paaiškinimų teisme, jis nebuvo susipažinęs su laukinių gyvūnų – lūšių, laikymą reglamentuojančiais teisės aktais bei iš esmės laikėsi vienintelio leidime nustatyto įpareigojimo, t. y. kiekvienais metais iki sausio 10 d. teikė ataskaitas apie laikomus gyvūnus ir jų skaičių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik dvi lūšys, kurios buvo įgytos 2009 ir 2010 metais, turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus, kitos laikomos lūšys, tokių dokumentų neturėjo. S. P. nepranešinėjo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka. Liudytojos M. R. teismo posėdyje išdėstyti teisės aktų reikalavimai bei patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. P. nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl lūšių veisimo, jų registravimo, pas jį laikomos lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų. Šios aplinkybės patvirtina teismui, kad S. P. saugomus gyvūnus – lūšis, laikė neteisėtai, dėl ko jam kyla atsakomybė pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina tai, ką savo skunde dėl priimto nutarimo akcentavo ir S. P., kad nelaisvėje lūšys galėjo būti veisiamos, įsigyjamos ir dauginamos iki 2015 m. sausio 1 d. (Skundo 20 p.), kad pagal S. P. pateiktą nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registracijos žurnalą bei lūšių ženklinimo aktus penki lūšių jaunikliai buvo atsivesti po 2015 m. sausio 1 d., kuomet jau buvo draudžiama veisti nelaisvėje laikomas lūšis.
Teismo vertinimu, S. P. kaltė dėl ANK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo taip pat yra įrodyta. Tiek protokole, tiek nutarime yra nurodyta, kad viešas lūšių eksponavimas už atlygį bei siūlymas jas pirkti patenka į prekybos laukiniais gyvūnais apibrėžimą, kaip jis nurodytas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnyje. Nors S. P. ir teigė, kad jam išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti lūšimis, tačiau kaip matyti iš nutarime nurodyto teisinio reglamentavimo, tokiam veiksmui taip pat yra būtinas ir komercinio naudojimo sertifikatas, kokio S. P. neturėjo. S. P. teiginius, jog ne jis įdėjo skelbimą ir jis nevadovauja (duomenys neskelbtini), kuri skelbia apie lūšių eksponavimą už atlygį, dėl to jis nėra atsakingas, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti atsakomybės. S. P. siųstame elektroniniame laiške M. R. yra nurodyta, kad skelbimą dėl lūšių pardavimo jo prašymo įdėjo jo sūnus, be to leidimas laikyti nelaisvėje saugomus gyvūnus – lūšis, yra išduotas S. P., todėl jis ir yra atsakingas, kad jo laikomi gyvūnai būtų eksponuojami, parduodami ir t.t., tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina tai, kad S. P. yra (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, todėl įmonės veikla jam yra žinoma.
S. P. kaltė dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodyto nusižengimo padarymo, taip pat yra įrodyta. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo laikomasi tiek leidime, tiek Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytų gyvūnų laikymo sąlygų, nebuvo užtikrinti reikalavimai dėl voljerų dydžių, elektros užtvaro. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patikrinimo metu aštuonios lūšys buvo laikomos po keturias dviejuose voljeruose, kurių plotas tik 1,5 m², 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros akte buvo konstatuota, kad visos lūšys yra laikomos voljere bendrai, patelės nebuvo atskirtos nuo patinų, nors gyvūnų veisimas jau yra draudžiamas. Teismo posėdžio metu S. P. teigė, jog lūšis jis vakcinuodavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Tokios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad S. P. pakankamai nesirūpino laikomais saugomais gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys galėtų pakankamai judėti, jo veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Pažymėtina tai, kad net ir po patikrinimo S. P. nepagerino gyvūnų laikymo sąlygų, nors nuo patikrinimo iki protokolo surašymo buvo keturių mėnesių laikotarpis. Protokolo surašymo metu viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, jai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba. Tiek protokole, tiek priimtame nutarime yra išsamiai išdėstyti teisės aktai, jų konkretūs punktai, kuriuos pažeidė S. P., nurodyti saugomų gyvūnų laikytojo padaryti konkretūs neteisėti veiksmai (veikimas ir neveikimas), todėl teismo vertinimu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P., tiek jo atstovas skunde bei teismo posėdžio metu akcentavo, jog gyvūnų konfiskavimas vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų. Iš S. P. paėmus gyvūnus liko voljerai, kurie iš esmės atitinka leidime nustatytus reikalavimus, o elektrinis užtvaras gali būti įrengtas bet kada.
Sprendžiant ANK 303 straipsnio 5 dalies ir 346 straipsnio 20 dalies taikymo klausimą, t. y. laukinių gyvūnų konfiskavimą, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija atsižvelgė į tai, kad dėl visų S. P. padarytų nusižengimų įstatymas numato privalomą gyvūnų konfiskavimą. Kaip nurodė institucijos atstovė teismo posėdyje bei lūšis paėmusi pareigūnė, laukiniai gyvūnai buvo laikomi neteisėtai, netinkamomis sąlygomis, vienas gyvūnas buvo akivaizdžiai sergantis, be to gyvūnų laikymo sąlygos per keturis mėnesius išliko nepakitusios. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumą administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laukiniai saugomi gyvūnai buvo laikomi neteisėtai, jie buvo eksponuojami ir siūloma juos pirkti taip pat nesilaikant nustatytų reikalavimų, gyvūnai buvo laikomi netinkamomis jiems sąlygomis, todėl jais turėjo būti pasirūpinta. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas (administracinio poveikio priemonė yra administracinės nuobaudos sudėtinė dalis, padedanti pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus bei administracinės nuobaudos paskirtį), teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiama dėl laukinių saugomų gyvūnų – Lūšių (Lynx lynx), kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, taip pat įtraukta į Tarybos 1996 m. gruodžio 9 d. reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A priedą, todėl šių gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir rūpestis.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, S. P. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o S. P. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
S. P. atstovas teismo posėdyje, pateikė alternatyvų reikalavimą taikyti švelnesnę nuobaudą, netaikyti konfiskavimo. Dėl laukinių gyvūnų konfiskavimo teisėtumo teismas pasisakė anksčiau, todėl tų pačių argumentų nebekartoja. Dėl S. P. pritaikytos galutinės nuobaudos 625 Eur baudos, matyti, kad bauda paskirta pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nutarime nurodoma, kad S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas skundą. Teismo vertinimu paskirtos baudos dydis nustatytas pagal ANK 34 straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Vien ta aplinkybė, kad anksčiau pas S. P. nebuvo nustatyta lūšių laikymo pažeidimų nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2319-2021 ir S. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.