Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-24-356/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
e2-24-356/2015
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00501-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
N. Z.
Atsakovas
A. Z.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Civilinė byla Nr.e2-24-356/2015Teisminio proceso Nr.2-50-3-00501-2014-3procesinio sprendimo kategorijos:
(S)75.4.3; 113.1; 116.1;125.2UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovės N. Z. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui A. Z., o ieškovei N. Z., institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, BAB „Snoras“, UAB „Bitė Lietuva“ atstovams nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, BAB „Snoras“, UAB „Bitė Lietuva“

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovė N. Z. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, jai palikti santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms D. Z. ir Ž. Z. už laikotarpį nuo 2011-03-27 iki jų pilnametystės, kiekvienai 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė ieškinyje, o jos atstovė, prašydama ieškinį tenkinti, paaiškino, kad ieškovė sutinka santuoką nutraukti ir dėl abipusės kaltės, išlaikymo sau nereikalauja, prašo įpareigoti atsakovą vaikams teikti jos ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą už nurodytą laikotarpį, nes gera valia šios pareigos atsakovas nevykdė ir nevykdo, žinomiems kreditoriams pranešta, skolos priteistos. Prašė sprendime nenurodyti konkrečių jų kaltės dėl santuokos iširimo faktų. Prašė priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo nuomone, santuoka jau iširusi, bet neturėtų būti nutraukta tol, kol jie negrąžins skolų kreditoriams. Mano, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Prašė sprendime nenurodyti konkrečių jų kaltės dėl santuokos išrimo faktų. Jis, nors yra sveikas ir darbingas, tačiau nepajėgus teikti vaikams išlaikymą, nes iš jo darbo užmokesčio atskaičiuojama daugiau kaip pusė sumos skoloms dengti.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Mokilizingas“, UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, kreditoriaus nuomone, prievolės sutuoktinių yra solidarios.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BAB „Snoras“ procesiniame dokumente nurodė, kad kreditorius 2014-11-11 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašė priteisti iš atsakovo A. Z. 4.242,97 Lt skolą, 1.962,59 Lt delspinigių, mano, kad skola atsakovo asmeninė.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatytina, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), jų dukra D. Z. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o dukra Ž. Z. – (duomenys neskelbtini) (7-9 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Šalys susitaikyti nepageidavo, mano, kad jų santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

Šalys prašė taikyti CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys nurodė jų santuokos iširimo konkrečias priežastis, kiekvieno iš jų nurodytas faktines aplinkybes patvirtino rašytiniai įrodymai, šalių liudytojai – G. B. ir A. G..

Šalių nurodytos santuokos iširimo priežastys, t.y., kad dėl abipusio lojalumo pareigų netinkamo vykdymo jie nebegyvena ir nebegali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nėra įrodyta, kad kuris nors tik vienas iš jų būtų iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str., gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir kad dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Po santuokos nutraukimo šalims, jų pageidavimu, paliktinos pavardės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str.1d.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turi kreditorių, skolos, išskyrus skolą BAB „Snoras“, buvo priteistos iš ieškovės N. Z. ir atsakovo A. Z., ieškovės teigimu, iš jos priteistos skolos yra sumokėtos, atsakovo teigimu, skolos išieškomos iš jo darbo užmokesčio.

Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, todėl kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.

Šalys neprašė jų pinigines prievoles modifikuoti.

Šalių nepilnamečių dukrų D. ir Ž. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove, vaikų motina, šalių taikos sutartimi, kuri patvirtinta 2014-12-23 teismo nutartimi Nr.2-788-356/2014.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukra D. yra sukakusi 16 metų, o Ž. – 15, nėra duomenų, kad jos turėtų turto ar savarankiškų pajamų, todėl laikytina, kad jų interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas joms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 3.196 str. 1d. 1p.).

CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą dukroms už laikotarpį nuo 2011-03-27.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. buvo 800,00 Lt (231 EUR), nuo 2012-08-01 - 850,00 Lt (246 EUR), nuo 2013-01-01 – 1.000,00 Lt (289 EUR), nuo 2014-10-01 – 1.035 Lt (300 EUR). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500,00 Lt (144,81 EUR) dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui nuo 2011-03-27, taigi ir išlaikymo įsiskolinimą, susiformavusį už 3 metus iki ieškinio pareiškimo.

Šalių dukroms, kaip minėta, šiuo metu yra 15 ir 16 metų, jos lanko mokyklą, kad turėtų specialių poreikių, ieškovė nenurodė. Ieškovės paskaičiavimu, abiejų dukrų vieno mėnesio poreikiams tenkinti būtina apie 1.950 litų (564,75 EUR) suma.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokių nekilnojamųjų daiktų nevaldo, jokio kito vertingo turto Lietuvoje neturi, atsakovas turi neįvykdytų piniginių prievolių kreditoriams.

Ieškovė yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis, liudytojos G. B. teigimu, yra apie 1.300 svarų sterlingų kas mėnesį (1.642 EUR), ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės darbo užmokestis yra pastovus dydžio – apie 1.100 svarų sterlingų kas mėnesį, užsienio valstybėje ji gyvena kartu su gyvenimo draugu, pareigos išlaikyti kitus, be nepilnamečių dukrų, asmenis neturi, ieškovės atstovės nurodytu, ieškovė iš jos priteistas skolas yra padengusi.

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba, jam išmokamas minimalus darbo užmokestis, pareigos išlaikyti kitus, be nepilnamečių dukrų, asmenis neturi, turi neįvykdytų piniginių prievolių, jo teigimu, jis gauna mažiau kaip pusę darbo užmokesčio, nes kreditoriai nukreipė skolų išieškojimą į jo darbo užmokestį, jis kitokių pajamų ar turto neturi. Iš atsakovo, vadovaujantis šioje byloje esančiais duomenimis, yra priteista apie 13.706 Lt (3.969 EUR), o kreditorius BAB „Snoras“ siekia prisiteisti 6.204 Lt (1.796 EUR). Nuosavo gyvenamojo būsto atsakovas neturi, todėl nuomojasi, kas mėnesį už būsto nuomą bei kitas paslaugas, jo teigimu, pagal žodinę nuomos sutartį sumoka daugiau kaip 100 EUR.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti dukrų turtines teises ir interesus: nuo 2011 m. betarpiškai jai vienai tenka vaikų kasdienė priežiūra, nes šalių dukros gyvena kartu su ja, teikia vaikams išlaikymą, aprūpina gyvenamuoju būstu, taip pat rūpinasi, kad dukros būtų lavinamos, joms būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų poilsiu ir laisvalaikiu.

Teismo vertinimu, ieškovės paskaičiuotos išlaidos (apie 1.000,00 Lt (289 EUR) vienam vaikui) vaiko poreikiams tenkinti nėra didesnės, nei yra būtina. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Šalių pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, nes ji iš gaunamo darbo užmokesčio ne tik pragyveno užsienio valstybėje pati, tačiau viena išlaikė abi dukras bei, jos teigimu, grąžino priteistas skolas. Pagal šioje byloje esančius duomenis iš ieškovės buvo priteista 19.893 Lt (5.761 EUR). Teismo vertinimu, nors ieškovė ir pateikė duomenis apie jos gaunamas darbines pajamas, ji tuo pilnai neatskleidė savo turtinės padėties, kadangi gyvena kartu su kitu asmeniu, su juo, liudytojos G. B. teigimu, veda bendrą ūkį. Taigi pagal CK 3.192 str. 2-3 dalių nuostatas, prie dukrų išlaikymo ieškovė privalėtų prisidėti didesne dalimi.

Vadovaujantis šalių nepilnamečių dukrų interesais, atsižvelgiant į jų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas joms ieškovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 73 EUR kiekvienai dukrai kas mėnesį nuo 2014-04-07 (ieškinio padavimo) atitinkamai iki D. ir Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str.).

Ieškovė prašė priteisti ir išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2011-03-27 iki ieškinio padavimo (po 500,00 Lt (144,81 EUR) kas mėnesį kiekvienam vaikui). Pažymėtina, kad šalys laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 27d. gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda, ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 str.), jog vykdė pareigą minėtu laikotarpiu išlaikyti dukras. Nors ieškovė nurodė, kad ir laikotarpiu nuo 2011 m., kai dukroms buvo 12 ir 13 metų, prie jų išlaikymo atsakovas privalėjo prisidėti 500 Lt (144,81 EUR) kiekvienam vaikui suma, įrodymų, kokie buvo vaikų poreikiai tuo laikotarpiu, neteikė. Kaip minėta, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos darbo užmokestis nuo 2011 metų iki dabar yra apie 1.100 svarų sterlingų, atsakovas nuo 2011 m. iki šiol negauna didesnio nei minimalus darbo užmokestis, jo turtinė padėtis nesikeitė.

Teismas vertina, kad atsakovas, atsižvelgiant į vaikų amžių, prie vaikų išlaikymo privalėjo prisidėti 63 EUR dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, todėl už 3 metus iki ieškinio pareiškimo susidarė 2.268 EUR (63 EUR x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui, kuris priteistinas (CK 3.200 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2014-04-07 nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.). Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinį elgesį teismas vertina iš esmės tinkamu (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Santuoką nutraukus dėl abipusės kaltės, pripažintina, kad ieškinys patenkintas 50 proc. ir atmestas 50 procentų.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 144,00 Lt (41,71 EUR) žyminiu mokesčiu. Ieškinio reikalavimus patenkinus 50 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 20,85 EUR žyminio mokesčio. Įrodymų, kad ieškovė turėjo advokatės teisinės pagalbos išlaidų, nepateikta (CPK 98 str.).

Ieškovei pagal įstatymą (CPK 83 str. 1d. 2p.) esant atleistai nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis – 52,56 EUR ( 73 EUR x 2 x 12 mėn. = 1.752 EUR x 3 proc. = 52,56 EUR ), o taip pat priteistina 8,88 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. viso priteistina 61 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas santuokos liudijimas AC Nr.038997.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 269, 270, 282, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 32, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo A. Z. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), o N. Z. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini).

3. Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai D. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-07 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis 73 EUR dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.268 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-06 iki 2014-04-06.

5. Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-07 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis 73 EUR dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai Ž. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.268 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-06 iki 2014-04-06.

7. Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,85 EUR žyminio mokesčio.

8. Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 61 EUR bylinėjimosi išlaidų.

9. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

10. Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimą AC Nr.038997.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė